MENIU

atsakymai
Žymų archyvas

6642

Atėjome dirbti, sakė jie. Aš atėjau mąstyti. Ir tuo didžiuojuosi

#išsaugokgalvą

25 vasario, 2018

Šiandien viena ponia, matyt, medikė Lina Gudelytė vienoje diskusijoje leido sau samprotauti apie kuklų mano asmenį:
„Su visa pagarba jums kad isstumete abramikiene…. bet vis dar laukiu kada nuo savo intelektualiniu blevyzgu pereisit prie darbu…pakolkas tyla…o jau puse kadencijos praejo..“

Šiandien ryte Knygų mugėje diskutavome apie Levino „Laikas ir kitas“ vertimą bei moralines politikos sampratas. Knygos vertėjas Viktoras Bachmetjevas ta proga labai tiksliai identifikavo dvi esmines Lietuvos politinio gyvenimo nuostatas, kurios tą politiką sunaikina. Pirma, – čia visokių brazauskų ir darbiečių laikysena: nepolitikuokim, reikia kažką dirbti. Pridurčiau – dirbti sau ir savo šeimai, valstybės ir Kito čia nėra.

Antrosios laikysenos ištakos TSPMI, kur kažko kažkaip pamoko ir tada tokie lyg ir mokyti nibitai politologai pagal meniu atsiranka partijas ir žaidžia rinkiminius žaidimėlius pardavinėdami savo labai vidutiniškas smegenis tiems, kurie eina „dirbti“. Visi laimingi. Pinigai papildo kišenius, nes jokių didesnių ambicijų su žiburiu nerasi.

Verkia tik tauta. Ir dar baisiau, kad ji verkia tik todėl, kad tokios pigios politologijos bei dar pigesnės „dirbimo“ politikos laukuose nelieka POLITIKOS, t.y. kalbos apie moralę, jos sunkius sprendinius ir kasdienį bandymą atsigręžti esmių link.

Lina Gudelytė yra pirmosios grupės gerbėja. Nekęsdama visa širdimi tokio pasaulio, komentuodama buvau maksimaliai grubi ir net peržengiau sveiko proto ribas [nors tai ir ne pasiteisinimas, sunku, kai atiduoti visą širdį, bet už tai esi nuolat apspjaudoma]: „ Priešingai, nei jūs, aš kvailių nemėgstu“. Diskusija aštrėjo, man buvo pasakyta, kad patinku, „tik nereikia tokiu zemo lygio diskusiju…. Tai Jums garbes nedaro… man patinka jusu intelektualios blevyzgos… jusu izvalgos… bet snekos lieka snekom…“ Išgirdau, kad „ kai zmogui visi kvaili arba durni… tai gal reiktu paieskot problemu savyje… o man visi geri… ir jus gera“.

Aš nesu gera. Arba nebesu gera. Man nusibodo būti trypiamai ir aš neatėjau į Seimą kam nors kojų ar laiptinių plauti. Ir problemų savyje neieškosiu. Problemos tuose, kurie mane siunčia dirbti, nematydami ir net nesuvokdami, kad sunkiausias darbas mąstyti. Ir tai pirmoji politiko priedermė.

Tad dabar jau visai atvirai kalsiu kiekvieną dieną, bandydama grąžinti tuos, kas girdi, į politikos , t.y. moralės samprotavimų, laukus. Į laukus, kur, perfrazuojant mano mylimą Emanuel Leviną „Aš neegzistuoju kaip dvasia, kaip šypsena ar kaip vėjas, kuris pučia, aš nesu be atsakomybės“. [Patamsinta mano]

Pradedu nuo aiškių moralinių klausimų Linui Kukuraičiui. Lauksiu atsakymų. Ar tikiu, kad jis sugebės suvokti, jog politika yra ne raudos prie karstų, kapų ar ligoninių lovų, nežinau. Abejoju. Bet, dar viena E. Levino mintis: „ Herojus yra tas, kuris visuomet įžvelgia paskutinį šansą; tai žmogus, kuris nesiliauja rasti šansų“.

Aš esu ta, kuri jų kasdien ieško. Ir tai yra intelekto pastangos.

Toliau laiškas L. Kukuraičiui. Kai atsakys, pasidalinsiu jo mintimis.

2018-02-23; SN-S(N)-63

DĖL NELEISTINAI APLAIDAUS ATSAKINĖJIMO Į PARLAMENTINES UŽKLAUSAS

Šių metų vasario 15 dieną gavau Jūsų, Ministre, pasirašytą atsakymą į mano 2017 metų gruodžio 15 dienos paklausimą bei 2018 metų vasario 2 dienos priminimą dėl laiku negauto atsakymo į ankstesnį paklausimą, kurį ruošė Tomas Milevičius, kaip suprantu, SADM Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus patarėjas.

Primenu, kad pernai metų gruodžio 15 dienos paklausime domėjausi, kodėl iki pernai metų gruodžio 1 dienos Seimas, taigi ir aš, nesulaukėme Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos, kas turėjo būti atlikta pagal 2017 metų balandžio 20 dienos Seimo nutarimą Nr. XIII-297 „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos valdymo“.

Prašiau Jūsų pasidalinti darbo grupės sudėtimi ir atliktos analizės rezultatais, o taip pat klausiau, kokioje rengimo stadijoje ta programa ir kada bus galimybė su ja susipažinti. Klausimus kartoju, nes atsakymai manęs netenkina, yra prieštaringi ir deklaratyvūs.

Mano klausimas dėl strategijos kūrimo buvo tuo labiau logiškas, kad dar pernai rugsėjo viduryje Seimo Migracijos komisijos posėdyje tamstos vadovaujamos ministerijos darbuotojai (tarpe jų ir pastarojo Jūsų atsakymo autorius Tomas Milevičius) pateikė platų nagrinėjamų klausimų spektrą ir aiškiai davė suprasti, kad darbai smarkiai juda į priekį.

Vis dėlto, kadangi nuolat domėjausi, kaip vyksta šis procesas, nuo pat pradžių mačiau, kad smarkiai vėluojama.

Dėl nežinomų priežasčių darbo grupė, kuri turėjo būti sudaryta iki gegužės 1 dienos, o liepos 1 dieną jau privalėjo pateikti pirmuosius darbo rezultatus (konkrečiai – valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos, etc. procesų valdymo analizę) Jūsų ministerijoje buvo sudaryta tik rugpjūčio 9 dieną. Primenu, darbo grupė buvo sudarinėjama net 84 dienas jei skaičiuosime nuo Ministro pirmininko pavedimo Nr. S-27-1269, kuris buvo suformuluotas dar 2017 metų gegužės 17 dieną, bei 111 dienų, jei prisiminsime, kad tokį pavedimą Seimas Vyriausybei davė dar balandžio 20 dieną.

Nedrįstu jūsų klausti, kas jums sutrukdė atlikti tokį, tikrai ne patį sudėtingiausią darbą laiku, bet matyt turėjote daug veiklos pristatydamas visuomenei savo gerus ir atjautos kupinus darbus, tad tiesioginiam darbui laiko nebeliko.

Kiek man žinoma (nes, nors ir nebūdama atsakinga už šią sritį, manau, kad klausimas svarbus ir juo nuolat domėjausi), pirmas darbo grupės posėdis įvyko tik rugpjūčio pabaigoje ir jau tame posėdyje grupės dalyviai buvo spaudžiami vos per mėnesį pateikti sudėtingų tyrimų rezultatus bei vadovautis netinkamos kokybės pradine informacija. Būtent todėl dalis ekspertų pasipiktinę kreipėsi į Seimo narius, tarpe jų mane, aiškindami, jog darbas vyksta netinkamai. Kai kurie parašė atsistatydinimo pareiškimus.

Ar jūs, Ministre, tai žinojote? O jeigu nežinojote, ar jaučiatės galintis adekvačiai valdyti jums patikėtą ministeriją?

Taigi, dar kartą Jūsų klausiu: kokia dabartinė tikroji grupės sudėtis? Kas lankosi posėdžiuose?

Akivaizdu, pageidauju gauti ir posėdžių protokolus, kad galėčiau susipažinti, kokie klausimai nagrinėti ir kokie sprendimai priimti, nes, bent kol kas, matau tik vilkinimą, patikėtų užduočių permetinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nesugebėjimą ne tik parengti deramos kokybės galutinį dokumentą, bet net negebėjimą suvaldyti darbo eigos. Jeigu esu neteisi, prašau paaiškinti, kur ir kodėl klystu.

Primenu, dauguma darbo grupės narių (iš jų 14, arba beveik 60 proc. darbo grupės, yra vieno ar kito lygio Vyriausybės aparato darbuotojai) finansuojami mokesčių mokėtojų sunkiai suneštais mokesčiais ne tam, kad fotografuotųsi ir padedami brangiai apmokamų nedidelio išsilavinimo abiejų lyčių gražuolių (savo poziciją Jūsų pasirinktos ryšių su viešuomene „specialistės“ kompetencijų klausimu Jums išsakiau Seimo salėje dar pernai balandį ir, kaip parodė gyvenimas, mano įžvalgos pasitvirtino) pasakotų savo svetainėse pasakas apie nuostabius ir gražius darbus (tai skiriame ne tik jums, bet ir daugumai sąraše minimų viceministrų), tačiau patiektų visuomenei įrodymus, kad geba nors minimaliai suvokti savo Tautos kančias ir lūkesčius.

Pabaigai noriu priminti Jums apie Jūsų ankstesnius darbus labdaros srityje ir, šį kartą retoriškai, paklausti – ar tikrai vis dar nesuprantate, kodėl tiek daug žmonių šioje šalyje sunkai dirba ir vargiai suveda galus su galais? Jeigu nesuprantate, tai dar kartą pažiūrėkite į Gabijos Vaitkevičiūtės algalapius, į visų sąraše esančių viceministrų ir jų patarėjų/padėjėjų algalapius, pasidomėkite realia, o ne menama Tomo Milevičiaus kompetencija (jo ruošti atsakymai į mano užklausą yra absoliučios nekompetencijos pavyzdys) ir , manau, turėsite atsakymą, kodėl emigruoja žmonės: jie privargo būti valdomi moraliai atgrasių veidmainių ir nekompetentingų biurokratų.

Prašau atsakyti į VISUS tekste pabrauktus ir išskirtus klausimus per Lietuvos Viešojo administravimo įstatyme apibrėžtus terminus.

Kartoju, laukiu ne atsirašinėjimų, bet labai konkrečių ir sąžiningų atsakymų, ir informuoju, kad vykdydama savo, kaip Tautos atstovės pareigas, nuo šiol visą susirašinėjimą su Jūsų ministerija viešinsiu įvairiausiais kanalais – per žiniasklaidą, televiziją, radiją, pokalbių laidose, ir t.t. ir t.t.

Seimo narė dr. Aušra Maldeikienė

Skaityti straipsnį

8842

Apie gailestį ir užuojautą, gi Kalėdos

#išsaugokgalvą

23 gruodžio, 2017

Žmogus, keistoku vardu (negi tikrai taip tėveliai pavadino?) APROPOS rašo (klaidas pataisiau):

„O Jėzau, tik nevaizduokit aukos ir nemėtykit snarglių! Pati pasirinkot vaidinti viešą personažą, tai dabar nesistebėkit, kad murzina žiniasklaida jūsų kitaip ir netraktuoja, kaip tik personažą su visais priklausiniais. Bet kažkodėl nenorit savo tiesų skelbti „Lietuvos žiniose“, kur apie jokias skyrybas niekas nerašinėja. O pošloj žiniasklaidoj ir taisyklės pošlos. Bet jei ieškai reklaminės naudos, tai turi ir atkentėti. Nors nesiginčiju, kad su ta teismo informacija yra visiškas skandalas. Bet vis tiek ylos maiše nepaslėpsi, tai gal jau geriau būtų buvę iš karto viską kloti ant stalo atvirai. Kokios dar reakcijos tikėjotės ar planavot? Negi Laurinaitis nieko nepatarė? Už ką jam pinigus mokat? Gal geriau tada vaikščioti pas kunigą – bus bent pigiau? Apie Augutį tai tamstos prisiminimai tikrai labai trogatelni, bet jeigu jau minit „MN“, tai nepamirškit ir Baltschug Kempinski. Apskritai sunku sugalvoti idiotiškesnę gyvenimo patirtį, negu dalyvavimas to žinomo plumpročio prodažno prezidento šaikoj. Nėra čia kuo žavėtis ir didžiuotis.“

Klausimų daug, tai atsakau nuosekliai ir net atskirtu postu.

Pirma. Niekada ir niekur nevaidinau aukos. Kalbu aiškiai ir dažniausiai ganėtinai piktai. Ir VISADA tiesiai (kai kas sako tiesmukiškai, bet man labai nemalonus kalbėjimas aplink ir šiaip bei taip, kai nesuvokit, ką kas sako ir net ką nori pasakyti). Tai mano ir sąmoningai pasirinktas būdas, ir tiesiog supratimo apie etiką pamatas: meluoti yra blogis. Tikras mandagumas yra laikytis pirmiausia etikos, o tik po to etiketo nuostatų. Kai matau mušamą močiutę ar mušamą savo tautą, aš į etiketą dėmesio nekreipiu. Žinoma, kalbėdamas ne visada pasakai tiesą, nes jis nepažini, bet tiek, kiek žinau ir kaip suprantu, į klausimus atsakau tiesiogiai ir aiškiai.

Antra. Viešo personažo nevaidinu Aš jau beveik 30 metų ta ar kita forma tiesiog esu viešas asmuo, juo tapau dėl savo straipsnių, komentarų, knygų, kurias rašau nuo 1988 metų. ir čia nedarau jokios bėdos. Visuomenei apie tai, kad negyvename su vyru jau ne vienerius metus, esu ne kartą sakiusi. Knygoje „Moterys“ tai net plačiau aptarta. Jokios paslapties čia nėra. Tarkime, pavasarį plačiai nuskambėjo Agnės Zuokienės argumentas, paskelbtas Fb, kad esu alkoholio lobistė (???) ir kaip įrodymas pateikta, kad „neturiu vyro“. Paieškokit. Tikrai įdomi buvo tos moters minčių eiga. Nors būdama praktikuojanti katalikė iki savo ar savo vyro mirties aš liksiu Augio žmona – Santuokos sakramentą gavau 1979 metais Palangos Bažnyčioje.

Trečia. „Lietuvos žinios“ yra pramonininkų interesams labai aiškiai atstovaujantis leidinys. Jie labai retai, ko nors manęs klausia, tai kai klausia atsakau, o šiaip kodėl turėčiau juos trukdyti, jeigu jiems mano nuomonė neįdomi? Apskritai, turiu jus informuoti, kad į žiniasklaidą asmeniškai kreipiuosi tikrai išimtinais atvejais: per pastaruosius metus gal porą kartų, platindama informaciją apie biudžeto aplinkybes, kurios man atrodė išskirtinai pavojingos. Vienu metu tuometinė Delfio redaktorė (ta pati, kurį mane kaltino viešai skalbiant baltinius) manęs prašė, kad savo analitinius tekstus siųsčiau jiems anksčiau, nei įdedu į savo blogą. Taip ir dariau, nors gal ir be reikalo: jie tuos mano originalius tekstus nugrūsdavo šalia visokių ryšių su visuomene žmonių sukurptų ir dažniausiai nouneiminių „politikų“ pasirašytų abrakadabrų apie gėrį ir grožį į vadinamąjį Politiko puslapį. Logikos nematau, juolab jie niekada neanalizuoja tų tekstų kokybės ir mąstymo logikos. Jokių reklaminių strategijų neturiu, ir kalbu tik tai, kas mano galva svarbu. Jokių pinigų nei asmeninių, nei iš parlamentinės veiklos niekada tokiems dalykams nesu skyrusi nė cento.

Ketvirta. Laurinaičiui pinigus moku ne už reklaminę pagalbą, o už tai, kad padeda man suvokti, kaip mąsto žmonės, kurie labai skiriasi nuo manęs ir kurių interesai yra itin pragmatiški (jie net nesuvokia, kas yra tas viešas gėris) . Žinoma, kalbame ir apie tai, kodėl aš nesugebu suvokti tokio mąstymo ir kaip visa mano gyvenimo aplinka padarė mane tokią, kokia esu. Mano psichoterapeutas yra labai profesionalus ir jis nedirba ryšių su visuomene srityje ir nedalina glušų patarimų a al psichologija masėms. Nesu verkiančių moteryčių, kurios seilėjasi deminutyvais, gerbėja, o nuo visokių patarėjų (įskaitant tokios formos, kaip jūsų) pykina ir tiek.

Penkta. Oficialų skyrybų pageidavo mano vyras, gal turintis kitų gyvenimo planų, ir aš nuoširdžiai linkiu jam sėkmės. Žinodama, kad iš manęs bus tyčiojamasi ir būsiu smerkiama už tai, kad esu tokia „kurią net vyras pameta, kentėjęs 38 metus“‘ labai norėjau, jog skyrybų faktas nebūtų plačiai aptarinėjamas, tad pasirinkau uždaros bylos kelią. Tamstos komentaras čia irgi labai gražiai parodė, kodėl nesinori būti nuolat puolamai be jokių rimtų argumentų ir realios reikšmės visuomenei žinoti. Dabar, beje, dėl to gailiuosi. Galėjote apdaužyti iš karto. Gal net būtų buvę ne taip skaudu. „Monikos“ ir tokie , kaip jūs, vis tiek būtų šaukę, kad taip darausi reklamą ir prašausi gailesčio. Logika apie tą gailestį man neaiški, bet įtariau, kad mąstote pagal tokią minkštų smegenų klišę: jeigu žmogui neįmanoma nieko baisaus priskirti, tai moraliniam nuopuoliui priskiri skyrybas ir tai, kad jas viešina (nors neviešina).

Šešta. Esu tvirtai įsitikinusi, kad tiek „Mažeikių naftos“ pardavimo byloje, tiek tada, kai iškilo vadinamasis „Kempinski“ klausimas, mano vyro elgesys buvo išskirtai tik Lietuvos naudai.

Antruoju atveju istorija labai paprasta. Prieš antrą kart 1999 metų pabaigoje tapdamas ūkio ministru Augis jau gerai žinojo, kad didelį „Lietuvos energijos“ nuostolį generuoja tarpininkai, kurie už mažesnę nei savikaina, kainą perka perteklinę Visagino atominės elektrinės elektros energiją, o po to ją brangiai perparduoda Rusijos kompanijai RAO. Nuvykęs į Maskvą, kur susitikimus su šios kompanijos vadovais organizavo tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas, mano vyras sutarė apie tokios energijos pardavimą be tarpininkų. Skaičiai rodo, kad tie tarpininkai (jų tarpe, kiek žinau, buvo V. Uspaskichas, R. Stonys (atrodo, buvo svarbiausias), A. Bosas, B. Lubys ir kt.) mano vyro dėka prarado per 100 mln. litų: palyginkite, „Lietuvos energijos“ nuostolis 1999 metais buvo 117 mln. litų, o po metų – tik 9,6 mln. litų. [], Tie pinigai grįžo į valstybinės įmonės sąskaitas, kitaip sakant, Lietuvos žmonėms.

Murzinos sielos žurnalistai, sąmoningai ar ne, ypatingai sklaidėsi R.Miliūtė ir E.Jakilaitis, tą istoriją pavertė skandalu, nes neslėpdami naudojosi jiems pametėta informacija, kurios nė nebandė tikrinti, užduodami sau elementarų kompetentingos žurnalistikos klausimą, o kam tai naudinga? Norėdami nuimti ministrą, kuris, kaip puikiai suprato iš tarpininkavimo milijonus užsidirbantys verslininkai, tik pradeda kovą su tokiu biudžeto pinigų siurbimu, per tuomet Prezidentūroje dirbusį A.Janušką pametėjo žurnalistams informaciją, kad esą „Maldeikis Maskvoje pardavė Lietuvą rusams“. Kilo skandalas. Lakstymai. E. Jakilaitis blaškėsi Vilniaus banko koridoriais, norėdamas įrodyti, kad sąskaitas už mano vyrą apmokėjo kažkoks Rusijos mafijos bosas Kabzonas (realiai komandiruotę organizavo „Lietuvos energija“, o juos aptarnavo Airijos kompanijos „XXI vek“ padalinys Maskvoje; ryšys tik tas, kad taip vadinosi ir ano Kabzono kompanija, po to išlindo jau ir Š.Kalmanovičius, Kaip sako rusai „Marazm krepčial ne ustavaja“ ). E.Jakilaičiui Vilniaus banke rodė išrašus, kurie liudijo, jog sąskaitą apsimokėjo ministras savo Ūkio ministerijos kortele. Po to jis nervinosi, kad Maskvoje ir Lietuvoje esą skirtingo ilgio sąskaitos. Kliedesiai pasiekė kosminį lygį, kai visiems buvo pradėta kalti į galvas, kad Maldeikio sąskaitas apmokėjo rusų mafiją ir esą jis kažkaip supainiojo kažkokius privačius interesus, kurių net negalėjo turėti, nes tiesiog neturėjo jokių akcijų. Istorija plačiai nušviesta tuometėje spaudoje, galima pasiskaityti. Vyras pats kreipėsi į VTEKą , kad būtų atsakyta į klausimą, ar jis supainiojo interesus.

Galiausiai 2001 metų sausio 31 dieną įvyko Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdis (Sprendimas Nr.5), kur buvo pripažinta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ūkio ministro Eugenijaus Maldeikio 2001 m. sausio 13-15 d. vizito į Maskvą veiksmuose privatus interesas nenustatytas, todėl LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nebuvo pažeistas“. Ten pat konstatuojama, kad „negauta duomenų ir apie tai, kad Ūkio ministras E.Maldeikis, vesdamas derybas Maskvoje, būtų atstovavęs privačių verslininkų interesus. Iš pateiktų Komisijai susipažinti atmintinių matyti, kad susitikimuose su minėtų Rusijos koncernų vadovais ministras E.Maldeikis derybas vedė dėl Lietuvos aprūpinimo energetiniais resursais ir sprendė kitus Lietuvai aktualius klausimus. Todėl LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų jis nepažeidė.“

Tiesa, komisija konstatavo, kad ūkio ministras E. Maldeikis pažeidė vizitų organizavimo bei vedimo tvarką, numatytą Vyriausybės nutarime, mat Užsienio reikalų ministeriją apie būsimą komandiruotę informavo tik žodžiu, o ne raštu. [Turiu pasakyti, kad ne kartą klausiau daugybės ministrų, kaip jie vykdo šį nutarimą, ir nemačiau nė vieno, kuris apie jį žinotų; kiek žinau, nei E. Jakilaitis, nei R. Miliūtė, nei kiti šventi žmonės daugiau niekada tokių baisių ministrų pažeidimų nebeanalizavo].

Beje, man kažkodėl dabar dar kartą perskaičius VTEK išvadas labai krito į akį, kad žurnalistai, kurie tada dvi savaites be sustojo tyčiojosi iš mano vyro, pylė ant jo purvą, visais įmanomais būdais ieškojo ne tik jo, bet ir mūsų šeimos galimų interesų ir problemų, galiausiai VTEK negalėjo pagrįsti nė vieno iš plačiai platintų kaltinimų supainiojus privačius interesus. VTEK išvadoje konstatuojama, kad „Komisijai pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, jų nepateikė ir žiniasklaidos priemonės, kad ministras E.Maldeikis vizito metu būtų turėjęs kokių nors privačių interesų ir jiems būtų teikęs pirmenybę.“

Beje, toje istorijoje labai kyšojo ir vadinamųjų kokybiškų „Lietuvos žinių“ ausytės, nes ne kas kitas, o jos bandė visuomenei įteigti, kad vizitą organizavęs A.Bosas, ir taip esą ministras pažeidęs privačius interesus. Tikrai, taip ir matau kaip tas, kuris turi interesą išlaikyti srautus, organizuoja vizitą to, kuris užsuka tuos kranelius.

Mano vaizduotė nebloga, bet kaip sako dabartinis jaunimas, aš tiek daug nerūkau.

Skaityti straipsnį