MENIU

Komentarai (0) Darbas Europos Parlamente

Karo akivaizdoje vidutinybė yra priešo ginklas

Matyt jau pastebėjote, kad mano penktadienio įrašai keičia pavidalą. Dėkui visiems naujiems  prenumeratoriams YouTube kanale, kurių skaičius pastaruoju metu sparčiai auga. Labai kviečiu jungtis visus, kam svarbu, ką kalbu. Pažadu akylai stebėti Lietuvos politinę erdvę ir analizuoti visokius nusikalbėjimus. 

Kaip man įprasta, nekliedėsiu it kokia blinkevičiūtė, kuri sapalioja bet ką, visas pasaulio bėdas randa konservatoriuose, ir kalba taip, kad akivaizdu, jog (1) negeba suvokti skaitomo teksto, jeigu bendrai moka skaityti, (2) skaičių nepažįsta, o (3) apie gebėjimą prisiminti, ką jos partija darė ir daro, net minėti neverta. 

Kalbėjau ir kalbėsiu su argumentais, analizuosiu tiek politikų kalbas, tiek — dažniau — apgailėtiną žurnalistų darbą. Dauguma žurnalistų, deja, net klausimo rišliai nesuformuluoja, ką jau ten kalbėti apie tai, kad sugebėtų politiko veikimą analizuoti ar deramai interviu vestų. Parodysiu ir visos eilės vadinamųjų politologų ribotumą bei šališkumą.

Jokių indulgencijų konservatoriams tikrai nebus. Priešingai, kaip tos partijos narė, jaučiu ypatingą atsakomybę pirmiausia kalbėti apie savo partijos darbą. 

Pirmas konkretus tokios analizės pavyzdys — jau paskelbtas tekstas apie LRT.lt vyr. redaktoriaus Mindaugo Jackevičiaus profesinį neįgalumą. Galite paklausti, o kas paskatino tokį pokytį, juk daugiau nei ketverius metus nuosekliai pasakojau apie kai kuriuos Lietuvoje rečiau aptariamus europinės politikos klausimus. 

Situacija pasaulyje kinta ne dienomis, o valandomis. Lietuvai gresia jau ne hibridinė, o tikra karinė intervencija. Tuo tarpu Lietuvos viešosios erdvės intelektualinis lygis smunka taip sparčiai, kad tai jau ne vien silpnina šalies demokratines institucijas, bet atvirai graso Lietuvos nepriklausomybei. 

Nesugebėdami profesionaliai moderuoti pokalbių net su tais, kurie brukasi į prezidento postą, iš biudžeto išlaikomi žurnalistai  pralaimi net atvirai valstybei priešiškiems kanalams. 

Kol tai buvo mano asmeninis jausmas, aš bandžiau kalbėti aptakiai. Gavus laišką, kurio autoriaus neviešinsiu, tik pasakysiu, kad tai išskirtinai kvalifikuotas biurokratas, kurio įžvalgas seku ir jos visad pasitvirtina, supratau, kad privalau eiti va bank. Eiti iki pabaigos, kuri, deja, gali būti labai baisi. Laišką be jokių kupiūrų pateiksiu toliau. 

Didžiausia bėda būtų dar vienas nepriklausomybės praradimas. Viešoji erdvė Lietuvoje darosi pernelyg panaši į tą, kurią savo tragiškoje knygoje „1940: Paskutinė Lietuvos vasara“ aprašė Norbertas Černiauskas. 

Žinau, kad Lietuvos mokyklose nemokoma mąstyti ir gyventi realybėje. Visi tie pigūs psichologiniai triukai, kai tikrovė pateikiama vien per pozityvų emocinį jausmą, viena vertus, nemoko gyventi natūralioje įtampoje, kita vertus, itin dažnai žiauriai kertasi vaiko kasdienybe, kur ir skurdo, ir nemeilės, ir net išnaudojimo gali būti apstu. Negirdėdamas tiesos vaikas praranda orientyrus ir pasitikėjimą pasauliu. 

Primityvinama viešoji erdvė lemia, kad vis daugiau žmonių nebesugeba realiai vertinti procesų, net tokio akivaizdaus fakto, kaip savo asmeninės būties trapumas. Tarkime, šimtai praranda žadą vos išgirdę vėžio diagnozę, tad atrodo, kad anie net nesugeba suvokti esą mirtingi. Analogija galbūt jums atrodo drastiška, bet ji labai švelni, kai įvertinti visokių antivakserių ir kitų panašių vatnikų mąstymo lygį bei logiką. 

Galite sakyti, kad tai neišsilavinusi agresyvi mažuma. Deja, skaitydama įrašus LinkedIn‘e, kur visokie jauni profesionalai nuolat gėrisi savimi ir savo pasiekimais, akivaizdžiai matau, kad jie lygiai taip pat nesugeba matyti realaus pasaulio įtampų, jau nekalbant apie tai, kad turėtų kokią nors aiškią politinę tapatybę ir drąsiai ją deklaruotų, gebėdami adekvačiai ginti savo pasirinkimus ir vertinti jų kainą. Gražu ir miela paprastai  nebūna tikra. 

Dabar perskaitysiu jums laišką, kuri minėjau. Primenu, kad tai ne mano tekstas, tad stilius bus kitoks. Sąmoningai palieku taip, kaip gavau. 

„Labas vakaras, gerbiama Aušra. Kad Janulevičius pelnytai gavo nuo Aušros tas manęs nestebina. Aš ne apie tai. 

Peržiūrėtos video medžiagos kontekste reguliariai, bet labai retai pažiūriu YouTube kanalus Optv, ekspertus, komentarus, Orlauską, ir kitus kremliaus projektus. 

Tenai yra kuriamas darbštaus verslininko naratyvas. Žinoma kuriama ir kitų socialinių mitų, simbolių, kurie tampa hibridinio karo minkštosios smegenų plovimo priemonėmis. 

Šiuo atveju Janulevičius ir kiti laidos verslininkai, mano akimis, buvo to naratyvo/simbolio kūrimo dalis. Juk jeigu kremliaus projektui pavykus į Lietuvos/ postsovietinių valstybių valdžios institucijas prastumti dominuojančią savo agentų masę (kaip, pavyzdžiui, Sakartvele) ir suteikus daugiau politinių galių verslui, tai anie, anot Markso, “už 300 procentų pelno, parduotų ir savo motiną”. 

Pavyzdžiui, net toks rodos padorus pilietis, kaip verslo konfederacijos pirmininkas Romanovskis viešai apgailestavo, kad Skvernelio Vyriausybė buvo geresnė už šią, kuri ji nuvylė dėl mokesčių. 

Trumpai tariant, verslininkai yra agresoriui reikalingas socialinis sluoksnis, kuris moka organizuoti, valdyti, kontroliuoti ir kurį patį yra lengva kontroliuoti per finansavimą ar nusikalstamas jėgos struktūras. 

Taigi “doro, mecenatiško, rūpestingo, tėviško darbdavio” naratyvas yra gundantis tiek pačiam verslui, tiek priimtinas nuvargusiam ir nemąstančiam piliečiui, tiek agresyviam kremliaus Mefistofeliui. 

Tokiame kontekste matau interesą ir pernelyg daug įtartinų bet metodiškai kryptingų požymių aptariamame forume. Konkrečiai. 

Taip, laidos vedėjas yra silpnaprotis tinginys. Bet juk tarybiniais laikais buvo teisingas priežodis: “mūsų kvailys, priešui radinys”. 

Kas yra tas lėlininkas, kuris surežisavo ir pastatė silpnaprotį vesti tokią laidą? Kodėl Garbačiauskaitė perrinkta tik po 6 mėnesių ir tik iš trečio karto. Kas tame LRT dedasi? 

Pumprickaitė forumus vesdavo gana kokybiškai. 

Konkrečiai apie, kaip man rodos, prieš jus panaudotas priemones. 

Pirma, jūs buvote klaidingai informuota apie laidos temą. Siurprizas gali išmušti iš vėžių dažną.

Prieš jus buvo surinkti oponentai, kurie iš anksto buvo priešiški jūsų knygos diskursui. Priešininkų buvo neproporcingai daugiau. 

Buvo keistų dalyvių, kurie tik vargino savo nugrybavimais ir ribojo galimybes kokybiškai oponuoti skaitlingesniems oponentams. 

Galiausiai laidos pabaigoje BE PAGRINDO jums buvo prikabinta etiketė kaip negerbiančios oponentų ir pritildytas mikrofonas. 

Apskritai stebiu laidas Delfi “iš Esmės”, “24/7”, forumą, matau vienokius ar kitokius žurnalistinius triukus menkinančius TS-LKD lyderius ar pačią partiją. 

Darau prielaidą, kai yra kremliaus finansavimas, tai kremliaus agentūra pinigus įsisavina biurokratiškai: “naudos ir kaštų analizės nedaro”. 

Juk pagal sovietinę tradiciją svarbu, kad kremlius matytų, kad procesas vyksta ir pinigai būtų įsisavinti. 

Kremliaus agentūros fiasko Ukrainoje rodo, kad pinigai įsisavinami su vis dar tuo pačiu sovietiniu “efektyvumu”. 

Liūdniausia, kad man peršasi prognozė, jog prokremlinės jėgos kitoje Seimo kadencijoje dominuos. Nesinori, sulaukti savo  sąžinės  priekaištų, kad tinkamu laiku nieko nepadariau.“

Dabar kelios  mano įžvalgos. 

Labai nemėgstu visokių sąmokslo teorijų ir visais būdais jų vengiu, tad skaitant laišką mano smegenys visaip priešinosi ir ieškojo loginių skylių. Vis dėlto nerimas išliko, tad pasitikrinau su keletu kitų žmonių. Visų verdiktas buvo tas pats — labai panašu į tiesą. Vienas iš prelegentų net tiesiai rėžė, kad čia tiesiog banalybės.

Netikiu esanti tokia svarbi, kad kokia nors televizija mano personai skirtų tiek dėmesio, jog specialiai mane pakišinėtų. Pretenzijų LRT neturiu, visa, ką norėjau pasakyti, pasakiau, didelis palaikymas, kurio sulaukiau, rodo, kad buvau išgirsta. Kalbėsiu toliau. 

Rimtesnė bėda ta, kad laidų vedėjai tokiu laipsniu nevykę, kad jie net nesugeba suvokti, kas jiems sakoma. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad jie nesugeba numatyti savo veiksmų pasekmių. 

Laiško autorius gražiai parodo Lietuvoje, kaip, beje, ir visoje postsovietinėje erdvėje įsigalėjusius ekonomizmo mitus, kai pasaulio kūrėju tampa mistinė pramonė ar koks mitinis verslininkas.  

Kur didžiausia bėda? Apytikriai dešimtojo dešimtmečio viduryje nevykusi privatizacija sukūrė finansinius srautus, kurie dažnokai šildė murzinas rankas. Tie pinigai leido pirkit viešąją erdvę ir per visokius LLRI, lobistus, ir įtakos grupes įdiegė verslo prioriteto prieš visas kitas visuomenės grupes mitą. Ekonominio  kliedesio apie visą pasaulį maitinantį verslą išmušti iš žmonių galvų nepavyksta iki šiol. 

Tarkime, G. Nausėda neseniai net pareiškė, kad verslas svarbus, mat… kuria pajamas. Šiaip jau pajamas kuria išlaidos. Bet kuris suvargęs pensininkas, kai perka bandelę, kuria pajamas „Lidlui“ ar „Maximai“. Ir ne tik  verslui, pirkdamas jis neša pajamas ir valstybės biudžetui, mat kiekvienoje bandelėje yra PVM, kurio dalis biudžeto pajamų struktūroje didžiausia. 

Lietuvos verslas gali pasigirti  nebent tuo, kad jis į valstybės biudžetą tiesiogiai įneša vieną kukliausių dalių Europos Sąjungoje, kitaip sakant, neatsilygina visuomenei už jos darbą. 

Verslas kasdien naudojasi menkai apmokamu mokslininkų ar mokytojų darbu, nors būtent jie verslui ir darbuotojus ruošia, ir kompiuterius ant jų stalų atnešė. Ne verslas sukūrė internetą, kuris jam kasdien neša milijardus. Jį sukūrė mokslininkai valdiškose organizacijose.

Mitas apie verslo išskirtinumą yra pagrindinė viešojo sektoriaus, kuris pašauktas saugoti valstybės institucijas, silpnumo priežastis. 

Kokiu laipsniu tos institucijos pažeistos, rodo, tarkime, pastarasis mokytojų streikas, kai tie, kurie turi mokyti vaikus suvokti priežasčių ir pasekmių sąryšius, nesigėdindami demonstruoja nematantys sąryšio tarp mokesčių sistemos ir jų atlygių. 

Nemanau, kad p. Janulevičius yra koks kremliaus agentas. Jis tiesiog labai primityvus ir neišsilavinęs žmogus, ką nesigėdydamas pademonstravo minimoje laidoje. 

Jam kažkas kažkur sakė, kad jis ir jo verslai viską kuria, ir jam patinka tikėti tokia iškreipta realybe. Nesuvokdamas, kad nemokėdamas adekvačių mokesčių verslas kerta šaką ant kurios pats sėdi, tarkime, netenka kokybiškos išsilavinusios darbo jėgos, koks eilinis janulevičius  tik supanašėja su neraštinga kaimo moteryte. 

Bet kai tokio siauro akiračio verslininkai tampa lobistais (o konkretus Janulevičius ir yra lobistas) lauk bėdos. 

Paklausykite, perskaitykite tekstą, kuris yra nuorodose, ir pagalvokite, ar tai koreliuoja su jūsų jausena dėl to, kas vyksta. Jeigu atpažįstate, pagalvokite kodėl.  Sverkite jau vien todėl, kad būtumėte pasiruošę blogiausiam scenarijui, kuris — labai labai norisi tikėti — neateis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *