2016 gruodžio 13 d.

Prieš penkiolika metų savivaldybės masiškai sudarinėjo šilumos ūkio nuomos sutartis su privačiu verslu.

Tikėta, kad privatus verslas atneš į šį sektorių naujovių, tiek kalbant apie šiuolaikišką, efektyvią vadybą, tiek apie investicijas, kurių anuomet savivaldybės nebuvo pajėgios skirti. Vis dėlto paaiškėjo, kad toks savivaldybių ir privačių verslų bendradarbiavimo modelis Lietuvoje nepasiteisino. Dažnai galima girdėti teiginių, kad monopolinėmis rinkos sąlygomis verslas niekada nebus suinteresuotas veikti efektyviai ir visi jo veiksmai bus nukreipti į kuo didesnį pelną.

Visgi, mano galva, problemos šaknys yra giliau. Netiesa, kad tik privatus verslas geba veikti efektyviai, o valstybinės institucijos korumpuotos ir nepajėgios ūkiškai tvarkytis. Kaip ir netiesa, kad privatus ūkis visuomet yra orientuotas tik į gobšumą ir yra blogis. Iš tiesų susiderinus interesus, viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystė gali būti efektyvus sprendimas. Tačiau Lietuvoje jis nepasiteisina. Kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas būtina sąlyga – kvalifikuotas, aukšto intelektinio lygio viešasis sektorius.

Deja, turime pripažinti, kad realybėje net Vilniaus mieste, kuriame gyvena per 600 tūkst. gyventojų, situacija prasta dėl nekonkurencingo atlygio viešajame sektoriuje. Galime kalbėti apie korupciją, bet ji čia net nebūtina. Geriausius teisininkus rinkoje nusisamdęs privatus verslas savo interesus atstovaus gerokai kokybiškiau nei savivaldybės.

Esant tokiai situacijai, neišvengiama, kad sutarties šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje ir derybos baigiasi privataus verslo naudai. Turime pripažinti karčią tiesą: viešasis sektorius neturi tokių derybinių instrumentų, kokių turi privatus verslas, kartais, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje kovojantis dėl šimtų milijonų eurų pelno.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-maldeikiene-kodel-viesojo-sektoriaus-ir-privataus-verslo-bendradarbiavimas-energetikoje-lyg-prakeiktas.d?id=73144752