2015 lapkričio 9 d.

Šiuose puslapiuose jau esu kalbėjusi apie VšĮ „Lazdynų baseinas“ naudojamus kelis prabangius automobilius, kurių išlaikymo sąnaudos krenta ant įmonės, galiausiai, baseino savininkas – Vilniaus savivaldybė – negauna pajamų.

Prieš porą dienų Lazdynų baseine filmuojant KK2 siužetą, baseino vadovai kalbėjo  apie jo tragišką techninę būklę (tai, deja, tiesa), bet, kai pastebėjau, kad nutraukus šios ir kitų panašių įmonių pinigų švaistymą ir ėmusis sąnaudų karpymo per kelerius metus mieste būtų galima sukaupti pinigų poros naujų baseinų statybai, net jie neprieštaravo.

Būtent Lazdynų baseino visureigių „klausimas“ privertė susidomėti, kiek Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) įmonių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkas yra savivaldybė, vadovų turi teisę naudotis tarnybiniais automobiliais ir kokie tie automobiliai.

Puiku, kad pateikęs tokios informacijos paklausimą Ekonomikos ir finansų komitetas per nustatytą laiką gavo ir VMS Finansų departamento atsakymą, ir siūlymus, kaip turėtų būti keičiama dabartinė tvarka, kuri iš esmės yra netvarka. Čia matau du konkrečiaus pasiekimus.

Malonu, kad VMS  ir jos Finansų departamentas po pusmečio bendro darbo galiausiai suprato, kad, pirma, tas bendras darbas paremtas politikos ir rinkėjų interesus atstovaujančių politikų reikalavimų prioritetu; antra, buvo suvokta, kad kai politikai pageidauja, reikia dirbti ir teikti informaciją, o ne purkštauti, kad taip jie esą trukdo tvarkytis sulig valdininkų protu ar jų interesais. Šita sėkmė, manyčiau, esminė.

Vis tik grįžkime prie automobilių klausimo.  Ką rodo sostinės administracijos atlikta pradinė  Vilniaus miesto viešųjų įstaigų ir įmonių vadovų ir/ar jų pavaldinių tarnybinių automobilių autoūkio analizė?

Pradėjus analizuoti tokių automobilių įsigijimo, lizingo, panaudos, kuro sunaudojimo ir kitas eksploatacines sąnaudas paaiškėjo, jog iki šiol nebuvo  nustatyta net elementari tvarka, apibrėžianti  racionalų ir ekonomiškai  pagrįstą darbo reikmėms skirtų  automobilių įsigijimą ir panaudą.

Vienas iš drąstiškiausių pavyzdžių, kur veda betvarkė, yra jau minėtas Lazdynų baseinas. Penkių automobilių parko išlaikymo sąnaudos per 9 šių metų  mėnesius siekė 15,7 tūkst. eurų – tai neįtikimai didelės išlaidos vienoje vietoje dislokuotai nemobiliai įstaigai, kurioje dirba tik 18 žmonių ir kuri pernai uždirbo vos 10 tūkst. eurų pelno.

Lazdynų baseino atvejis įdomus ir kitu aspektu. Palyginkime jų išlaidas su tiek pat tarnybinių automobilių eksploatuojančia viešąja įstaiga „Vilniaus miesto parkai“, kuri transporto išlaidoms išleido dvigubai mažiau – vos per 7 tūks. eurų, nors šiai įstaigai tikrai nesunku paaiškinti, kodėl ir kam keliaujama tarp įvairiuose miesto vietos esančių įstaigos prižiūrimų parkų ir parkelių.

Atsakymas paprastas: pasirodo, Lazdynų baseino direktorius A. Praniauskas savo darbuotojams nustatė nemenką – iki 200 eurų per mėnesį – kuro panaudojimo kartelę. Jo nuomojamam automobiliui “VW Toureg”  (šio galingo automobilio kuro sąnaudos mieste siekia 19 litrų 100 kilometrų) kuro ir eksplotavimo limitai apkritai nenustatyti. Tad nieko keista, kad direktoriaus tarnybinio visureigio išlaikymas įstaigai jau atsėjo 4292 eurus. Tiesiai kalbant, būtent tiek vien dėl šios paties sau suteiktos direktoriaus privilegijos prarado įstaigos savininkas – miestas ir jo gyventojai.

Atsakydama į mano paklausimą apie VšĮ „Lazdynų baseinas“ vadovybės ir darbuotojų darbo užmokestį VMS Administracija paaiškino, kad šiemet per mėnesį į rankas jos direktorius uždirbo  807 eurus. Nejaugi tokia suma nėra pakankama pačiam savo automobiliu atvykti į darbo vietą, jau nekalbant apie tai, kad Vilniuje veikia gerai išplėtota viešojo transporto sistema? Jau artimiausiuose Tarybos posėdžiuose pareikalausiu, kad panašių „išskirtinės svarbos“ objektų vadovai, kaip visi mirtingieji, persėstų į nuosavus automobilius, kuriuos eksploatuotų už uždirbamus savus pinigus – įstaigos vadovo ambicijos važinėti jam pirktu automobiliu iš esmės juokingos. Galimų avarijų prevencijai baseinui iš esmės užtektų vieno automobilio;  Tiesa, laidai KK2 baseino direktorius aiškino, kad dabar įstaiga tvarkosi ir benaudoja  vos 2 automobilius.

VMS administracija savo ruožtu jau pareikalavo, kad būtų ribojamos kuro sąnaudos, kurios įstaigų vadovams negali viršyti 250 eurų  per  mėnesį, sudarant galimybę automobiliu naudotis visiems įstaigos darbuotojams, kurių funkcijų/pareigų vykdymui automobilis reikalingas. Uždrausta tarnybiniais automobiliais naudotis po darbo ir ne darbo dienomis.

Prabangiais automobiliais važinėja ir kurių kitų įmonių, kurioms stinga apyvartinių lėšų, vadovai. UAB “Grinda” vadovai A.Viliūnas ir V.Grosmanas naudojasi lizingu įsigytais naujais, 2013  ir 2015 metais pagamintais automobiliais “Toyota Land Cruiser”.  Vien mėnesinės lizingo įmokos už šiuos automobilius yra 900 ir 832 eurai. Naujųjų “Toyota Land Cruiser” kaina  – 88 tūkst. Eurų (tai yra, daugiau nei 300 tūkst. litų) ir daugiau. Tiek kainuoja neprastas butas sostinėje.  Gaila, kad informaciją apie šiuos dalykus gavau jau po „Grindos“ stebėtojų tarybos, kurios pirmininke esu, posėdžio. Artimiausiu metu pasistengsiu, kad padėtis keistųsi.

Rekordinį, net  42 tarnybinių lengvųjų automobilių parką turi UAB „Vilniaus vandenys“. Ši įmonė itin originaliai pagrindžia nuolat toje pačioje darbo vietoje darbą dirbančių darbuotojų poreikį važinėtis  įmonės transportu net ir po darbo ar savaitgaliais. Buvusio įmonės direktoriaus V. Miltenio įsakyme rašoma, kad privalu “būti nuolatos mobiliam ir užtikrinti operatyvų atvykimą į darbą bet kuriuo metu, atsiradus svarbioms aplinkybėms.” Tos nenumatytos aplinkybės – tai galimos “ avarijos, vagystės, gamtiniai įvykiai (liūtis, viesulas, pūga ar panašiai)”. Remdamasi šiuo vadovo įsakymu,  tarnybiniu automobiliu “Subaru Legacy “ naudojasi ir UAB “Vilniaus vandenys” vyr. finansininkė, o žmogiškųjų išteklių  vadovas ir  komunikacijos skyriaus vadovė naudojasi automobiliais pagal panaudos sutartis, t.y., jie gauna papildomas pajamas už nuosavo  automobilio nuomą. Įdomu, kokia gamtos stichija priverstų  minėtuosius darbuotojus vidury nakties atvykti į darbo vietą?

Tikiuosi, kad naujoji įmonės valdyba, kurią mes, „Vilniaus vandenų“ stebėtojų tarybos nariai išsirinkome šią savaitę, greit ir radikaliai sustabdys nepamatuotą sąnaudų auginimą. Bet kokiu atveju to nuolat reikalausiu.

Bene aiškiausiai  savo poniškas užgaidas išdėstė UAB “Start Vilnius” direktorius Marius Baranauskas. Jis paaiškino, kad jam kelerių metų tarnybinis  automobilis “Hunday Sante Fe” būtinas vykti  į “susitikimus su akcininkais, notarais ir klientais. Kelionei į darbą ir iš jo”. Įdomu, kiek kartų per savaitę tenka vykti į susitikimus su akcininkais ir notarais? Kodėl ten negalima nuvykti esant reikalui taksi ar „City bee“ automobiliu (tai gerokai pigiau)? Ir jau visi nesuprantu, kodėl aš ir visi kiti Vilniaus mokesčių mokėtojai turime mokėti už pono Baranausko keliones į darbą ir namo? Universitete net dėstymui būtinas knygas perku pati iš savo kuklios algos ir net nesugalvočiau pareikalauti, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai išlaikytų mano automobilį, o va įmonės, kuri pavaldi savivaldybei, vadovui tai atrodo normalu. Kodėl?

Apibendrindama galiu pasakyti, kad, žinoma, automobilių parkai tėra labai menka Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų įstaigų ir įmonių ūkinės veiklos dalis, tačiau ji labai aiškiai rodo, kokio mentaliteto žmonės vadovauja šioms įstaigoms. Dalis jų sugeba atskirti tarnybinius ir privačius interesus, nustatydami racionalius ir pagrįstus tarnybinių automobilių nuomos, eksplotavimo ir kuro sąnaudų limitus, kiti – paprasčiausiai vagia miesto biužeto lėšas.

Šiuo metu VMS Administracija ruošia trasporto išlaidų limitus ir automobilių naudojimo taisykles viešųjų įstaigų vadovams.  Bus nustatyta privaloma tvarka, kaip turi būti naudojami miesto įmonių tarnybiniai automobiliai. Miestui priklausančių įmonių vadovai turi būti tokie, kurie suvokia, jos svetimus, miesto mokesčių mokėtojų pinigus, privalu taupyti. Jeigu jie nesugeba šito suprasti, jie tiesiog turi būti pašalinti iš užimamų pareigų.

Automobilių parko tyrimas tik prasideda ir toliau šią temą nuolat plėtosiu, tiek teikdama papildomą informaciją, tiek aiškindama, kas pasiekta, kad nebūtų švaistomos miesto gyventojų turtas.

Baigdama drįstu sustoti ties vienu klausimu, kuri jūs, rinkėjai, man dažnai primenate, sakydami, kad vienas lauke — ne karys. Užsispyrusi ir pasitelkusi kolegas ėmiau vynioti cinizmu pagrįstos vadybos, kuri galiausia rodo, kaip bendras gėris virsta atskirų asmenų pajamomis, kamuolį. Nesigiriu. Konstatuoju. Tai gali padaryti bet kuris politikas, tiesiog reikalaukite.

O jei nereikalaujate, tai po to neverkite ir neaiškinkite –  bent man –  kad visi politikai –  vagys.