Kovojant su žaliuoju smegenų plovimu

Po dramatiško praėjusios savaitės balsavimo dėl itin svarbių klimato politikos iniciatyvų, kurias Europos Parlamentas atmetė, ši savaitė buvo ne mažiau svarbi.

Antradienį Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos bei Aplinkos apsaugos komitetai balsavo dėl Europos Komisijos pasiūlymo į vadinamąją europinę taksonomiją įtraukti gamtines dujas ir atominę energetiką, kitaip tariant, balsavo dėl to, ar šias energetikos rūšis Europos Sąjungoje reikėtų laikyti žaliosiomis.

Nedidele balsų persvara Komisijos pasiūlymas buvo atmestas. Esu Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė, tad balsavime dalyvavau ir aš. 

Politinė frakcija, kuriai priklausau, savo nariams leido balsuoti laisvai — tokią nuostatą rėmė labai stiprus dalies grupės narių, visų pirma iš Vokietijos ir Prancūzijos, palaikymas Europos Komisijos siūlymui dujas ir atominę energetiką paskelbti tvariomis ir žaliomis.

Mano nuomonė buvo priešinga, ir aš balsavau už tai, kad nebūtų pritarta Komisijos siūlymui.

Taisyklių spąstuose

Norint geriau suprasti, kas įvyko ir ko tikėtis, pradėkime nuo termino. Kalbant paprastai, taksonomija — tai tam tikrų kriterijų ir taisyklių sąvadas, apibrėžiantis, kurias energetikos rūšis galima laikyti žaliomis ir tvariomis. Nuo to, ar tam tikras energetikos rūšis europiniu lygiu bus nutarta laikyti žaliomis ir tvariomis, priklauso ir tai, ar investicijos į šias energetikos rūšis visoje Sąjungoje bus pageidaujamos, taigi ir skatinamos bei remiamos.

Gamtinių dujų ir atominės energetikos įtraukimas į europinę taksonomiją iš esmės turėtų reikšti, jog kriterijai tokioms energetinėms veikloms atitinka ES klimato ir aplinkosaugos tikslus ir gali paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.

Tai nėra tik politinė deklaracija — nuo šių energetikos rūšių įtraukimo į europinę taksonomiją priklauso ir tai, kaip valstybės narės turėtų išleisti joms skirtas lėšas pagal vadinamąją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Taigi nereikia nė sakyti, jog nuo to, ar dujinė ir atominė energetika ES bus laikomos žaliomis energetikos rūšimis, smarkiai priklausys ir jų ateitis visoje Sąjungoje. Tai ypač aktualu dabar, kai planuojama atsisakyti rusiško iškastinio kuro importo ir Europą ištikus neregėto masto energijos kainų krizei.

Gamtinių dujų ir atominės energetikos laikymas arba nelaikymas žaliomis neabejotinai yra politiškai jautriausias europinės taksonomijos klausimas, juolab kad jis jau spėjo suskaldyti visą Europą, o jo sprendimas buvo ne kartą atidėtas dėl intensyvių ginčų bei aktyvaus lobizmo. Ne išimtis — ir šios savaitės balsavimas, dėl kurio irgi kilo nemažai aistrų.

Politika versus mokslas

Politikai, energetikos ekspertai, klimato aktyvistai ir net finansinės institucijos jau ilgai ginčijasi, ar iš gamtinių dujų ir atominėse elektrinėse pagamintą energiją galima laikyti žalia ir ją atitinkamai skatinti, o atsakymas į šį klausimą, visų pirma priklauso nuo to, kokia pozicija — politinė ar mokslinė — priimama vertinant.

Kriterijai gamtinių dujų ir atominės energetikos paskelbimui žaliomis gali būti stipriai politizuoti. Tarkime, tam tikros dujine ar branduoline energetika besiremiančios valstybės narės nori ir gali toliau jomis remtis, vadinasi, yra stipriai suinteresuotos šių energetikos rūšių paskelbimu žaliomis bei jų įtraukimu į europinę taksonomiją, pagal kurią investicijos į jas taptų prioritetinėmis.

Vis dėlto nei dujinė, nei atominė energetika savaime nepasidaro žaliosios, net jei kai kurios šalys to labai nori ir gali jas vystyti.

Tai ypač taikytina branduoline energetika stipriai besiremiančiai Prancūzijai, prie kurios taip pat šliejasi Višegrado grupės šalys ir keletas kitų ES valstybių narių. O štai Vokietija kaip tik pasisako prieš branduolinę energetiką, tačiau negali gyventi be gamtinių dujų, ir tai verčia ją nuolaidžiauti, visų pirma, Prancūzijai dėl branduolinės energetikos įtraukimo į taksonomiją. Čia svarbu pažymėti, kad būtent Vokietija ir Prancūzija yra didžiausios ir įtakingiausios ES narės.

Argumentuodama pasiūlymą dujų ir atominę energetiką visgi paskelbti žaliomis ir įtraukti jas į europinę taksonomiją Europos Komisija taip pat rėmėsi politiniais, o ne moksliniais vertinimais — galbūt todėl, jog atstovavo būtent didžiųjų valstybių narių ir jose veikiančių lobistų smarkiai politizuotoms pozicijoms, dėl ko susilaukė nemažai kritikos už mokslinių argumentų ignoravimą.

O mokslas šiuo atveju atstovauja aiškiai ir nedviprasmiškai pozicijai — nei dujinė, nei atominė energetika nėra nei žalios, nei tvarios. Tokią poziciją savo ataskaitoje suformulavo Europos Komisijos ekspertų grupė įsteigta pagal taksonomijos reglamentą ir žinoma kaip Tvaraus finansavimo platforma.

Mokslas prieš „žalias“ dujas ir „žalius“ atomus

Ši ekspertų grupė aiškiai konstatavo, kad pačios Komisijos pasiūlyti kriterijai žaliajai energetikai paprasčiausiai nėra pagrįsti mokslu ir neatitinka pagrindinio taksonomijos reikalavimo, kad sprendimai būtų grįsti įrodymais, o ne intencijomis ar pažadais.

Žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, net ir efektyviausia dujinė energetika niekaip neatitinka žalumo kriterijų[i].

Pirma, gamtinių dujų paskelbimas žaliomis gali pakenkti ES klimato neutralumo tikslui iki 2050 metų.  

Be to, Komisijos siūlymu atominė energetika galėjo būti paskelbta žalia tik išsprendus galutinio radioaktyviųjų atliekų saugojimo problemą, tačiau per septynis branduolinės energetikos eksploatavimo dešimtmečius iki šiol nė vienai šaliai jos išspręsti nepavyko.

Dėl šios ir dėl daugybės kitų priežasčių pačios Komisijos Techninė ekspertų grupė pasirašė peticiją[ii], kurioje teigiama, kad pasiūlymas branduolinę energetiką įtraukti į taksonomiją yra stipriai politizuotas ir nesiremia moksliniais kriterijais.

Peticijoje, be kita ko, akcentuojama, kad Prancūzija, vadovavusi dešimties Sąjungos valstybių narių koalicijai, užsiiminėjo „lobizmu už uždarų durų“, siekiant į taksonomiją įtraukti atominę energetiką ir gamtines dujas.

Peticijoje akcentuojamas finansinis branduolinės energetikos projektų netvarumas ir teigiama, kad Prancūzijos ir Suomijos projektai patyrė „daug inžinerinių sunkumų ir finansinių suvaržymų, dėl kurių buvo gerokai vėluojama, pasibaigus įvairių gamybos pradžios datų terminams ir patrigubėjus statinio kainai.“

Tai, kad Komisija pasiūlė įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją, neatsižvelgdama į savo pačios suburtų ekspertų išvadas, skamba, švelniai tariant, keistai.

Valstybės narės nesutaria

Kritiką dėl dujų ir atominės energetikos įtraukimo į europinę taksonomiją Europos Komisijai adresuotame laiške yra išdėsčiusios Austrija, Danija, Švedija ir Nyderlandai. Šios šalys pareiškė[iii], kad pasiūlymui trūksta mokslinių įrodymų ir paprašė jį persvarstyti.

Panašų kreipimąsi, tik dar anksčiau, Komisijai taip pat yra adresavę[iv] Austrija ir Danija kartu su Ispanija ir Liuksemburgu, pabrėždamos, jog pasiūlymui įtraukti dujinę ir branduolinę energetiką į europinę taksonomiją trūksta mokslinio pagrįstumo, taigi jis kenkia Sąjungos, kaip kovos su klimato kaita lyderės, reputacijai.

Austrija su Liuksemburgu pasiūlymą branduolinę ir dujinę energetiką įtraukti į europinę taksonomiją pavadino tiesiog žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing) ir net pagrasino dėl to kreiptis į teismą[v].

Lobistų spaudimas

Branduolinės ir dujinės energetikos įtraukimo į europinę taksonomiją epopėjoje yra ir daugiau keistų detalių.

Tarkime, Komisija taksonomijos dokumento projektą suinteresuotoms šalims atsiuntė Naujųjų išvakarėse gerokai po darbo valandų pabaigos. Ji davė neįprastai mažai laiko pateikti pastabas, ir, tik kilus triukšmui[vi], terminą pratęsė.

Nors Europos Parlamento Ekonomikos ir aplinkos apsaugos komitetų pirmininkai dėl to raštu kreipėsi į Komisiją[vii], be kita ko, reikalaudami atviros viešos konsultacijos ir naujo poveikio aplinkai vertinimo, tada su visuomene projekto buvo nutarta nederinti, argumentuojant tuo, kad konsultacijų neva ir taip jau būta pakankamai.

Ne paslaptis, jog diskusijos dėl taksonomijos patyrė nemažą lobistinį spaudimą iš daugelio dujų bendrovių ir pramonės asociacijų, vieno tyrimo bendraautorių žodžiais tariant, atspindėjusį „sistemingas pastangas“ silpninti ES žaliąjį kursą.

Ir tokių lobistinę įtaką sprendimams dėl taksonomijos analizuojančių tyrimų pastaruoju metu buvo išleista ne vienas ir ne du. Karo Ukrainoje ir planų atsisakyti rusiško iškastinio kuro kontekste ypatinga įdomi ir iškalbinga yra aplinkosauginės organizacijos „Greenpeace France“ neseniai paskelbta studija[viii] apie Rusijos energetikos įmonių „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rosatom“ lobistų veiklą, siekiant, kad gamtinės dujos ir atominė energetika būtų įtraukta į europinę taksonomiją.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad Rusija būtų viena pagrindinių tokio sprendimo naudos gavėjų – tiesa, atmetus potencialius ES planus mažinti rusiškų dujų importą.

Dėl gamtinių dujų pajėgumų didinimo pagal taksonomiją, anot „Greenpeace France“ studijos, Rusija galėtų uždirbti papildomus 4 mlrd. eurų kasmet, kas iki 2030 metų sudarytų apie 32 mlrd. eurų, o branduolinės energetikos įtraukimas į taksonomiją leistų valstybinei kompanijai „Rosatom“, turinčiai tvirtus komercinius ryšius su Europos atomo pramone, gauti maždaug 500 mlrd. eurų investicijų į naujus branduolinius pajėgumus Europos Sąjungoje.

Kalbant apie potencialias energetines sankcijas Rusijai, verta pastebėti, kad net ir atsisakius rusiškų dujų ir padidinus jų importą iš kitur, ypač suskystintų gamtinių dujų pavidalu, nei Europa, nei joks kitas kontinentas nebūtų apsaugotas nuo panašių kainų krizių, kokią patiriame dabar, nes dujos yra ypatingai jautrios kainų svyravimams dėl politinių sukrėtimų ir globalinių kataklizmų. Taigi ekonominiai argumentai ir šiuo atveju tikrai yra ne dujų naudai.

Konkurencingiausi atsinaujinantys ištekliai

Tarptautinė energetikos agentūra dar pernai yra paskelbusi ataskaitą „Net Zero by 2050: a Roadmap for the Energy Sector“, kurios duomenys rodo, kad įvertinus visas elektrinių statybos, priežiūros ir gamybos sąnaudas, atsinaujinantys energijos ištekliai jau dabar yra konkurencingiausia energetikos rūšis. Šis konkurencinis pranašumas, palyginti su analogais, naudojančiais iškastinį kurą, ateinančiais dešimtmečiais tik didės.

Taigi su tomis pačiomis investicijomis į energetinį efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energetiką vadinamuosius dekarbonizacijos tikslus būtų galima pasiekti anksčiau ir ekonomiškiau, nedarant jokios žalos arba bent jau darant minimalią žalą aplinkai, negu investuojant į dujas ir branduolinę energiją.

Europos aplinkos agentūros parengtas Europos Sąjungos energetikos ateities scenarijus demonstruoja, kad perėjimas nuo anglies prie plataus masto atsinaujinančios energetikos yra ne tik techniškai įmanomas, bet ir vienintelis būdas pagal Paryžiaus klimato susitarimą pabandyti iki 2050 metų apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5, laipsnio lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.

Finansų institucijos nepalaiko

Dar vienas iškalbingas faktas, demonstruojantis, jog siūlydama dujinę ir atominę energetiką žaliomis, Komisija priėmė iš esmės politizuotą sprendimą, yra tai, jog į šias energetikos rūšis investuoti nėra linkę finansinės institucijos, įskaitant Europos investicijų banką, kuris save pristato kaip didžiausią daugiašalę finansų instituciją pasaulyje ir vieną didžiausių žaliųjų projektų finansuotojų.

Taip pat ypatingai svarbu paminėti tarptautines finansų institucijas, valdančias apie 40 proc. pasaulio turto ir įsipareigojusias iki amžiaus vidurio siekti klimato neutralumo per pernai sukurtą „Glasgow Financial Alliance for Net Zero“ platformą.

Tarkime, tokį įsipareigojimą patvirtinęs Jungtinių Tautų suburtas klimatui neutralaus turto valdytojų aljansas (UN-Convened Net-Zero Asset Owner Alliance), į kurį įeina stambiausios pasaulio finansų institucijos, yra pareiškęs[ix], kad pasiūlymas gamtinės dujas paskelbti žaliomis „nėra suderinamas su dideliu ES taksonomijos sistemos užmoju“, o branduolinės energetikos įtraukimas į taksonomiją turėtų būti vykdomas tik taikant itin griežtus kriterijus.

Panašios pozicijos[x] dėl gamtinių dujų laikosi ir maždaug 50  trln. eurų vertės turtą valdantis europinis tvarių investicijų aljansas (Institutional Investors Group on Climate Change), kurio nariais yra ir tokios Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos, kaip SEB ir Swedbank.

Pasiūlymą dujinę bei branduolinę energetiką įtraukti į taksonomiją taip pat sukritikavo[xi] dar viena prie Jungtinių tautų įkurta institucija — tarptautinis investuotojų tinklas UNPRI (United Nations Principles for Responsible Investment), kurį sudaro virš 4 tūkst. investuotojų, pensijų fondų, draudimo bendrovių ir paslaugų tiekėjų, pareiškęs, jog tai „užkrautų papildomą naštą investuotojams, kurie turėtų atidžiai peržiūrėti informaciją, kad užtikrintų, jog jų investicijos […] atitinka moksliškai pagrįstus kriterijus.“

Trumpai tariant, finansinių institucijų įsitikinimu, Komisijos siūloma taksonomija, į ją įtraukiant dujų ir branduolinę energetiką, neleistų investuotojams jos naudoti, kaip patikimo įrankio (gold standart), leidžiančio nukreipti investicijas į tikrai žalius bei tvarius projektus ir išvengti žaliojo smegenų plovimo.

Pabrėžiama ir tai, kad dujų ir atominės energetikos įtraukimas į taksonomiją galėtų pakenkti Europos investicijų banko įsipareigojimui nustoti investuoti į gamtines dujas, o taip pat palengvintų sprendimus dėl valstybės pagalbos ir reguliavimo, kuriuo remiamos nacionalinės investicijos į energetiką, kas savo ruožtu atsilieptų tiek europiniams prioritetams, tiek ir jų finansavimui.

Pavojingas precedentas

Taigi, įtraukus dujų ir atominę energetiką į europinę taksonomiją, būtų sukurtas labai pavojingas žaliojo smegenų plovimo precedentas, kadangi iš tiesų buvo žadėta, jog taksonomija bus ta priemonė, kuri investuotojams padės atpažinti ekologiškas ir tvarias energetines veiklas, skatinančias perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos ir leidžiančias nukreipti finansavimą į visuomenei išties naudingus projektus.

Vis dėlto, jeigu į taksonomiją bus įtrauktos dujos ir branduolinė energetika, investuotojai negalės pasikliauti, kaip buvo deklaruota, bendra, patikima ir mokslu grįsta tvarios ekonominės veiklos klasifikacija, kuri šiuo atveju paneigtų pati save ir savo indėlį į ES žaliąjį kursą.

[i] https://euobserver.com/green-economy/153911

[ii] https://www.petitions.net/the_argument_against_nuclear_power_as_sustainable_for_finance?uv=40340900

[iii] https://www.bloomberg.com/news/articles/2022-02-01/four-eu-nations-make-last-ditch-bid-to-stop-green-label-for-gas

[iv] https://twitter.com/UeEspana/status/1484244304348467205

[v] https://www.euractiv.com/section/politics/short_news/austria-luxembourg-to-take-green-label-for-nuclear-and-gas-to-eu-courts/

[vi] https://www.euronews.com/my-europe/2022/01/25/how-a-technical-rulebook-unleashed-a-political-storm-over-eu-green-energy

[vii] https://twitter.com/KiraTaylor15/status/1483740158373634054

[viii] https://www.greenpeace.org/eu-unit/issues/climate-energy/46227/russian-doll-gas-nuclear-lobbying-taxonomy-eu/

[ix] https://www.bqprime.com/business/net-zero-alliance-plans-to-reject-gas-nuclear-as-green-assets

[x] https://www.euractiv.com/section/energy-environment/news/investors-worth-e50-trillion-call-on-eu-to-exclude-gas-from-green-finance-taxonomy/

[xi] https://www.ipe.com/news/commission-taxonomy-decision-lamented-as-political-creating-confusion/10057852.article