2016 sausio 31 d,
Kokia Vilniaus miesto skola?
Prabėgus 9 mėnesiams nuo darbo Vilniaus taryboje pradžios trumpas atsakymas būtų „Nežinau“.
Savaime aišku, jog, skaičiai, kuriuos pateikinėja (būtent, pateikINĖja, bet ne pateikia ir pagrindžia) Savivaldybės administracija, man žinomi. Sausio 20 dieną p. V. Jako, Savivaldybės Finansų direktoriaus, laiške rašoma, kad sausio 1 dieną ji sudarė 395,3 mln. EUR, sausio 28 dieną man Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja jau aiškinta, jog tas skaičius 383 mln. EUR. Tiesa, jei tikėsime Vilniaus meru, tai 2015 metų balandžio 27 ta skola sudarė 356,9 mln. EUR, liepos 9 dieną buvo 2,4 proc. mažiau arba 348,4 mln. EUR ir tada meras sakė, kad „keliame tikslą — sumažinti ateityje skolą“. Jūs ką nors suprantate? Nes pagal skaičius, kuriuos matau dabar, po pusmečio, 2016 metų sausio pradžioje skola buvo beveik 47 mln. EUR, o mėnesio pabaigoje — 34 mln. EUR didesnė, nei pernai liepą.
Beje, Savivaldybės kontrolierius savo rašte Kontrolės komitetui teigia, kad jam Finansų departamento pateiktais duomenimis ta skola 2016 metų sausio 1 dieną sudaro 304,9 mln. EUR palyginus su 202,2 mln. EUR 2015 metų pradžioje. Kodėl ir kaip susidaro toks skirtumas, paaiškinsiu rytojaus tekste, ten pasakysiu ir tai, kuo tai gresia. O dabar iš eilės.
Dar pernai rugsėjo mėnesį aiškinau, kad Vilniaus miesto administracija nevaldo savo finansų, skaičiai nėra aiškūs, Finansų departamento darbuotojai neskiria pajamų ir įplaukų (tai rodo Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžių įrašai, viešai prieinama informacija miesto svetainėje, reklaminiai tekstai „Lietuvos ryte“ ir kitur), paskolas traktuoja, kaip savivaldybės pajamas, įsipareigojimus skirsto į skolas (kreditorinius įsipareigojimus tiekėjams) ir paskolas (bankams), tik pastaruosius kažkodėl traktuoja, kaip tikrus skolinius įsipareigojimus, kuriems turi būti skiriamas prioritetas ir kurie turi būti dengiami, kai tuo tarpu skolos tiekėjams (taigi, vilniečiams) gali būti dengiamos tada, kai kas nors labai supyksta arba, kaip man kartais rašote, kai randama gerų draugų, galinčių procesą paskubinti.
Vilniaus miesto mero patarėjas A. Zubriakovas 2015 metų rudenį Delfi aiškino, kad „daugiausiai skiriama išmokų vykdymui savivaldybės paskoloms grąžinti (įskaitant palūkanas)“. Duomenys rodo, kad ponas Zubriakovas buvo teisus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu sakysime, kad svarbūs tik savivaldybės įsipareigojimai bankams. Deja, skolos tiekėjams (o tai reiškia miesto verslui ir gyventojams) pernai labai išaugo: jei mokėtinų įsiskolinimų, kurių vykdymas pradelstas 45 dienas, 2015 metų sausio 1 dieną buvo 23,7 mln. EUR, tai paskutiniąją metų dieną ta suma jau siekė 99,0 mln EUR. Kaip matome, Savivaldybės skolos nesusitraukė.
Manipuliacijas skaičiais Vilniaus miesto savivaldybėje vykdo tikri profesionalai. Jie praktiškai kasdien „išmeta“ dešimtis naujų lentelių, skaičiukų, lapelių, matyt tikėdamiesi, kad Tarybos narių nervai neišlaikys, ir susipainioję jie balsuos už bet ką. (Bloge įkelsiu pastarojo Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio stenogramą ir įrašą, taigi, galėsite dar kartą pasiklausyti, kaip profesionaliai p. Jakas „kabina makaronus“ ir žarsto skaičiukus – lyg ir apsimesdamas kvaileliu, ar lyg ir kitus tokiais laikydamas, bet taip ir neatsako į aiškiai užduodamus klausimus).
Man asmeniškai buvo itin keista, kad Finansų departamento direktorius, Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje sausio 13 dieną pristatydamas biudžeto projektą, nesugebėjo atsakyti į trivialų klausimą, kokia bus miesto skola 2016 metų pabaigoje, jeigu planuojamas 24,6 mln. EUR biudžeto deficitas? Šį ir kitą klausimą direktorius užsirašė, tad praėjus savaitei gavau atsakymą. Ir va čia prasideda absoliutus absurdas.
Atsakymas skamba taip: „Biudžeto deficitas – tai išlaidų ir pajamų skirtumas, susidarantis, kai biudžeto išlaidos viršija pajamas. Įvertinus sumažintus asignavimus 3,0 mln. EUR iš skolintų lėšų Švietimo, kultūros ir sporto departamento 01 programai: Savivaldybės investicijų programoje planuojamų ugdymo įstaigų modernizavimo projektų, finansuojamų Klimato kaitos spec. programos lėšomis, bendrajam finansavimui užtikrinti (keičiamas finansavimo šaltinis, numatant asignavimus iš savivaldybės biudžeto lėšų, kaip to reikalauja paramos lėšas tvirtinanti įstaiga), prognozuojamas 2016 m. biudžeto deficitas – 24,6 mln. EUR, skolos pokytis (sumažėjimas) per 2016 m. – 26,9 mln. EUR. Prognozuojama skola 2016-01-01 – 395,3 mln. EUR, 2016-12-31 – 368,4 mln. EUR.“
Paskaitai ir, akivaizdu, kyla klausimas: kaip turint tokį 24,6 mln. deficitą panašia 26,9 mln. EUR suma mažėja miesto skola? Deficitą numatoma finansuoti skolinantis. Bet tokiu atveju miesto skola galutinai mažės tik vos per 2 mln. EUR arba mažiau nei procentu nuo prognozuojamų pajamų (262,4 mln. EUR). Ar tai tikrai atsakingas biudžetas, kaip mus bando įtikinti miesto meras?
Dar blogiau tai, kad Tarybai pateiktuose dokumentuose prie Vilniaus miesto pajamų vėl priskiriamos paskolos ir apyvartos lėšų likutis. Kai gauni paskolą, turi daugiau įplaukų, bet pajamos tikrai nepadidėja. Pernykščių, 2015 metų apyvartos lėšų likutis taip pat negali būti planuojamos 2016 metų pajamos, nes jos jau gautos 2015 metais, ar ne?. Netikite, kad solidūs Vilniaus miesto „finansistai“ taip nusikalba? Prašau, — reklaminis, matyt, to paties jau minėto pono A. Zubriakovo tekstas (autorius apdairiai nutylėtas): savivaldybės pajamos 301,1 mln. EUR, valstybės dotacijos 125,7 mln. EUR, apyvartos lėšų likutis 19,8 mln. EUR ir (!) skolintos lėšos 24,6 mln. EUR. Gėda bet faktas, šalia miesto ženkliuko parašyta „Iš viso 471, 2 mln. EUR“ (ta lentelė yra ir teksto įžanginis paveikslėlis) .
Penktadienį, sausio 29 deiną, Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje ponas Jakas ironiškai mestelėjo, kad čia viskas normaliai. Man ne, nes paskola gali virsti „pajamomis“ tik tam , kuris tiki, kad paskolų grąžinti nereikia.
Cituoju aptariamą reklaminį tekstą toliau: „Pristatydamas biudžetą Vilniaus miesto meras teigė, kad didesnį miesto finansų tvarumą ir pokyčius pajus kiekvienas vilnietis: Šių metų biudžetą planavome itin atsakingai“.
Kiek išties „atsakingas“ ar „tvarus“ suplanuotas biudžetas rodo ir tai, jog Savivaldybės ketina nevykdyti įstatymo. Komiteto posėdžio metu pasiteiravau dėl situacijos su kreditorinių įsiskolinimų (kitaip sakant skolų tiekėjams) situacija. Po savaitės (ar tikrai tai neturi būti atsakome tą pat minutę?) gavau tokį atsakymą: „Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad Savivaldybės 2017-01-01 kreditinis įsiskolinimas (be paskolų), palyginti su 2016-01-01, turi sumažėti 15 procentų įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų Savivaldybės biudžeto pajamų (262,4 mln. EUR), t. y. turi sumažėti 39,4 mln. EUR. Prognozuojamas sumažėjimas – 26,9 mln. EUR. Sumažėjimo trūkumas – 12,5 mln. EUR.“
Atsakymas rodo, kad turime dvi labai rimtas problemas.
Pirma, pagal Biudžeto sandaros įstatymą, deficitas turi būti įvertintas kaupiamosios apskaitos būdu: „Kiekvienos savivaldybės, kurios biudžeto išlaidos pagal pinigų srautus viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžetas vykdomas taip, kad biudžetinių metų išlaidos pagal įsipareigojimus neviršytų nominalių pajamų pagal įsipareigojimus, išskyrus išlaidas investicijų projektams finansuoti“ . Kitaip sakant, nors neatidėliotini finansavimo poreikiai priklauso nuo grynųjų pinigų balanso, tačiau galutiniai finansavimo poreikiai priklauso nuo balanso, apskaičiuoto kaupiamuoju būdu, kai įplaukos ir išlaidos apskaitomos tuo metu, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai.
Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento pateikti dokumentai rodo, kad sandoriai apskaitomi grynųjų pinigų pagrindu arba įplaukos apskaitomos gavimo momentu, o išlaidos — faktinio mokėjimo metu (kaip pinigų srautai). Matome, kad paimtas piniginis deficitas ir ta pati suma nukelta į investicijas. Vis dėlto, kadangi tarp įsipareigojimų atsiradimo ir mokėjimų vykdymo praeina tam tikras laikas, tai biudžeto balansas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, skiriasi nuo biudžeto balanso, apskaičiuoto kaupiamuoju pagrindu. Kai susidaro dideli mokėtinų sumų įsiskolinimai, skirtumas gali būti labai didelis.
Antra, planuojamas kreditorinis įsiskolinimas mažėja 12,5 mln. EUR mažiau, nei privalu pagal įstatymą. Kodėl ketinama nevykdyti įstatymo, nepaaiškinta.
Kol kas šiame pirmame tekste daugiau nesiplėsiu. Šie ir daugelis nepaminėtų „keistenybių“ patvirtina mano jau prieš keletą mėnesių suformuluotą nemalonią prielaidą, jog Vilniaus miesto Finansų departamentas nėra pajėgus realiai atlikti savo darbo, o pono V. Jako tokiose pareigose nelaikytų joks save gerbiantis vadovas (pastaroji pastaba skirta tiek p Almai Vaitkunskienei, tiek miesto merui). Ir nelaikytų ne tik todėl, kad tai už finansinį sukčiavimą teistas žmogus, bet ir todėl, kad tai išskirtinai nekompetentingas tarnautojas.
Jeigu ponas V. Jakas nesupranta, kokios yra finansinės jo manipuliacijų skaičiais pasekmės, tai jis yra prastas finansistas. Jeigu ponas V.Jakas supranta, ką daro ir manipuliuoja skaičiais, kad įtiktų merams (Zuokui ar Šimašiui, jokio skirtumo) tai jis irgi nekompetentingas, ir dar blogiau — moraliai purvinas žmogus. Paaiškinimai, kad p. Jakas labai protingas ir viską supranta, tik žino, kada ir kam ką sakyti, kad ilgiau užimtų savo pareigas (taip kalbama Savivaldybėje), man neatrodo logiškas, tačiau jei tai tiesa, tai dar blogiau.
Pateiktas biudžeto projektas tikrai nėra atsakingo biudžeto pavyzdys. Priešingai. Biudžeto įplaukoms augant, skola nemažėja, o įvertinus prievoles ir atsiskaičius su tiekėjais bent tokiu laipsniu, kokiu reikalauja įstatymas, pagal visus tuos manipuliacinius skaičiukus, kuriuos gavome iki šios dienos, miesto skola realiai padidės apytikriai 10 mln. EUR. Kiti skaičiai (apie juos rytoj) rodo, kad situacija nepalyginamai grėsmingesnė.
Kita vertus, plauti miestiečiams smegenis apie kažkokias sutvarkytas kiemų prieigas, kai tiems patiems miestiečiams esi skolingas iki ausų, tiesiog gėda. Sumokėkime už darbus tiems, kurie dirba. Išsiaiškinkime tuos, kurie vagia miesto pinigus ir prirašinėja neatliktus darbus. Tvarkykime visokius grindų ir greitųjų pagalbų ponus. Ir suvaldykime skolas bei jų augimą.
Ir tik po to kalbėkime apie naujas išlaidas ir atsakingą planavimą.
Deja, kol kas nematau jokios galimybės balsuoti už pateiktą biudžeto projektą.
