Taivanas turi grįžti į pasaulio tautų ratą pilna apimtimi
2018 spalio 4 d. Seimas
Privalome perkrauti savo santykius su Taivanu, ketvirtadienį Spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir dr. Aušra Maldeikienė.
„Įprasta, vadinamuoju pragmatizmu grįsta politika, kai pataikaujant komunistiniam Kinijos Liaudies Respublikos režimui, Lietuvoje net nedrįstama viešai analizuoti Taivano klausimo, demonstruoja sustabarėjusią ir veidmainišką šalies užsienio politiką“, – pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja A. Maldeikienė.
Jei pritardamas Seimo Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas akcentavo, jog „Lietuvos santykiai su Taivanu (Kinijos Respublika) turi būti peržiūrėti stiprėjančio Kinijos Liaudies Respublikos autoritarizmo ir vienašališkos ekonominės ekspansijos politikos kontekste“.
„Lietuva turi pakviesti Taivaną atidaryti savo prekybinę atstovybę Vilniuje“, – vienu balsu teigė Seimo nariai.
Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys, jog dar 1979 metais susiformavusi „Vienos Kinijos“ koncepcija, kur Taivanui de facto nepriklausomai valstybei tenka Kinijos Liaudies Respublikos provincijos vaidmuo, pastaruoju metu braška per visas siūles.
Šių metų vasario pabaigoje JAV Kongresas ir Senatas vieningai priėmė „Taivano kelionių aktą“ (Taiwan Travel Act), kuris atveria naują JAV ir Taivano aukšto lygio politinių kontaktų etapą.
Remiantis šiuo kovo viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytu dokumentu aukščiausi JAV politiniai pareigūnai gali lankytis Taivane, o Taivano – JAV. Panaši praktika buvo sustabdyta dar 1979 metais, po to kai JAV užmezgė diplomatinius santykius su komunistine Kinija ir oficialiai pripažino „Vienos Kinijos“ doktriną.
Šis įstatymas taip pat skatina Taivano Prekybinių atstovybių, kurios matomos kaip puikus dvišalių ekonominių santykių instrumentas, plėtrą JAV.
Staigiai prastėjančios demokratijos padėties Kinijos Liaudies Respublikoje fone bei atsižvelgiant į dažnėjančius šios komunistinės valstybės karinio pobūdžio išpuolius regione, pastaruoju metu peržiūrimi ir ES bei Taivano santykiai. Klausimai išskirtinai aktualizuoti Europos Parlamento 2018 rugsėjo 12 dienos Rezoliucijoje dėl ES ir Kinijos santykių padėties, kur atvirai kviečiama „kuo sparčiau perkrauti ES ir Taivano santykius“.
Seimo nariai spaudos konferencijoje pabrėžė, jog EP priimta rezoliucija primygtinai ragina kiek galima sparčiau pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu, pastarąją šalį matant kaip ES įmonių atspirties tašką norint patekti į žemyninę Kiniją.
Paremdama EP Rezoliuciją, Seimo narė A. Maldeikienė sakė, kad privalu daug griežčiau pasisakyti prieš Kinijos Liaudies Respublikos karines provokacijas Taivano atžvilgiu, kurios kelia grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui. „Visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise“, – pabrėžė Europos reikalų komiteto vicepirmininkė.
Ji paragino Lietuvos užsienio politikos formuotojus aiškiau išreikšti savo poziciją dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio. Seimo narė pabrėžė, jog aštrėjančios priešpriešos rodo, jog abipusiai žemyninės Kinijos ir Taivano santykiai gali paaštrėti.
Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas vertindamas platesnį klausimo kontekstą kalbėjo, jog Taivano klausimas šiandien ypatingai opus būtent todėl, kad oficialiosios Lietuvos požiūris į Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politikas aiškiai atskleidžia mūsų šalies politikos tikrąjį veidą.
„Seklėjanti, ties vienu, nors ir svarbiu, Rytų partnerystės klausimu susikoncentravusi Lietuvos užsienio politika, rodo akivaizdų realių ambicijų stygių“, tvirtino M. Adomėnas. Pasak jo, „unipoliarinė užsienio politika, kai santykius su Pietryčių Azijos šalimis išsemia pataikavimas Kinijos Liaudies Respublikai, tikintis ekonominių dividendų bet kokia kaina, rodo tikrąjį Lietuvos užsienio politikos pavidalą“.
„Santykių su Taivanu peržiūra yra testas mūsų demokratijai, kur EP Rezoliucija tampa naujos politikos riboženkliu“, sakė Seimo narys, aiškiai reikalaudamas grįžti prie vertybinės Lietuvos politikos.
Seimo narių nuomone, Lietuva privalo aktyviai remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO). Jie pabrėžė, jog tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų.