2017 spalio 30 d.

Seimo narė Aušra Maldeikienė mano, kad nėra prasmės gyventojų klausti apie MMA, nes taip tik „užkalbama problema“. „Kitas rimtas klausimas, kodėl Lietuvoje apskritai tiek daug darbuotojų gauna minimalią ar dar mažesnę algų. Normaliose Vakarų valstybėse šis skaičius sudaro 3 proc., na, daugiausia 5 proc., o Lietuvoje – apie 20 proc. Iš tikrųjų mažos algos Lietuvoje slepia didelį šešėlį, taigi visiškai nesvarbu, koks bus jų dydis. Kita problema. Dažnai yra verkiama, kad minimalių algų negali kelti atseit labai kenčiantys verslininkai. Nei jie kenčia, nei ką. Jie tiesiog parazituoja valstybės viešųjų paslaugų, gydytojų, mokytojų ir t. t. sąskaita“, – komentavo ekonomistė.

Jos nuomone, reikia baigti diskusijas dėl MMA, o dėl to turėtų susitarti patys darbuotojai ir verslininkai: „Profesinės sąjungos, kurių atstovai dabar savo gražius, spindinčius, laimingus veidus deda jau nežinau, ant kelinto nacionalinio susitarimo, iš tikrųjų galėtų susitarti. Taip nors kartą pademonstruotų, kad moka dirbti, nes dabar tik moka iš biudžeto pinigus siurbti ir iš jo tarpti.

Valstybė turėtų atsistoti į pozą, nes daugybė minimalių algų yra viešajame sektoriuje. Kaip tai gali būti? Kas ten yra? Valytojos už tiek dirba, kurioms biudžetas moka du kartus algą, nes dažnai atiduoda socialinei įmonei.“ A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad VDU Lietuvoje yra toks mažas, kad jau dabar MMA artėja prie pusės jo dydžio, tačiau iš tokios sumos žmonės vis tiek neišgyvens.

„Valstybė savo išteklius turėtų skirti viešajam sektoriui stiprinti. Nes tuoj žmonės prie algos gaus 5 Eur, bet neturės jokio gydytojo ir susirgę jų vaikai nebus gydomi. Šitaip tvarkant valstybę, alternatyva visiškai aiški – tu gausi 5 Eur, bet negausi gydytojo ir tavo vaikas mokysis mokykloje, kur mokytojas pervargęs ir neskirs dėmesio. Kai sakoma, kad taip skurdas mažinamas, tai reiškia, kad Lietuva suranda naują pasaulio valdymo metodą. Visame pasaulyje ir ypač Europoje visi mokslininkai gerai žino, kad skurdas mažinamas skiriant daugiau lėšų viešajam sektoriui, švietimui, o ne pridedant 5 Eur prie algos“, – kalbėjo politikė.

Jos vertinimu, Lietuvoje priimtas socialinis modelis yra nevykęs: „Jis pagamintas iš keturių skirtingų dalių. Socialinė politika – pagal vieną modelį, bandoma kopijuot Vokietijos modelį. Ekonomika – pagal anglosaksiškąjį. Institucijos – pagal pačius biurokratiškiausius variantus. Tiesiog chaosas.

Publikuota delfi.lt