MENIU

Komentarai (0) #išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

Kaip nukirsti šaką ant kurios sėdi?

Lietuvos banko metinės finansinės ataskaitos, 2022 m.

Keli klausimai Lietuvos bankui. 

Lietuvos banko valdyba pradeda skaičiuoti priešpaskutinius kadencijos metus. Pažiūrėkime, kuo galime pasidžiaugti:

  1. Užsienio rezervų valdymas – kiauras minusas, tiesa, tautai pateiktas, kaip 0. Suprask, labai neblogai pasidarbavom (1);
  2. Skambių baudų prižarstyta į visas puses, bet kad paties Lietuvos banko produktas CENTROlink kiauras, kaip rėtis, niekam nerūpi;
  3. Anos kadencijos valdybos žadėtas ir kurtas fintechų rojus, Šimkaus širdies nedžiugina. Patogiau atsikratyti rizikomis, o ne jas valdyti. Gal net pavyks ir į antrąją kadenciją įšokti;
  4. Bankinio sektoriaus konkurencijos mažinimas pavirto anekdotu. Tai kur tas naujas rinkos žaidėjas? Lyg kalbėta apie lenkus, šiandien jau apie taivaniečius…(2)

Tad nuolat pliurpiama apie palūkanas, infliacijas, na apie tai, kas labiau Europos centrinio banko kompetencijoje. 

Manau, kad tokių ir panašių „pasiekimų“ sąrašą galime tęsti. 

Vis dėlto galite paklausti — kodėl jau senai neberašydama  apie Lietuvos finansų sektoriaus įtampas, netikėtai grįžau į šias lankas.

Priežastis elementari. Grįžusi savaitgaliui į Vilnių pamačiau žinutę apie galimai per Lietuvą finansuotą wagner gyvulių gaują (3). Ir niekam šita žinia nepasirodė svarbi ir verta rimtesnio dėmesio. Nei iškiliems žurnalistams, nei politikams. 

Bet čia yra skandalas! Jei išties per vietines įmones teroristams nutekėjo milijonai, man kyla tik vienas klausimas – o ką veikia mūsų kontrolės institucijos? Atsakymų lauktume iš FNTT, bet pirmiausia iš Lietuvos banko kontrolierių. 

Kur guli visų Lietuvoje veikiančių fintechų sąskaitos? 

Atsakymas aiškus it tyra ašara – jos tvarkomos Lietuvos banko sistemoje CENTROlink. Ir tai reiškia, kad prie galimo žudikų gaujos finansavimo prisidėjo pats Lietuvos bankas, kuris nesugebėjo pamatyti, kad per jų sistemas plaukia milijonai skirti mažų mažiausiai įtartiniems tipams. 

Vyriausias mūsų bankininkas Šimkus dabar aiškina, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal fintechų koncentraciją. Tiesa, jis dėsto, kad jo tokia statistika nedžiugina. 

Ir kodėl gi nedžiugina? Nes reikia dirbti realius darbus t.y. valdyti rizikas. 

Nuolat skelbti labai neapibrėžtas prognozes apie tai, kada kas nors (palūkanos, BVP, etc. etc. etc.) kils ar smuks darbas nesudėtingas. Reali, rimta, atsakinga ir subalansuota priežiūra — jau kitas dalykas. Jai reikia proto, atsakomybės ir sugebėjimo laiku numatyti potencialias rizikas. 

Vietoje to, Lietuvos banko vadovas migdo mus pradedančio analitiko lygio svarstymais. O gal tikslas kitas – gal tiesiog trokštama apskritai išsivalyti nuo fintechų. Tada (ironizuoju, bet kas žino) puikūs rodikliai, sumažėjusios rizikos nuklotų kelią antrai kadencijai, ar ne? 

Lietuvos politika labai neatsakinga, nes ji kažkokia isteriškai trumpalaikė. Ir kviečiant disidentus, ir planuojant reformas, kurios atšaukiamos vos tik galingesni parėkauja, ir formuojant ekonomikos, tame tarpe finansų, ateities landšaftą.

Dar taip neseniai lipome ant tarptautinės bačkos ir visam pasauliui rėkėm, kad Lietuva bus fintechų rojus. Pasileido į pasaulį ministrai ir kiti klerkai, kurie nešė 21 amžiaus Gedimino laiškus ir kvietė atvykti Londonų ir kitus fintechus į Vilnių. 

Mus išgirdo. Taip išgirdo, kad pastaruosius metus, galima atsargiai vertinti, būtent fintecho įmonės iš prarajos traukė buksuojančią Lietuvos ekonomiką. Ne traktoriai ir grūdai tą ekonomiką traukė – tai vis dar sektorius, kurio indėlis į BVP yra mažesnis, nei jo gaunama parama. 

Lietuvą augino modernios aukštųjų technologijų įmonės.

Žinoma, patogiau uždaryti veikiančius fintechus, neišduoti licencijų naujai prašantiems, kaltinti visus aplinkui sukčiavimu ir vagystėmis, nei pripažinti, kad valdai kiaurą rėtį CENTROlinką. 

Tai gal ponui Šimkui ir jo komandai laikas būtų užverti to rėčio angeles ir galų gale sukurti kontrolės mechanizmą, kuris suteiktų galimybę fintechams toliau atsakingai veikti Lietuvoje nebijant eilinio Lietuvos banko ir jo vadovų isteriško priepuolio? 

Kita vertus, tam sistemos lopymui ir tvarkymui CENTROlinkas, manytina, turėtų užsidirbti pats. 

Kas domisi, kokios jo pajamos, kaip jam sekasi pelno baruose, kur tas pelnas keliauja ir kokia jo dalis pildo valstybės biudžetą?

Kažkodėl manau, kad tas pelnas panaudotas lopant metinę Šimkaus ataskaitą, kad tarptautinių investicijų rodiklis būtų ne su minuso ženklu, o bent lygus nuliui? Bet ir šitie faktai neužkliuvo nei iškiliems žurnalistams, nei politikams. 

Šiek tiek statistikos, kuri, atrodo, nemiela Lietuvos bankui, nors jis pats ją ir skaičiuoja.  

Taigi,  2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). 

Šių metų pradžioje, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. eurų, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. eurų. 

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, pasiekė 107 mln. eurų (padidėjo 29 proc.). 

Šių metų sektoriaus skaičiai rodo tendenciją, kad Lietuvoje „fintech“ sėkmingai auga toliau. 

  1. https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/40875_c5eed86bf5a79e443f0c4ca580719c3e.pdf
  2. https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2181605/simkus-taivanas-rodo-susidomejima-del-banko-steigimo-lietuvoje-bet-konkreciu-veiksmu-dar-nera
  3. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/uzsienio-ziniasklaida-skelbia-kad-per-lietuva-galejo-buti-plaunami-milijonai-wagner-95620279

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *