2015 spalio 13 d.

Praėjusį trečiadienį, spalio 7 dieną,  Savivaldybėje vyko Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Dienotvarkėje —  13 klausimų, ir tik…. 188 puslapiai dokumentų, kuriuos privalu perskaityti ir išnagrinėti.

Posėdis prasidėjo 13 val., jau išnagrinėjus visus dienotvarkės klausimus, 15.30 val. administracijos buvo pateiktas dar vienas, keturioliktas, deramai pagal reglamentus neįformintas klausimas. Dar 9 puslapiai dokumentų, ir tokia mažytė „problemėlė“  — turto perėmimas nuosavybėn. Tik tiek.  Tiesa, laiko perskaityti šio papildomo klausimo medžiagą, įsigilinti į klausimą  ir apmąstyti galimas sprendimo pasekmes nebuvo numatyta. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis su kolega Mykolu Majausku pradėjome juoktis. Pasiūlau klausimą atidėti iki penktadienio, perskaityti medžiagą ir jau tada internetu balsuoti. Komiteto nariai sutiko.

Ir va čia prasideda tikras cirkas, kai biurokratai, padedami nuolankių ar tingių (kol kas nežinau, kuris epitetas tiktų geriau; ilgainiui išsiaiškinsiu) politikų (konkrečiai dabar galvoje turiu kolegą Komiteto pirmininką Arūną Šikštą), atmesdami bet kokius pažadus rinkėjams, visokias koalicijų sutartis (jos buvo rašytos kvaileliams, rimti vyrai tokių niekų neskaito, ar ne?) imasi dalintis pinigus. Svetimus, pabrėžiu, pinigus.

Klausimas „Dėl Vilniaus miesto Savivaldybės 2015 metų biudžeto tikslinimo“ mano kompiuterio ekrane pasirodė penktadienį, 16.01 val. Lentelės, skaičiai, dokumentai, iš viso 40 puslapių prastai apdoroto chaotiško teksto ir nesusijusių lentelių. Klausimų užduoti neįmanoma, nes Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis jau buvo pasibaigęs prieš dvi dienas, ir dienotvarkėje buvo kas tik nori, išskyrus esminį klausimą. Penktadienio laiške reikalaujama klausimui pritari čia ir dabar, nepasitarus su kolegomis ir specialistais, neišgirdus atsakymų į klausimus, nors vėl ir vėl skirstomi milijonai (kaip rodo tolesnė analizė, gal net negauti) ir skirstomi pagal nežinia kokius prioritetus.

Toks miesto bendruomenei ypatingai svarbių klausimų pateikimas, kokį bando primesti Administracija,  yra neleistinas ir prieštarauja 2011 m. balandžio 6 d. Sprendimui  Nr.1-2070  dėl VMS Tarybos veiklos reglamento tvirtinimo (už naujausią jo 2015 m. liepos 15 d. redakciją, kaip įsitikinau, balsavo visi Komiteto nariai).

Konkrečiai tai nesuderinama su 2 str. 2 punktų, kur akcentuojami įsipareigojimai bendruomenei ir jos interesams. Gavusi dokumentus internetu penktadienį 16.01 val. tikrai negaliu deramai įsigilinti ir priimti pasvertą sprendimą.

Juolab, kad tokia skuba prieštarauja ir minėto Reglamento 6 str. 1 punktui, kur aiškiai nurodoma, jog „Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje“.

Panašus ypatingai svarbių klausimų, o toks, be abejo, yra sprendimas dėl  VMS 2015 metų biudžeto tikslinimo, kuri primeta Administracija, ir su kuriuos sutinka Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas (p. A.Šikštos frazė, mestelta Komiteto narių susirašinėjime „man čia viskas OK“ iš esmės neturi turinio, nes nepaaiškina, kas konkrečiai OK),  yra neleistinas, nes eliminuoja man įstatymiškai priklausančią teisę dalyvauti diskusijose aptariamais klausimais (Reglamento 5 str. 2.3 dalis) ir gauti konkrečius atsakymus.

Nesuvokiu ir Pirmininko paaiškinimo, kad įstatymų pradėsime laikytis ateityje, kai „eisime prie kitų metų. Ten jau išimčių biudžeto tvirtinimo procese nedarysime“.  Aš nesutinku daryti išimčių jau dabar, juolab, kad pirminė pateiktos medžiagos analizė palieka itin daug neaiškumų. Arba vagi kitų pinigus (o kai balsuoji negalvodamas, tai vagi), arba nevagi. Ir jei dabar vagi, tai ką bedarytum ateityje, vagimi ir liksi. Aš nesutinku dalyvauti tokiame farse.

Kiekvieno biudžeto patvirtinimas, kiekviena biudžeto peržvalga — tai SVETIMŲ, miesto gyventojų, pinigų dalybos. Kartoju, ne kokių jakų (čia toks bendrinis žodelis, išvestas iš vis dar Savivaldybės Finansų departamentui vadovaujančio, už finansinį sukčiavimą teisto veikėjo pavardės), ne šikštų, tumelių, šimašių ar maldeikienų pinigų, bet visų miesto gyventojų pinigų dalybos. Ir tai reiškia, kad jos turi būti labai pasvertos, aiškiai suvokiant politinius (visų pirma, politinius) dalybų prioritetus.

Valdininkų darbas čia tėra įžanga, pradinis žingsnelis: jie tiesiog politikams privalo pateikti finansinius skaičius, išdėstyti galimas alternatyvas, pateikdami kiekvienos jų galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes ir atsakyti į politikų klausimus. Jei jau kalbama apie metų eigoje vykstančią biudžeto peržvalgą, tai jų darbas aiškiai pasakyti, kokia yra esama biudžeto situacija; kaip vykdomas pajamų ir išlaidų planas: kas stringa, jei gaunamos papildomos pajamos, nurodyti, kas konkrečiai generuoja naujus pajamų srautus ir kodėl tas papildomas biudžeto įplaukas siūloma skirstyti taip, kaip jas siūloma skirstyti; ir aišku, pristatyti savo įžvalgas, kokią papildomą vertę miestui Administracijos siūlomas papildomų lėšų paskirstymas gali atnešti.

Toliau sprendimas pereina į politikų rankas, kai jie diskutuodami ieško geriausio ir labiausiai rinkėjų interesus atitinkančio perdalinimo. Taip, būtent rinkėjų, kurie pasirinko tokią, o ne kitokią politinę miesto Tarybos struktūrą, nes galiausiai sprendimą lems rinkėjų pasirinktos ir politikų suformuotos daugumos politinis sutarimas. Ne Vyginto Jako, jo pavaduotojų ar net pačios ponios Administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės norai, o POLITIKŲ sprendimas. Žinoma, jeigu turime tikrus, o ne nominalius politikus.

Ir būtent pastarasis dalykas labiausia abejotinas.

Šalyje, kur gerbiama demokratija, o tai reiškia gerbiami rinkėjai, gerbiami ir politikai, nes aiškiai suvokiama ir jų atsakomybė, ir kompetencijų ribos. Deja, kol kas pas mus viskas vyksta taip, kaip tais „nuostabiais“ laikais, kai susirinkdavo visokios melžėjos ir mechanizatoriai, gaudavo deficitinių mandarinų (dabar tai galimybė už miesto gyventojų pinigus pasivažinėti taksi…), ir džiugiai kilnodavo rankas, laimindami eilinį komunistų-nomenklatūrininkų planą. Ir tie politikai, kurie pasirenka tokį kelią, tuo pačiu pasirenka biurokratų savivalę ir panieką Lietuvos Konstitucijai bei Lietuvos žmonių laisvei. Tad primenu tiems kolegoms, kuriems tokie laikai dar nesibaigė, kad gyvename jau antrą Nepriklausomybės ir demokratijos amžiaus ketvirtį ir demokratija turėtų būtų esminis mūsų veiklos, kurią visi prisiekėme (ir net Dievą minėjome, ar ne?) variklis.

Nepatinka, ką čia rašau? Gerai, pažiūrėkime į faktus.

Normaliai biudžetas turėtų prasidėti bent jau nuo kažkokios padėties apžvalgos: koks pajamų planas, kaip vykdomas už kažkokį konkretų laikotarpį (tris ketvirčius, tikėtina, šiuo metu), kokia prognozė iki metų pabaigos. Nes dabar aš, tarkime, nežinau, ar tie minimi papildomi 9 mln. nekilnojamojo turto mokesčio pajamų yra realus pajamų prieaugis virš plano, ar tik fantazija, kad gal būt toks prieaugis kada nors būsiąs, tad mes jį įrašome ir taip suformuojame pajamas, kurios leistų padengti norimas ”papildomas išlaidas” (tarkime už maistą matyt „neprivalgiusiems“ sportininkams, yra tokia eilutė) ir nepadidinti deficito.

Privalėtų būti pateiktas ir einamųjų metų išlaidų sąmatos vykdymas, t.y. kur yra sutaupymai, kuriuos galima perskirstyti kitiems tikslams, kokio jie dydžio, kur yra skolos ir/ar kur yra atsiradę nesuplanuoti poreikiai.

Pateiktas pristatymas prasideda nuo to, ko kam “reikia” (tikrai ar tariamai), o apie pajamas kalbama jau kažkur penkiasdešimtoje vietoje. Įrašas “trūksta būtiniausiom išlaidoms” yra mažų mažiausia komiškas, nes kas yra “būtiniausios išlaidos” dažnai yra skonio ir susitarimo reikalas. Konkrečiu atveju, kalbant rimtai, tai yra politinio naujos kadencijos Tarybos narių sutarimo klausimas, o ne ponios A.Vaitkunskienės administracijos darbas.

Vis dėlto, tarkime, kad įsitikinome, kad pajamų planas bus vykdomas geriau, t.y. tie 9 mln. tikrai surinkti “virš plano” (gramatinės kai kurių lentelių formos to patvirtinti neleidžia, bet, sakykime…).

Gerai, kad nesiūloma didinti išlaidų „iš dangaus“: jeigu pajamos realios, tad deficitas neblogėja. Taip pat tarkime, kad yra kažkokie sutaupymai, tačiau jeigu akivaizdu, kad bus gauta papildomai pajamų/sutaupyta einamųjų išlaidų, kyla klausimas, ką su jomis protinga daryti:  perskirstyti, išleisti papildomai, kaupti (nelogiška su tokia skola), nesiskolinti tos sumos, nes dalis išlaidų vis tiek suplanuota finansuoti skolintomis lėšomis, o čia gal galima tuomet finansuoti savom,  ar grąžinti ankstesnių laikotarpių skolas.

Paaiškinimuose apie papildomai skiriamus asignavimus lyg ir atrodo, kad didelė jų dalis skiriama sritims, kur sukaupta ankstesnių metų skolų už visokias paslaugas  (tarkime, už lengvatinį keleivių vežimą, kur didelė suma, ir kitus panašius įsipareigojimus), tačiau galutinai nėra aišku, kokios sumos tikrai atitenka skoloms dengti (susikaupusio kreditorinio ir to, kuris galima atsirastų iki metų galo, jeigu nebūtų skirtos lėšos), tad viskas mažų mažiausia miglota.

Asmeniškai aš pritariu, kad savivaldybė turėtų maksimaliai daug dėmesio skirti tam, kad atsiskaitytų su tiekėjais ir visomis prekybinėmis skolomis, nes priešingu atveju susidaro uždaras ratas — savivaldybė skolinga kokiai grindai, ta — kiemsargiams, pastarieji neturi iš ko pirkti vaikams pieno. Problema dabar ta, savivaldybės prioritetas yra bankai, o ne tiekėjai. Suprantama, pavėlavus mokėti bankams, pastarieji turi teisę skelbti bankrotą, o kokia grinda to tikrai nesiims. Be to, grindą ir kitas pavaldžias įmones visada galima paspausti pavėlinti atsiskaitymo terminus, nors tai reiškia masinius vėlavimus visame ūkyje ir augantį skurdą bei atskirtį. Kaip bebūtų, įmonės vadovas nedrįs priešintis savininku ir veikiausiai sutiks žaisti žaidimą, kuriame pralošia tūkstančiai miesto ir šalies žmonių.

Politiškai tai reiškia, kad esminis dėmesys turi būti sutelktas kreditorinių įsiskolinimų realiai būklei vertinti, o jeigu savivaldybėje atsiranda kokia pagautė, ir susidaro laisvų skirstytinų lėšų, tai pirmiausia turi būti sprendžiamos šios problemos, žinoma, garantuojant, kad savivaldybės įmonė ne prabangius automobilius pirks, o toliau mažins jau savo kreditorinius įsiskolinimus.

Beje, ne kas kitas, o naujoji administracijos direktorės pavaduotoja bei jos finansų galva Vilūnė Urbonienė mums aiškino, kad ji čia atėjo darbo vietų kurti ir nedarbo mažinti, tačiau realiai kol kas nuolankiai didina jau ir taip perteklinį bankų likvidumą, o ne banko kažkaip pramušti tą nežinia kiek laiko besikaupiantį finansinio srauto “butelio kaklelį“, kuris realiai tas naujas darbo vietas ir kurtų.

Nagrinėkime dar detaliau. Lentelė „Miesto ūkio ir transporto departamentas“. Žiūrim, ką turim ir ko jie nori.

Tikėtina, kad čia minimi 14.381.922 Eur, skirti išmokėti kompensacijas vežėjams už lengvatinį keleivių vežimą pagal LR Transporto lengvatų įstatymą. Tikėtina — tai senos skolas, tad gal ir viskas gerai.

Žiūrime toliau: 2.307.721 Eur einamiesiems mokėjimams už miesto sanitarinį valymą, gatvių apšvietimą, gatvių, kelių, tiltų, viadukų, lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir remontą bei kitus darbus komunalinių paslaugų srityje. Mokėti, žinoma, reikia, tai einamieji mokėjimai, vis dėlto aiškiai iškyla klausimas apie p. Vyginto Jako vadovaujamo departamento kompetenciją: kaip buvo suplanuotas poreikis, jeigu nesugebėta numatyti einamųjų mokėjimų? Ir kas gali garantuoti (išskyrus, be abejo, kolegą A. Šikštą), kad ir kitais metais nebus viskas taip pat planuojama?

Visai neaiški eilutė apie 6.610.422 Eur skoloms mokėti, iš jų 1.892.771 Eur pagal grafikus. Tai ką tada reiškia likę beveik 5 mln. eurų? Kas tai? Mokėjimai ne pagal grafikus? Tai koks čia poreikis?

Žiūrim toliau. 8.790.075 Eur einamiesiems mokėjimams iš jų: 3.909.515 Eur – nuostolių kompensavimui. Apie kokius nuotolius kalbama, prašom plačiau? Kas konkrečiai kaltas, kad tie nuostoliai atsirado?  Klausimų kelia ir toliau minimi skaičiai: 2.841.960  Eur – automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos įdiegimui; 1.841.600  Eur Linkmenų-Žalgirio -Geležinio Vilko g. rekonstrukcijai; 197.000  Eur susisiekimo infrastruktūros projektavimui. Kodėl dabar šiuos projektus reikia finansuoti papildomais asignavimais ir kas konkrečiai spės tokius projektus įgyvendinti per du likusius šių metų mėnesius?

 Dar keistesnis skaičius yra žemiau nurodyti  998.265 Eur skoloms mokėti: apie kokias skolas kalbama ir kodėl jos susidarė? Pono V.Jako departamentas planavo pagal politikų užgaidas? [Beje, nepainiokime: politinis procesas ir politinis sutarimas — tai ne kokio mero art kokio politiko užgaidos].

 Visiškai nepritariu paaiškinimams skaidrėje „Švietimas, kultūra ir sportas“.

Ten rašoma“ „Vadovaujantis 2014 -12-03 Tarybos sprendimu Nr.1-2152 ,,Dėl Tarybos 2012-07-04 sprendimo Nr.1-679 ,,Dėl sporto klubų rėmimo ir finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų 2013-2015 metų tvarkos aprašo tvirtinimo” pakeitimo„ trūksta lėšų,

  1) 543.443 Eur dotacijoms iš jų: VšĮ ,,Krepšinio rytas” – 405.177 Eur; VšĮ Sostinės moterų krepšinio klubui – 32.869 Eur; VšĮ Vilniaus miesto futbolo draugijai ,,Žalgiris” – 105.397 Eur.

  2) 60.000 Eur už ,,Siemens“ arenos nuomą;

  3) 150.000 Eur Sporto mokyklų socialinio draudimo įmokos;

  4) 40.637 Eur sporto mokyklų bazių nuoma;

  5) 57.926 Eur dotacija VšĮ ,,Sveikas miestas“.

**6.767.306 Eur trūksta einamiesiems mokėjimams, iš jų: šildymo išlaidoms – 6.298.266 Eur, mitybai – 469.040 Eur;

    3.303.840 Eur trūksta mitybos skoloms dengti-

Ką skaitome? Trūksta lėšų buvusios Tarybos sprendimui įgyvendinti. Tai gal nauja Taryba turėtų persvarstyti visus tuos anos Tarybos projektus, kuriems ta ana Taryba nesugebėjo numatyti lėšų? Gal, jeigu jau naujos kadencijos metu rasta politinės valios sustabdyti kelis projektus, kuriems lėšų nebuvo (na ten skraidymas lėktuvais „be pinigų“ ir taksi, kuris permetė savo sąnaudas miestui), tai ir čia turime dar ir dar kartą svartyti? O gal net nauja Taryba norėtų kitokios rėmimo tvarkos ir tada netrūktų lėšų? O gal vis dėlto visas „gėris“ čia tame, kad reikia kuo greičiau paremti „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą, kad laikraštis apie merą gražiai rašytų? Remigijau, ar tikrai?

Nieko aiškaus nerodo ir eilutė su per 3,3 mln. eurų (!!!) “mitybos skoloms” dengti. Kokio tai laikotarpio skolos?  Kiek pradelsta? Kodėl sportininkus, ar ką ten, reikia pamaitinti? Jie ką, badauja? Kodėl tarkime, neparemti bibliotekų? Juk mieste labai daug ir tokių rinkėjų, kuriems tas sportas ir sportininkų sutikimai centrinėse aikštėse nėra didžiausias gyvenimo grožis ir gėris, nes, nes — keista, ar ne? —  turime kitus prioritetus ir, jei sportuojame ir valgome, tai už savus. Net knygas vaikams mokinti mokyklose už savus perkame, negirdėjote apie tai?

Dar aiškiau apie V.Jako vadovaujamo departamento įsisenėjusias kompetencijos bėdas kalba eilutė, kuri sako, kad Administracijai nuomai reikia 1,4 mln. Eur. O tai ką, sudarant planą niekas nežinojo, kad nuomai truks pinigų?

Beje, čia turime ir labai gilių galimų finansinių problemų momentą. Žinant, kad Valstybės kontrolė jau yra išsakiusi savo nuomonę apie Savivaldybės pastato nuomos formą, tikėtina, kad gali tekti  gana solidžiomis sumomis didinti ir miesto skolą. Kodėl, kalbėdama su politikais, Administracija apie tai nutyli? Bendrai imant, šis konkretus A.Zuoko sukurtas „verslo“ iš savivaldybės pinigų bizniukas reikalauja atskiro tyrimo. Atskiro tyrimo šiame kontekste reikalauja ir p. V. Jako indėlis kuriant schemas, kurios neša nuostolius. Kaip, beje, ir naujosios Administracijos direktorės norisi paklausti: jūs, p. Alma, tikrai tikite, kad žmogus, kuris buvo dešinioji A. Zuoko ranka (o jūs taip Komitete nuoširdžiai baisitės jo palikimu) ir kuris teistas už finansinį sukčiavimą yra tinkamas žmogus srėbti tai košei, kurią pats virė? Ar vis dėlto jūsų bendras darbas kažkada bankuose leidžia užsimerkti ir naiviai tikėti, kad padėtis kinta? Kas konkrečiai tai įrodo? Nuolatinis Reglamentų nesilaikymas?

Dar viena kraupi, kitaip nepasakysi, eilutė: 1,5 mln. Eur teismo priteista bauda investicinio (?????) projekto „E-bilietas“ išlaidoms apmokėti. Manau, kad  mokėti teks, su teismo sprendimu nepasiginčysi, bet kas kaltas, kad taip atsitiko? Reikalauju pavardės ir paaiškinimų, ir, matyt, noriu atsakymo į klausimą, o kodėl pinigus praradusiam veikėjui neiškelti bylos, kuri miesto gyventojams sudarytų galimybę atgauti bent dalį jų pinigų, kuriuos Administracija taip lengvai žarsto į kairę ir dešinę.

Galima tęsti ir tęsti, ir aš tai nuolat darysiu ir ateityje.

Bet dabar dar ir dar primenu ir Administracijai, ir tiems kolegoms, kurie save mato, kaip nuolankius administracijos tarnus (jų tiesiog ironiškai paklausiu: negi taip patiko „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, kad nuolankiosios poza atrodo bet kokio, net politinio, proceso viršūnė?): medžiaga sprendimui turi būti pateikta tokiu būdu, kad iš karto būtų aišku, kokią sumą perskirstymui ir papildomam paskirstymui Taryba turi, t.y. kiek sutaupoma esamose biudžeto eilutėse ir dėl kokių priežasčių (kartais tie “sutaupymai” būna fiktyvus, kai bandoma tiesiog perkelti išlaidas svarbesniems dalykams, o mažiau svarbiuose priauginti kreditorinį) ir kiek bus gauta papildomų pajamų (neskaitant valstybės biudžeto dotacijos, kuri šiuo atveju nėra svarbi, mat tiesiog „keliauja“ pro savivaldybės biudžetą tranzitu, o  nepanaudota turi būti grąžinta)

Ir tik tada Taryba (politikai, jei kam vis dar neaišku) sprendžia, kam tą rezervą paskirti. Tam, kad tas paskirstymas būtų logiškas, reikia turėti informacijos apie jau esamus praterminuotus įsiskolinimus, teismų sprendimų priteistas sumas, atsiradusius naujus politinius Tarybos prioritetus, kuriems reikia skirti lėšų (kaip darželių kompensacija). Visi kiti poreikiai, ypač poreikiai iš esmės naujiems projektams, šiame etape turi būti ignoruojami: kai metų gale pasiskiriama “nedidukė suma” projektui pradėti, yra padedami pagrindai ilgam procesui, kuris kasmet valgys miesto gyventojų pinigus tik todėl, kad kažkas pradžioje neįsigilino į projektą, nes jam prašė mažai, gal tik projektavimui….

Gėda politikams, kuriems viskas gerai tik todėl, kad jie neskaito.

Prisiekiu, — skaitysiu, kiek leis jėgos.

Skaitysiu ir rašysiu.