Šokiruojančia kainų lentele pasidalijusi A. Maldeikienė: dariau eksperimentą
2017 sausio 4 d.
Socialiniuose tinkluose iš naujo išplito tariamai šokiruojanti lentelė, kurioje lyginamos šviežių agurkų kainos ir jų pardavimo sąnaudos Lietuvos ir Vokietijos parduotuvėse. Akylesni netruko pastebėti, jog kai kas čia ne taip ir pasiūlė alternatyvių lentelių.
Fiktyvi „Facebook“ paskyra (joje nurodyti išgalvoti savininkai ir kontaktai), pasidalino įrašą, kuriame vaizduojama lentelė „1 Kg vietinių ūkininkų išaugintų neekologiškų agurkų“. Sprendžiant iš lentelės, agurkų kilogramo kaina Lietuvoje yra 3,39 Eur, o Vokietijoje – 2,29 Eur. Taip pat nurodoma, kad atėmus darbuotojų darbo užmokesčio, mokesčių ir kitas sąnaudas Lietuvoje prekybininkas pardavęs kilogramą agurkų gauna 2,21 Eur pelno, o Vokietijos – 0,4 Eur. Nors pradinis „Lietuvos naujienų“ įrašas apie agurkų kainas skelbtas dar praėjusią gegužę, pastaruoju metu jį daug kas pasidalijo iš naujo. Pvz., tarp tokių asmenų buvo ir Seimo narė Aušra Maldeikienė, savo paskyroje nusistebėjusi: „Labai keisti ir įdomūs skaičiai. Gal galime juos patikrinti? Draugai Vokietijoje, gal padėtumėte?“
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas stebėjosi, kaip feisbuke sklinda tokia nepatikrinta informacija ir kad ją toliau platina net ir Seimo narė. „Galvoju, kad tai yra parodija. Ir žmones bandoma tokiais būdais erzinti, kvailinti, audrinti ir t.t. Manau, kad rimtesni ir save gerbiantys žmonės suvokia, kad čia yra neadekvatu. Kiek pasižiūrėjau komentatorių turinį, manau, ji pasigailėjo įdėti tokį dalyką. Ir iš tiesų nevertėtų“, – politikės įrašą apie agurkų kainas komentavo jis. Asociacijos vadovas nesiėmė spręsti, kas ir dėl kokių motyvų galėtų skleisti tokią nepatikrintą informaciją. „Galbūt kam nors tai asmeniškai atrodo, kad tokie duomenys teisingi, galbūt vėl norima suaudrinti visuomenę, suklaidinti dėl kokių nors priežasčių. Motyvų tikrai neįsivaizduoju. Tiesiog gaila, kad tokiems visiškai realybės neatitinkančiais teiginiams skiriama tiek laiko. Vis dėlto kiekvienas žmogus turi laisvę rašyti, reikštis. Liūdniausia, kad Seimo nariai, ir dar ne šiaip kokie, o su ekonomine logika dar draugaujantys, toliau platina tokius „fake’us“ ir jiems taip suteikia daugiau dėmesio“, – kalbėjo L. Vilimas ir pasidžiaugė, kad politikės sekėjai komentaruose ją truputį sugėdino. „Tokio lygio valstybės atstovai, visuomenės veikėjai neturėtų mėtytis panašiomis pseudo agitacijomis, kurstymais, kažkokios žinutės formavimu. Jei kyla klausimų, ar tiesiai, ar per Seimo komitetą pirmiausia galima kreiptis į bet kurį pardavėją, tiekėją, galų gale į mūsų asociaciją. Taip lengviau sužinoti realybę negu kad klausiant visuomenės ir tarsi kviečiant siųsti visokias nuotraukas, o iš to vėliau darys kokius nors apibendrinimus“, – reziumavo pašnekovas.
A. Maldeikienė DELFI paaiškino, kad įrašu asmeninėje paskyroje nesidalino agurkų kainomis, o tik klausdama, kaip jos patinka žmonėms, atliko tam tikrą eksperimentą. Tuomet esą sulaukusi kone 50 komentarų, iš kurių daugelis buvo ne apie kainas, o apie jos asmenį: „Dariau eilinį eksperimentą, kuriuos dariau ne kartą, kad Lietuviai turi tokią informaciją, kurios yra verti. Jie neskiria nė minutės laiko informacijos ieškoti, tikrinti. Jie tyčiojasi vienas iš kito ir įsivaizduoja, kad skaičiai nuo to keičiasi, kad kažkas paplatino. Ar iš įrašo seka, kad pritariu tiems skaičiams? Nieko čia neseka. Iš čia seka: gal galime patikrinti? Ir tada sužinau, kad ten Maldeikienė yra tokia idiotė, kaip visi Seimo nariai ir panašiai ir pan.“ Politikės teigimu, iš tikrųjų įdomu, kad tokia ir panaši informacija nuo praėjusį pavasarį kilusio kalafiorų skandalo karts nuo karto pasikartoja. Daugelį tokių pranešimų ji praleidžianti, tačiau žmonių reakcija į juos atskleidžia dvi problemas. „Pirma, kodėl žmonės tiki tokiais dalykais? Iš dalies dėl to, kad yra tokia didelė Lietuvoje pajamų nelygybė, kad dalis žmonių labai seniai supranta, kad kainos neturi jokio ryšio su jų pajamomis. Tai yra tiesiog faktas. Pajamų nelygybė šitą šalį ir pražudys. Daugelis atsisakė medicininio aptarnavimo. Būkime sąžiningi, bet žmonės šioje šalyje nesigydo. Vyresni žmonės čia nenešioja jiems tinkamų ir reikalingų lęšių. Žmonės vaikšto labai prastais dantimis. Jie supranta, kad tai skirta ne jiems. Rajonuose žmonės iš viso perka pigų maistą, bet mato, kad taip yra, bet nesupranta, kad taip yra. Dėl to paskui jie tiki bet kuo. Intuityviai manau, ta kaina, kuri yra, didoka. Pajamų nelygybė sukuria iškreiptą pasaulį ir žmonės tiki bet kuo“, – kalbėjo ji. Pasak pašnekovės, kitas svarbus dalykas – prekybos tinklų pozicija. „Juose sėdi dideli ryšių su visuomene skyriai, kodėl jie nesistengia to paneigti? Gali būti, kad kartais, panašios proporcijos iš tikrųjų egzistuoja. Smulkūs gamintojai priversti taip prisiimti sąnaudas, jie moka už tai, kad su jais kalbasi. Jie negauna jokio pelno, jie bankrutuoja. Tiesiog neišgyvena. Taigi kodėl neneigiama panaši informacija apie kainas? Tai paneigti – kelių minučių darbas. O jie to niekada neneigia. Žodis „keistas“ tame įraše ir buvo tam skirtas“.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/sokiruojancia-kainu-lentele-pasidalijusi-a-maldeikiene-dariau-eksperimenta.d?id=73341834