2017 kovo 9 d.

Šiandien gavau tokį laišką. Žmonės, ištroškę dėmesio, nerimsta.
Patariau teirautis Informacinių technologijų departamente.

Asmeniškai aš iš karto viešai deklaravau, kad įstatymo pataisa pateikta, remiantis lobisto siūlymu. Biudžeto ir finansų komitete daromi įrašai, ir jį galima perskaityti.
Apie susitikimus su lobistu R. Apulskiu deklaravau viešai iš karto po susitikimų lapkričio 28 dieną (tada išklausiau informacijos ir nutariau, kad jo siūlomi įstatymų pakeitimai būtų logiški), po to dar buvau susitikusi gruodžio 20 dieną (ryte, kai sutarėme, jog aš teiksiu jo siūlomą pataisą svarstymui) ir vakare, kai gavau pataisos tekstą. Jis buvo pateiktas Biudžeto komiteto svarstymui, komitete viešai deklaravau, kad pataisa paruošta remiantis lobisto siūlymu.  Gaila, ji nebuvo priimta.

Jokių ponių Starkuvienių nepažįstu, bet, deja, pažįstu p. Janutienę.

Beje, ir toliau nuosekliai remiu ir remsiu neperteklinį vyno apmokestinimą.
Ir ateityje teiksiu įstatymų pataisas remdamasi lobistų siūlymais, jeigu tik manysiu, kad lobisto pasiūlymas logiškas, pagrįstas ir atitinka mano supratimą apie mano rinkėjų lūkesčius. Lobistai yra ta grandis, kuri civilizuotame pasaulyje padeda sukurti subalansuotą logišką įstatymų terpę. Lietuvoje lobizmą naikino įvairios grupės, kurioms buvo labai naudinga neršti neskaidriame abonementų vandenyje. Aš, priešingai, lobistus laikau savo geriausias pagalbininkais. O kokius sprendimus aš galutinai priimsiu, tai jau mano reikalas ir sprendimas, kurį padarysiu remdamasi savo įsitikinimais ir atsakomybe rinkėjams.

Ir , beje, kaip ir iki šiol įstatytų leidyboje nesivadovausiu neišsilavinusių žurnalisčių isterikomis ir kliedesiais.