Apie gailestį ir užuojautą, gi Kalėdos
2017 gruodzio 23 d.
Žmogus, keistoku vardu (negi tikrai taip tėveliai pavadino?) APROPOS rašo (klaidas pataisiau):
„O Jėzau, tik nevaizduokit aukos ir nemėtykit snarglių! Pati pasirinkot vaidinti viešą personažą, tai dabar nesistebėkit, kad murzina žiniasklaida jūsų kitaip ir netraktuoja, kaip tik personažą su visais priklausiniais. Bet kažkodėl nenorit savo tiesų skelbti „Lietuvos žiniose“, kur apie jokias skyrybas niekas nerašinėja. O pošloj žiniasklaidoj ir taisyklės pošlos. Bet jei ieškai reklaminės naudos, tai turi ir atkentėti. Nors nesiginčiju, kad su ta teismo informacija yra visiškas skandalas. Bet vis tiek ylos maiše nepaslėpsi, tai gal jau geriau būtų buvę iš karto viską kloti ant stalo atvirai. Kokios dar reakcijos tikėjotės ar planavot? Negi Laurinaitis nieko nepatarė? Už ką jam pinigus mokat? Gal geriau tada vaikščioti pas kunigą – bus bent pigiau? Apie Augutį tai tamstos prisiminimai tikrai labai trogatelni, bet jeigu jau minit „MN“, tai nepamirškit ir Baltschug Kempinski. Apskritai sunku sugalvoti idiotiškesnę gyvenimo patirtį, negu dalyvavimas to žinomo plumpročio prodažno prezidento šaikoj. Nėra čia kuo žavėtis ir didžiuotis.“
Klausimų daug, tai atsakau nuosekliai ir net atskirtu postu.
Pirma. Niekada ir niekur nevaidinau aukos. Kalbu aiškiai ir dažniausiai ganėtinai piktai. Ir VISADA tiesiai (kai kas sako tiesmukiškai, bet man labai nemalonus kalbėjimas aplink ir šiaip bei taip, kai nesuvokit, ką kas sako ir net ką nori pasakyti). Tai mano ir sąmoningai pasirinktas būdas, ir tiesiog supratimo apie etiką pamatas: meluoti yra blogis. Tikras mandagumas yra laikytis pirmiausia etikos, o tik po to etiketo nuostatų. Kai matau mušamą močiutę ar mušamą savo tautą, aš į etiketą dėmesio nekreipiu. Žinoma, kalbėdamas ne visada pasakai tiesą, nes ji nepažini, bet tiek, kiek žinau ir kaip suprantu, į klausimus atsakau tiesiogiai ir aiškiai.
Antra. Viešo personažo nevaidinu Aš jau beveik 30 metų ta ar kita forma tiesiog esu viešas asmuo, juo tapau dėl savo straipsnių, komentarų, knygų, kurias rašau nuo 1988 metų. ir čia nedarau jokios bėdos. Visuomenei apie tai, kad negyvename su vyru jau ne vienerius metus, esu ne kartą sakiusi. Knygoje „Moterys“ tai net plačiau aptarta. Jokios paslapties čia nėra. Tarkime, pavasarį plačiai nuskambėjo Agnės Zuokienės argumentas, paskelbtas Fb, kad esu alkoholio lobistė (???) ir kaip įrodymas pateikta, kad „neturiu vyro“. Paieškokit. Tikrai įdomi buvo tos moters minčių eiga. Nors būdama praktikuojanti katalikė iki savo ar savo vyro mirties aš liksiu Augio žmona – Santuokos sakramentą gavau 1979 metais Palangos Bažnyčioje.
Trečia. „Lietuvos žinios“ yra pramonininkų interesams labai aiškiai atstovaujantis leidinys. Jie labai retai, ko nors manęs klausia, tai kai klausia atsakau, o šiaip kodėl turėčiau juos trukdyti, jeigu jiems mano nuomonė neįdomi? Apskritai, turiu jus informuoti, kad į žiniasklaidą asmeniškai kreipiuosi tikrai išimtinais atvejais: per pastaruosius metus gal porą kartų, platindama informaciją apie biudžeto aplinkybes, kurios man atrodė išskirtinai pavojingos. Vienu metu tuometinė Delfio redaktorė (ta pati, kurį mane kaltino viešai skalbiant baltinius) manęs prašė, kad savo analitinius tekstus siųsčiau jiems anksčiau, nei įdedu į savo blogą. Taip ir dariau, nors gal ir be reikalo: jie tuos mano originalius tekstus nugrūsdavo šalia visokių ryšių su visuomene žmonių sukurptų ir dažniausiai nouneiminių „politikų“ pasirašytų abrakadabrų apie gėrį ir grožį į vadinamąjį Politiko puslapį. Logikos nematau, juolab jie niekada neanalizuoja tų tekstų kokybės ir mąstymo logikos. Jokių reklaminių strategijų neturiu, ir kalbu tik tai, kas mano galva svarbu. Jokių pinigų nei asmeninių, nei iš parlamentinės veiklos niekada tokiems dalykams nesu skyrusi nė cento.
Ketvirta. Laurinaičiui pinigus moku ne už reklaminę pagalbą, o už tai, kad padeda man suvokti, kaip mąsto žmonės, kurie labai skiriasi nuo manęs ir kurių interesai yra itin pragmatiški (jie net nesuvokia, kas yra tas viešas gėris) . Žinoma, kalbame ir apie tai, kodėl aš nesugebu suvokti tokio mąstymo ir kaip visa mano gyvenimo aplinka padarė mane tokią, kokia esu. Mano psichoterapeutas yra labai profesionalus ir jis nedirba ryšių su visuomene srityje ir nedalina glušų patarimų a al psichologija masėms. Nesu verkiančių moteryčių, kurios seilėjasi deminutyvais, gerbėja, o nuo visokių patarėjų (įskaitant tokios formos, kaip jūsų) pykina ir tiek.
Penkta. Oficialų skyrybų pageidavo mano vyras, gal turintis kitų gyvenimo planų, ir aš nuoširdžiai linkiu jam sėkmės. Žinodama, kad iš manęs bus tyčiojamasi ir būsiu smerkiama už tai, kad esu tokia „kurią net vyras pameta, kentėjęs 38 metus“‘ labai norėjau, jog skyrybų faktas nebūtų plačiai aptarinėjamas, tad pasirinkau uždaros bylos kelią. Tamstos komentaras čia irgi labai gražiai parodė, kodėl nesinori būti nuolat puolamai be jokių rimtų argumentų ir realios reikšmės visuomenei žinoti. Dabar, beje, dėl to gailiuosi. Galėjote apdaužyti iš karto. Gal net būtų buvę ne taip skaudu. „Monikos“ ir tokie , kaip jūs, vis tiek būtų šaukę, kad taip darausi reklamą ir prašausi gailesčio. Logika apie tą gailestį man neaiški, bet įtariau, kad mąstote pagal tokią minkštų smegenų klišę: jeigu žmogui neįmanoma nieko baisaus priskirti, tai moraliniam nuopuoliui priskiri skyrybas ir tai, kad jas viešina (nors neviešina).
Šešta. Esu tvirtai įsitikinusi, kad tiek „Mažeikių naftos“ pardavimo byloje, tiek tada, kai iškilo vadinamasis „Kempinski“ klausimas, mano vyro elgesys buvo išskirtai tik Lietuvos naudai.
Antruoju atveju istorija labai paprasta. Prieš antrą kart 1999 metų pabaigoje tapdamas ūkio ministru Augis jau gerai žinojo, kad didelį „Lietuvos energijos“ nuostolį generuoja tarpininkai, kurie už mažesnę nei savikaina, kainą perka perteklinę Visagino atominės elektrinės elektros energiją, o po to ją brangiai perparduoda Rusijos kompanijai RAO. Nuvykęs į Maskvą, kur susitikimus su šios kompanijos vadovais organizavo tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas, mano vyras sutarė apie tokios energijos pardavimą be tarpininkų. Skaičiai rodo, kad tie tarpininkai (jų tarpe, kiek žinau, buvo V. Uspaskichas, R. Stonys (atrodo, buvo svarbiausias), A. Bosas, B. Lubys ir kt.) mano vyro dėka prarado per 100 mln. litų: palyginkite, „Lietuvos energijos“ nuostolis 1999 metais buvo 117 mln. litų, o po metų – tik 9,6 mln. litų. [], Tie pinigai grįžo į valstybinės įmonės sąskaitas, kitaip sakant, Lietuvos žmonėms.
Murzinos sielos žurnalistai, sąmoningai ar ne, ypatingai sklaidėsi R.Miliūtė ir E.Jakilaitis, tą istoriją pavertė skandalu, nes neslėpdami naudojosi jiems pametėta informacija, kurios nė nebandė tikrinti, užduodami sau elementarų kompetentingos žurnalistikos klausimą, o kam tai naudinga? Norėdami nuimti ministrą, kuris, kaip puikiai suprato iš tarpininkavimo milijonus užsidirbantys verslininkai, tik pradeda kovą su tokiu biudžeto pinigų siurbimu, per tuomet Prezidentūroje dirbusį A.Janušką pametėjo žurnalistams informaciją, kad esą „Maldeikis Maskvoje pardavė Lietuvą rusams“. Kilo skandalas. Lakstymai. E. Jakilaitis blaškėsi Vilniaus banko koridoriais, norėdamas įrodyti, kad sąskaitas už mano vyrą apmokėjo kažkoks Rusijos mafijos bosas Kabzonas (realiai komandiruotę organizavo „Lietuvos energija“, o juos aptarnavo Airijos kompanijos „XXI vek“ padalinys Maskvoje; ryšys tik tas, kad taip vadinosi ir ano Kabzono kompanija, po to išlindo jau ir Š.Kalmanovičius, Kaip sako rusai „Marazm krepčial ne ustavaja“ ). E.Jakilaičiui Vilniaus banke rodė išrašus, kurie liudijo, jog sąskaitą apsimokėjo ministras savo Ūkio ministerijos kortele. Po to jis nervinosi, kad Maskvoje ir Lietuvoje esą skirtingo ilgio sąskaitos. Kliedesiai pasiekė kosminį lygį, kai visiems buvo pradėta kalti į galvas, kad Maldeikio sąskaitas apmokėjo rusų mafiją ir esą jis kažkaip supainiojo kažkokius privačius interesus, kurių net negalėjo turėti, nes tiesiog neturėjo jokių akcijų. Istorija plačiai nušviesta tuometėje spaudoje, galima pasiskaityti. Vyras pats kreipėsi į VTEKą , kad būtų atsakyta į klausimą, ar jis supainiojo interesus.
Galiausiai 2001 metų sausio 31 dieną įvyko Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdis (Sprendimas Nr.5), kur buvo pripažinta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ūkio ministro Eugenijaus Maldeikio 2001 m. sausio 13-15 d. vizito į Maskvą veiksmuose privatus interesas nenustatytas, todėl LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nebuvo pažeistas“. Ten pat konstatuojama, kad „negauta duomenų ir apie tai, kad Ūkio ministras E.Maldeikis, vesdamas derybas Maskvoje, būtų atstovavęs privačių verslininkų interesus. Iš pateiktų Komisijai susipažinti atmintinių matyti, kad susitikimuose su minėtų Rusijos koncernų vadovais ministras E.Maldeikis derybas vedė dėl Lietuvos aprūpinimo energetiniais resursais ir sprendė kitus Lietuvai aktualius klausimus. Todėl LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų jis nepažeidė.“
Tiesa, komisija konstatavo, kad ūkio ministras E. Maldeikis pažeidė vizitų organizavimo bei vedimo tvarką, numatytą Vyriausybės nutarime, mat Užsienio reikalų ministeriją apie būsimą komandiruotę informavo tik žodžiu, o ne raštu. [Turiu pasakyti, kad ne kartą klausiau daugybės ministrų, kaip jie vykdo šį nutarimą, ir nemačiau nė vieno, kuris apie jį žinotų; kiek žinau, nei E. Jakilaitis, nei R. Miliūtė, nei kiti šventi žmonės daugiau niekada tokių baisių ministrų pažeidimų nebeanalizavo].
Beje, man kažkodėl dabar dar kartą perskaičius VTEK išvadas labai krito į akį, kad žurnalistai, kurie tada dvi savaites be sustojo tyčiojosi iš mano vyro, pylė ant jo purvą, visais įmanomais būdais ieškojo ne tik jo, bet ir mūsų šeimos galimų interesų ir problemų, galiausiai VTEK negalėjo pagrįsti nė vieno iš plačiai platintų kaltinimų supainiojus privačius interesus. VTEK išvadoje konstatuojama, kad „Komisijai pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, jų nepateikė ir žiniasklaidos priemonės, kad ministras E.Maldeikis vizito metu būtų turėjęs kokių nors privačių interesų ir jiems būtų teikęs pirmenybę.“
Beje, toje istorijoje labai kyšojo ir vadinamųjų kokybiškų „Lietuvos žinių“ ausytės, nes ne kas kitas, o jos bandė visuomenei įteigti, kad vizitą organizavęs A.Bosas, ir taip esą ministras pažeidęs privačius interesus. Tikrai, taip ir matau kaip tas, kuris turi interesą išlaikyti srautus, organizuoja vizitą to, kuris užsuka tuos kranelius.
Mano vaizduotė nebloga, bet kaip sako dabartinis jaunimas, aš tiek daug nerūkau.