Vakar Valdovų rūmuose šventėme Delfi 15-tą gimtadienį. Nors ir Valdovų rūmai yra savotiškas Disneilendas (deja, netikri, nors tikrai gražūs) ir , gaila, bet manau Delfi, sulaukęs 15 metų, jau  galėtų būti gerokai profesionalesnis ir atvertus jo nuorodą galėtum rasti įvairesnių nuomonių [Amicus Plato, sed magis amica veritas], tačiau šventė buvo tikra ir linksma.

Pasveikinome Nerijų Mačiulį gavus Delfi Titano skulptūrėlę (čia toks lyg ir Oskaras dabar Lietuvos žurnalistikoje) už įdomius ekonomikos tekstus. Nominacijai pritariu: pirma, Nerijaus tekstai kasmet įdomesni ir tikrai vis labiau bando pademonstruoti ekonomikos daugiaprasmiškumą; antra, puiku, kai randame įvairių nuomonių apie tuos pačius reiškinius, nes tik taip gimsta dialogas, kuris ir kuria ekonomikos lauką, o ir verslą, kuris savo esme yra pokalbis tarp verslininko, jo kliento, partnerių, visuomenės ir kartais net visos žmonijos.

Kita vertus, malonu, kad sulaukus beveik 60 metų, galiausiai iš iškilių vyrų išgirsti, kad jie norėtų su tavimi nusifotografuoti. Pradžiuginote, Nerijau  ir Robertai Dargi. Jūsų prašymai man tikrai buvo malonūs.

Dėkinga ir Radvilei Morkūnaitei, kuri netyčia susitikus tą dieną kirpykloje, man pasiūlė į renginį eiti kartu. Taip ir akivaizdžiai susipažinome, ir maloniai pabendravome. Manau, jį yra geriausia kandidatė į Seimą Žirmūnų apygardoje per rinkimus kovo 1 dieną. Ir tikrai ne todėl, kad su ja buvo drąsiau eiti į tokį iškylųir net truputį pompastišką renginį, kur labai retai lankausi.