Rusiškos salotos Ukrainos fone (3)

Pasaulio ir Briuselio politines naujienas gliaudantis „Politico“ ketvirtadienį pasidalijo žinia apie į NATO susitikimą Madride susirinkusių žurnalistų nuostabą, kai pietums jiems buvo patiektos rusiškos salotos.

Na tos, sudėliotos iš šaltų bulvių ir burokėlių su kietai virtais kiaušiniais ir gausiai aplietos majonezu.

Gali pritrūkti pinigų karui

Kita vertus, aktas, matyt, buvo simbolinis. Madridas savaitės pabaigoje tikrai „valgė“ karo Rusiją, pratęsdamas pirmadienį paskelbtą Rusijos defoltą ir jos eliminavimą iš pasaulio finansų rinkų.

Sekmadienio vakarą Rusija turėjo paskutinę galimybę sumokėti 100 mln. JAV dolerių palūkanų už dalį savo įsiskolinimų kreditoriams užsienyje iš bendro apytikriai 40 mlrd. dolerių vertės užsienio skolų krepšelio.

Valstybės defoltas, paprasčiau kalbant, nemokumas atsiranda tada, kai pastaroji negeba grąžinti anksčiau pasiskolintų lėšų ar sumokėti priskaičiuotų palūkanų. Susidūrusi su nemokumu Rusija gali pritrūkti pinigų karui, nes jai tiesiog niekas neskolins.

Tiesa, vertinant iš finansų perspektyvos tokia situacija susiklostytų tik tada, kai Rusija nebegalėtų pardavinėti savo energetinių išteklių. Kol kas, kaip žinia, jos biudžetą galingu srautu pildo pinigai už rekordiškai brangias naftą ir dujas.

Paskelbė Rusijai karą

Didžioji dalis tų lėšų Rusiją pasiekia iš Europos, tos pačios Europos, kuri jau ganėtinai nedviprasmiškai paskelbė Rusijai karą. Tikėsime, kad tik šaltąjį.

Galimi mažiausiai trys situacijos vertinimai.

Pati Rusija sako, ir iš dalies ji teisi, kad tai nėra tikras defoltas. Rusija turi lėšų grąžinti skolą, kitaip sakant, iš esmės ji yra moki. Tačiau dėl taikomų sankcijų šio įsipareigojimo negali įvykdyti, nes tarpininkai atsisako vykdyti jos pavedimus, tai yra, ji yra nelikvidi.

Populiarus ir kitas, irgi iš esmės teisingas, vertinimas, kad pirmadienio defoltas nieko nepakeitė. Kur didžiausia bėda, kurią šaliai atneša nemokumas?

Tai, kad ji ateityje praranda galimybę skolintis, nes defoltas labai padidina tikimybę, kad kreditorius gali neatgauti savo pinigų, o jeigu ir atsiranda rizikos mėgėjų, tai jie užsiprašo itin didelių palūkanų. Bet tokioje padėtyje Rusija gyvena jau nuo vasario pabaigos, kai užpuolė Ukrainą.

Padidins skolos kainas

Pasaulyje tikrai rasime valstybių, kurios galėtų skolinti Rusijai ar investuoti į ją. Tačiau defoltas, dėl labai išaugusios rizikos padidins skolos kainas. Dar labiau jas didins antrinių sankcijų grėsmė. Pastaroji netgi apsikritai gali panaikinti skolinimosi galimybę.

Vertinant Rusijos ekonomikos perspektyvas nevalia pamiršti ir klausimo, ką išties reiškia rekordiškai aukštas rublio kursas dolerio ir euro atžvilgiu, kuriuo taip džiaugiasi putinas.

Grynai propagandine prasme, skamba neblogai. Tiesa, maloniai tai skamba tik labai menkai ekonominius procesus suvokiančių žmonių ausims.

Rusijos rublio kursas valiutų atžvilgiu labai aukštas todėl, kad rublių niekam nereikia. Nuo karo pradžios Rusijos importui sumenkus daugiau nei 70 proc., eksportas, priešingai, augo.

Taigi doleriai ir eurai plūste plūdo į Rusijos aruodus, tuo tarpu iš jų niekas nesėmė, nes mažai kas pirko importines prekes.

Rublio kursas pakabino ore ir dabar rublis yra nekonvertuojama valiuta, kurios vertė nustatoma ne tiek rinkoje, tiek valios sprendimais.

Perturbacijos gamybos sektoriuje

Vis dėlto įdomiausia trečioji perspektyva, kitaip sakant, bandymas suprasti, o kaip perturbacijos Rusijos finansų rinkose paveiks šalies realųjį sektorių, kitaip sakant, gamybą.

Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje dažnas naratyvas, kad pirkdami naftą ar dujas Vakarai finansuoja Rusijos karo pramonę. Kiek logiškas toks teiginys?

Pirmas tokio vertinimo absurdas labai aiškus: nafta ar dujomis galima kariauti tik naftos ir dujų kainų karus. Realiame kare reikia ginklų. O norint turėti ginklų (beje, karo metu, tie ginklai kosminiu tempu senka) pinigai gali būti tik priemonė, kurios pagalba perkama ginkluotė ir/ar įranga ginkluotei gaminti.

Neparduoda inovacijų

Paskelbus jau pirmąjį sankcijų paketą, Rusija iš esmės buvo atkirsta nuo aukštųjų technologijų, mat pagrindinės šalys, kurios jomis gali pasigirti, tų inovacijų Rusijai tiesiog neparduoda.

Tarkime, kovą JAV įvedė sankcijas 48 karinio komplekso įmonėms, tarpe jų „Rusijos malūnsparniai“, korporacija „Taktinė raketų ginkluotė“, „Techmašas“ ir kitos. Sankcijos įšaldė amerikietiškus įmonių aktyvus, ir uždraudė teikti technologijas[i].

O, pavyzdžiui, „Barnaulo mašinų gamybos įmonė“, kuri per pastaruosius trejus metus eksportavo net 1 mlrd. šovinių (tiek karinių, tiek sportinių ir skirtų medžioklei) į 30 valstybių dėl draudimų neteko didelės dalies rinkų, ir atleido penktadalį savo darbuotojų — apie 400 žmonių.

Su didelėmis bėdomis susidūrė ir „Uralo vagonų gamykla“, vienintelė tankų gamykla Rusijoje. Dalis darbuotojų buvo išsiųsti į prastovas, nes gamykla neranda kuo pakeisti uždraustas komplektuojančias detales.

Ūkis stabiliai rieda žemyn

Gegužę Rusijos karinio komplekso sistemos įmonės pranešė apie tai, kad masiškai stinga dyzelinių variklių, nėra malūnsparnių ir lėktuvų variklių, elektronikos, importinių detalių tankams ir panašiai.

Rusijos aviacijai jau stinga detalių savo lėktuvams – ir ne vien kariniams. Palaipsniui panašios problemos plėsis ir į tokias reikšmingas sritis kaip sveikatos apsauga, moksliniai tyrimai ir taip toliau.

Beje, sankcijos jau paveikė net ir popieriaus gamybą. Paaiškėjo, kad nors medienos Rusijoje ir netrūksta, tačiau popieriaus gamyboje reikalingi kažkokie ypatingi chemikalai, kuriuos gamina Suomija. O ji parduoti atsisako.

Rusijos technologinio atsilikimo trajektorija buvo nubrėžta iškart prasidėjus karui, ir tos šalies ūkis stabiliai rieda žemyn.

Prieš 30 metų atliktas įslaptintas tyrimas skelbė, kad iš 35 mokslinės techninės pažangos krypčių Rusija nuo JAV neatsilieka  tik 4-iose. Buvo minima branduolinė ginkluotė, cheminis ginklas, raketos.

Nublokšta tris dešimtmečius atgal

Sovietų laikais trūkstamas technologijas buvo įprasta vogti, tačiau žlugus Sovietų sąjungai nutarta jas pirkti.

Ilgą laiką tai veikė, tačiau dabar tokių galimybių nebeliko. Ekspertai teigia, kad visa moderniausia aukštosiomis technologijomis paremta pramonė tiesiog bus nublokšta tris dešimtmečius atgal.

Stokholme veikianti ekspertų grupė paskaičiavo, kad  nuo 2016 iki 2021 metų Rusija buvo antras po JAV ginkluotės eksportuotojas. Jai teko 19 proc. visų pasaulinių ginkluotės pardavimų. Šis srautas praktiškai sustojo.

Kitas Rusijos ekonomiką pakertantis dalykas tas, kad rekordiškai padidėjus energetinių išteklių kainoms jų dalis valstybės biudžeto pajamose auga eksponentiškai.

Jei prieš metus ji sudarė apie 30 proc., tai šių metų gegužę viršijo 60 proc. biudžeto įplaukų. Iš pirmo žvilgsnio toks dalykas neatrodo pavojingas, tačiau negalima pamiršti, kad energetinių išteklių kainos  yra išskirtinai nestabilios.

O tai savo ruožtu reiškia, kad jau dabar didelės infliacijos pakirsta Rusijos gyventojų perkamoji galia, kurią bandoma kompensuoti šiek tiek didinamomis išmokomis, yra labai nestabilus procesas.

Supergalios iliuzijos

Kad ir kaip vertintum, pirmadienio defoltas Rusijai, net nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, turės ilgalaikių pasekmių ir tikrai ne vien kariniam kompleksui.

Defoltas tapo tik dar vienu įrodymu, kad Rusijos režimas yra pasiryžęs aukoti bet kokius ilgalaikius savo valstybės interesus vardan supergalios iliuzijų.

Net šiemet, kai įplaukos už dujas ir naftą rekordinės, Rusijai prognozuojamas 1,5 proc. biudžeto deficitas, kuris kitais metais dėl to, kad sankcijos tik plėsis ir gilės, bus milžiniškas.

Itin neigiamai ekonomikos perspektyvas paveiks ir tai, kad  vis daugiau šalies įmonių bus priverstos mažinti gamybos apimtis, kas atves prie sovietinio tipo paslėpto nedarbo — žmogus lyg ir turi darbo vietą, bet realiai darbo, kuris kurtų vertę, neturi.

Įsisuka nuosmukio ratas

Rusijos gyventojams skaudžiausia turėtų būti tai, kad jų valstybė turėjusi tikrai neblogą potencialą būti nors ir ne pasauline, bet stipria regionine galia, pavergta įsivaizdavimo esanti supergalia, viską pastatė ant kortos ir dabar žiūri, kaip įsisuka nuosmukio ratas.

Dar visai neseniai apklausos Vokietijoje rodė, kad tos šalies verslas vertina Rusiją kaip plėtrai itin patrauklią valstybę — pigūs gamtiniai ištekliai, geografinis artumas, daug kvalifikuotos ir nekvalifikuotos nebrangios darbo jėgos.

Dėl visų šių aspektų Rusija buvo vertinama net geriau už Kiniją.

Tarkime, 2016-aisiais veiklą pradėjusi ir dėl invazijos į Ukrainą iš Rusijos pasitraukusi Renault grupė pernai Rusijoje uždirbo apie 12 proc. grynojo pelno.

Vokietijos automobilių gamintojas BMW dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje sumažino šių metų pelno prognozes maždaug 10 procentų.

Nebūčiau optimistė

Lietuvoje dažnai svarstoma, kiek tikėtina, kad sankcijos pakeis Rusijos žmonių nuostatas. Nebūčiau optimistė.

Kasdien vis labiau užsukamas represijų ratas, kai į valstybės priešų sąrašą žmogus gali patekti už plakatą su užrašu „Už taiką“ arba už pažintį su užsienio šalies piliečiu, verčia nekalbėti net namuose.

Labai drąsi dabar pamokslauti Dalia Grybauskaitė, kaip ir dabartinis prezidentas, anksčiau yra viešai aiškinę, kad jų namuose nebuvo kalbama apie tremtis ar Holokaustą. Jie netgi ciniškai dėstė, kad tada esą visi tylėjo. Nežinau, gal tiesiog jie nori pamiršti, kad buvo tarp konformistų? 

Tylėjo tikrai ne visi. Kaip sesuo, kurios brolį dėl viešai deklaruoto laisvės siekio, sovietai ne kartą kankino psichiatrinėje ligoninėje, paliudysiu, kad drąsių buvo.

Bet jų buvo mažai. Ir tikrai drąsieji buvo ne tie, kurie dabar kaltina rusus, kad anie tyli, ir tyčiojasi iš tautos, kurios nemaža dalis tikrai kenčia dar ir dėl to, kad jiems gėda už savo valstybę.

Kita vertus, didžioji dalis Rusijos gyventojų gyvena tikrame skurde. Tai ypač akivaizdu nuošalesniuose regionuose. Kai gyveni skurde, dar vienas laiptelis žemyn iš esmės menkai ką keičia.

Smurto akivaizdoje dauguma žmonių renkasi išgyvenimą. Optimizmą žadina tik tai, kad kaip Lietuva atsibudo per kelis 1988 metų mėnesius, taip ir Rusija gali pakilti. Belieka tikėtis.

[i] https://www.sibreal.org/a/rossiyskaya-oboronka-v-usloviyah-sanktsiy/31915547.html