2017 kovo 8 d.
Visas „valstietiškas“ rinkimų garas mažinti pajamų nelygybę Lietuvoje Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano vamzdeliais tvarkingai atvestas iki žaislinio švilpuko. Maža to – nauji planai panašesni į manipuliaciją žmonių nuomone ir skaičiais, o ne į realų norą imtis reformų.
Baltoji Afrika
Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pagaliau paskelbė veiksmų planą, kaip įgyvendins savo programą, į kurią tiek vilčių sudėjo šalies valdžią į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rankas prieš 4 mėnesius atidavę rinkėjai. Tiesa, kol kas visuomenė gali susipažinti tik su Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projektu. Jis dar nepatvirtintas, o tai reiškia, kad spręsti apie tai, kaip šis ministrų kabinetas bandys pakeisti Lietuvos gyvenimą per artimiausius 4 metus, dar ankstoka. Ypač turint mintyje, kad dar pirmadienį „valstiečių“ koalicijos partneriams pristatytame plano projekte buvo užsiminta apie naują – solidarumo – mokestį „viršutinei didelių pajamų daliai“, kuris galėtų būti įvestas įvertinus jo tikslingumą.
Šis siūlymas kartu su kitomis pirminiame projekte išvardytomis naujovėmis viešojoje erdvėje sukėlė didelį šurmulį, nors tarsi ir neturėjo stebinti. Juk Lietuva pagal gyventojų pajamų nelygybę 2015 m. buvo Europos Sąjungos rekordininkė, užėmusi gėdingą pirmą vietą ir pralenkusi tokias ES šalis, kaip Bulgarija ir Rumunija. 20 proc. daugiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamos nuo 20 proc. mažiausiai uždirbančių skiriasi 9 kartus. Tai reiškia, kad Lietuvos valdžia, formuojanti valstybės socialinę ir ekonominę politiką, šiuo požiūriu turėtų geriausiai jaustis net ne Lotynų Amerikoje, o kur nors Afrikoje. Juk pagal pajamų nelygybę jau atsiliekame nuo tokių Lotynų Amerikos šalių, kaip Urugvajus ir Venesuela. Kokie hugo čavesai (Venesuelos vadovas, šalyje sukėlęs ekonominį chaosą – red. past.) Lietuvoje taip nuvarė prestižiniams ES ir NATO klubams priklausančią šalį, kad pagal pajamų nelygybę tapome baltąja Afrika Europoje?
Stiprins galias
Na, bet žvelkime į priekį, tiek jau to su ta atsakomybe, nes pagal Lietuvoje įsikerojusią paprotinę teisę atsakyti privalo vagiantieji vištas, o ne milijonus. Ką su „Baltąja Afrika“ prie Nemuno ketina daryti S.Skvernelio Vyriausybė? Kadangi situacija drastiška, atrodytų, kad ir Vyriausybės priemonės sumažinti pajamų nelygybę bus drąsios ir griežtos. Kaipgi – juk tai profesionalų Vyriausybė! Mįslingas „solidarumo mokestis“ iš pažiūros buvo viena iš tokių siūlomų priemonių, tačiau per porą dienų jis pradingo iš naujausio projekto varianto. Klausimas, kodėl anksčiau buvo, o dabar prapuolė, atrodo, taip ir liks neatsakytas.
Užtat dėl kai kurių kitų dalykų, kuriuos Vyriausybė įtraukė į savo plano skirsnį, skirtą skurdui, socialinei atskirčiai ir pajamų nelygybei mažinti, klausimų visiškai nekyla. Pavyzdžiui, dėl darbo užmokesčio pasiskirstymo, dinamikos analizės ūkio sektoriuose ir viešos diskusijos apie tai skatinimo. Numatyta, kad tokia diskusija bus skatinama iki šių metų ketvirtojo ketvirčio. Tai labai gerai, dabar pats laikas diskutuoti, nes iki metų pabaigos iš Lietuvos išnyks dar viena Marijampolė. O juk tie žmonės dar gali suspėti padiskutuoti! Klausimų nekyla ir dėl Vyriausybės planuojamo derybinių darbuotojų galių didinimo keliant darbuotojų atstovų kompetenciją. Tikra tiesa: lietuviški atlyginimai iš dalies maži todėl, kad darbuotojų atstovams trūksta kompetencijos derybose su darbdaviais! Štai kodėl minimalią algą Lietuvoje – 380 eurų iki mokesčių – gauna 236 tūkstančiai darbuotojų, tiesa, dalis jų net mažiau. Patikėkime profesionalais: pirmiausia reikia didinti derybinę galią.
Daugiau skaitykite: http://valstietis.tv3.lt/naujienos/salyje/nusvilptas-solidarumas/
