2018 vasario 26 d.

Pernai rudenį Santaros klinikų vadovo, sveikatos apsaugos ministro bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausiau, ar įtakingi asmenys Santaros klinikose gali būti priimami ir jiems teikiamos paslaugos be eilės. Atsakymai, kurių sulaukiau iš Klinikų ir ypač iš Sveikatos apsaugos ministerijos demonstravo arba negebėjimą suvokti, ko yra klausiama (o tai reiškia nekompetenciją), arba cinišką atsirašinėjimą, kai argumentuojama nukreipiant dėmesį į absoliučiai kitą klausimą.

Buvo klausiama, ar egzistuoja privilegijos Santaros klinikose, o atsakinėjama, kad tokios informacijos sklaida pažeistų pacientų sveikatos duomenų konfidencialumą. Beje, tokia konfidencialumo samprata ne tik nelogiška, bet ir prieštarauja tarptautinei praktikai.

Gavusi informacijos, kad mažiausiai trys ministrai, tarpe jų V. Šapoka, R. Masiulis ir dar vienas (informaciją tikslinu), Santaros klinikose gydytojų kabinetuose lankėsi lydimi jos vadovo K. Strupo, palikę už durų laukiančius kitus ne tokius „svarbius“ pacientus, darkart kreipiuosi visais minimais adresais bei į pačius ministrus, prašydama pateikti pagristus paaiškinimus bei moralinį problemos vertinimą.

Kadangi prieš beveik 30 metų balsavau Mokslų akademijos salėje kuriant Sąjūdį, gerai atmenu, koks atgrasus Lietuvos žmonėms buvo nomenklatūrinis pasaulis, kur net sveikatos apsauga ir jos paslaugų kokybė buvo siejama su žmogaus statusu. Kita vertus, panaši privilegijų praktika galiausia sukuria nepasitikėjimo visa šalies politine sistema atmosferą.

Prieduose pateikiu ir savo kreipimųsi tekstus (Finansų ministrui, Susisiekimo ministrui, Sveikatos ministerijai ir Seimo komitetui ). Atsakymus, kai juos gausiu, paskelbsiu, kaip ir savo komentarus.