2015 spalio 29 d.

Ryšių su visuomene grandas Liutauras Ulevičius Facebooke šaukte šaukia : „SEIMO RINKIMAI JAU ČIA!“ Ir kaip čia, žmogau,  nerėksi, kai  reikia prisikviesti tuos, kurie  „jau dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“, bet „dar nežino, kodėl turi LAIMĖTI?“

Ryšių su visuomene grandas turi pasiūlymą. Už  300 eurų  per mėnesį jis sutinka kurti tekstus, kai tik prisireikia, už 200 eurų per mėnesį bus sukurta 10 tekstų, o jeigu paklosite 150 eurų tai per savaitę bus iškepta 50 bandelių, atsiprašau, tekstų. Po 3 eurus už tekstą,— tiek, kiek dienos pietūs Vilnius miegamojo rajono kavinukėje. Už tą pietų kainą žadama kandidatui parinkit artimą sritį, įsigilinti į jos problemas, kurti aktualijas, kritikuoti konkurentus, siūlyti idėjas, pateikti pozicijas žiniasklaidai, ir t.t.  Kitaip sakant, sukurti nugalėtoją.

Aptikus skelbimą, nejučia nusijuokiau ir paklausiau Liutauro, kodėl žmogus, neturintis idėjų ir gebėjimo jas dėstyti, apskritai turėtų eiti į politiką?

Atsakymas atėjo labai greit. Man buvo paaiškinta, kad “dažnai kandidatai (a) neturi laiko techniniam darbui (pvz. tekstų rašymui); (b) neturi įgūdžių savo mintis verčiant į populiarią (rinkėjų) kalbą skirtingoms erdvėms (pvz. portalo tekstas skiriasi nuo kalbos susitikime su rinkėjais); (c) neturi laiko gilintis į atskirų sričių aktualijas ir ieškoti ten argumentų, idėjų etc. (d) techninį darbą (pvz. tekstų rašymą) laiko “juodu”, kuris kandidatui “nepridera”
(e) ir t.t.“

Ir tada siūlau pažiūrėti į klausimą iš kitos pusės. O kiek tokia viešųjų ryšių praktika  kainuoja ir kainuos ateityje mums, Lietuvos rinkėjams?

Už 300 eurų, kuriuos uždirbs Liutauras, mes gausime žmogų, kuris a) neįgalus pats suformuluoti minties, b) nemoka analizuoti ir argumentuotai rašyti; c) negeba komunikuoti su rinkėjais ir dar gražiau — d) techninį darbą laiko „žemesnio sluoksnio“ veikla.

Prisiminkite, kada paskutinį kart matėte politiką, kuris laisvai reaguotų ir sakytų ilgesnes, negu 5 sakinukų kalbas be popieriuko? Aš — seniai, gal kokiais 1993 metais. Nuo 1997-ųjų, kai Lietuvoje įsigalėjo ryšiai su visuomene, tokie apskritai išnyko.

Apibendrinu. Artėja rinkimai, visi liutaurai užsidirbs, o mes gausime neįgalių  „politikų“, kurie miega per posėdžius, nesugeba rišlaus sakinio suregzti, jeigu jiems nepadiktuoja koks grandas, negeba išsireikalauti informacijos, nesupranta savo pačių pasiūlymų logikos ir pasekmių.

Dabar supratau ir tai, kodėl visų tų jakilaičių vedamos rinkiminės „diskusijų“ laidos yra tokios fantastiškai beprotiškai migdančios, o prelegentams neleidžiama kalbėti ilgiau, nei porą minučių. Jie tiesiog ilgesnio teksto ir pasakyti nesugebėtų, kita vertus, už 3 eurus ilgesnio jie ir neįperka.

Bet dėl Dievo, kuo čia dėta politika? Čia gi tiesiog intelektualinė prostitucija, parakas byrančiai valstybei.