Politikai be grimo: kodėl A.Maldeikienė klajoja po „Šanchajų“ ir kaip verda braškių sriubą
2017 kovo 12 d.
Lietuvoje įprasta politikus kalbinti tik su politika susijusiais klausimais. Tačiau kaip ir visi žmonės, politikai turi ir savo asmeninį gyvenimą, apie kurį visuomenė žino daug mažiau. Ką jie veikia grįžę namo po darbo? Kokius filmus žiūri, kokią muziką klauso, kokią sporto šaką mėgsta? Kur atostogauja ir apie ką svajoja? 15min tęsia interviu ciklą „Nauji veidai politikoje“. Jo skaitytojai turės galimybę susipažinti su svarbiausiais Lietuvos politikais kitu kampu, sužinoti, kodėl jie pasirinko tokį kelią ir kaip atrodo nusivilkę politiko kostiumą. Aštuntasis interviu – su Seimo biudžeto ir finansų komiteto nare, socialinių mokslų daktare, 2016 m. į Seimą pirmąkart išrinkta Aušra Maldeikiene.
– Aušra, kaip atrodo jūsų įprastinė darbo diena?
– Deja, įprastai ji prasideda labai anksti – apie penktą ryto. Tarp 7 ir 8 ryto valandos atvažiuoju į Seimą, prabūnu iki 7–8 valandų vakaro ir grįžtu namo. Tada gulu į lovą ir skaitau.
Išimtis – du trys vakarai per savaitę, kai einu kur nors – į koncertą, kiną ar teatrą. Ir dar du kartus per savaitę sportuoju. Sportuoti einu, kada į galvą ateina. Kai nusibosta viskas. Mano tokia labai nuobodi dienotvarkė.
– Ar susiduriate su populiarumo kaina? Žmonės gatvėje atpažįsta?
– Taip, susiduriu. Ji man nepatinka. Aš mėgstu išvažiuoti, kur manęs nepažįsta. Jau po dviejų dienų kur nors užsienyje pradedu jausti, kaip atsipalaiduoja visas kūnas. Eini, tau gera ir norisi pašokinėti per balas… Tai, kad mane atpažįsta gatvėje, mane slegia.
– Bet apskritai žmonės bendrauja maloniai ir draugiškai? Ar susilaukiate ir neigiamų pasisakymų?
– Dauguma žmonių, kurie su manimi bendrauja gatvėje, yra draugiški. Ypač jauni žmonės, iki 25 metų. Pastaruoju metu vos ne kasdien darausi asmenukes: jaunimas prieina tiesiog gatvėje ir klausia, ar gali pasidaryti asmenukę su manimi. Na, sakau, kodėl gi ne? Bet, kaip minėjau, apskritai populiarumas mane ne ypač džiugina. Yra labai gera Romaino Gary citata šia tema iš „Aušros pažado“: „Būti žinomam – tai būti įsivaizduojamam“. Tie žmonės iš tikrųjų juk nežino, su kuo fotografuojasi. Jie žino tik mano įvaizdį. Todėl labai priklauso, kur jie mane mato. Žmonės, kurie mane mato per televizorių, mane įsivaizduoja vienaip, žmonės, su kuriais aš šneku apie knygas ir operą, – kitaip.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/politikai-be-grimo-a-maldeikiene-apie-klajones-po-sanchaju-populiarumo-kaina-ir-braskiu-sriuba-56-764906