2017 rugsėjo 13 d.

Neprabėgus pusmečiui, turime jau 6-tąjį Europos ateities scenarijų, kurį šiandien savo Europos Sąjungos padėties apžvalgos kalboje išdėstė Europos komisijos pirmininkas.

Pats Junkeris tiki, kad vėjas pučia į Europos bures ir tereikia gerai jas valdyti, kad (sėkmės?) uostas būtų ranka pasiekiamas.

Jei tas uostas – jungtinė, demokratinė ir vieninga Europa, tai EK priminko galva, jis nebetoli:  jau dabar Komisija  pasiekė 80 proc. visų darbo pradžioje numatytų tikslų, o iki 2018 planai bus įvykdyti, Europos ekonomika pagaliau sugrįžta į ikikrizinį lygį.

Tokia kalbos santrauka. Toks jos leitmotyvas. Bet atverkime Europos Komisijos vado minčių kraitelę plačiau ir panarstykime jos turinį.

Junkeris gana aiškiai leido suprasti, kad 5 scenarijai, kovą paskelbti Baltojoje knygoje, nebėra prasmingi ir aktualūs, o jo pasiūlytas šeštasis scenarijus yra gana ryški alegorija į Prancūzijos Didžiosios Revoliucijos šūkį „Laisvė, lygybė, brolybė“. Ar tai reiškia, kad Europa išgyvena savo revoliuciją, nepaisant to, jog kalboje juntamos pozityvios gaidos?  Ką ta kintanti Europa žada Lietuvai?

• Laisvė kaip kovos dimensija. Laisvę Junkeris pirmiausiai mato kaip galimybę išvengti priespaudos ir diktato. Laisvė – tai galimybė išreikšti savo nuomonę ne tik kaip piliečiui, bet ir kaip žurnalistui (žurnalistikos kontekste girdime Turkiją, kuri, kaip pats kalbėtojas pabrėžia, vis labiau tolsta nuo Europos). Per dažnai laisvę suprantame kaip savaime egzistuojantį dalyką. Už ją reikia kautis.

Išvada: Laisvės sąlyga idėjų konfrontacija. Lietuvai, kurioje politine valia primetama darna vis dar turi pasekėjų, bent jau aukščiausiose politinės valdžios ešelonuose,ši mintis tikrai aktuali.

• Lygios galimybės: už Europą be antrarūšių žmonių ir valstybių. Lygybės Europoje negalime vartoti „antrarūšių“ darbuotojų sąvokos – visi, dirbantys tokį patį darbą turi gauti vienodą atlygį. Sąjunga, kurioje yra institucija kapitalui, bet nėra institucijos darbui, anachronizmas: jeigu darbo rinka yra vienas jautriausių ES klausimų, tai būtina Darbo rinkos priežiūros institucija. Visos šalys turi naudotis tos pačios kokybės prekėmis.

Išvada: Lietuvai, kurioje lygios galimybės redukuotos iki moterų teisų, mąstymo perspektyva išsiplečia. Vis dėlto europiniame lygmenyje klausimą pirmininkas gerokai konkretizuoja išmesdamas iš svarstymų lauko platesnę migracijos keliamą kontroversiją.

• Teisės viršenybė Europos Sąjungoje yra pareiga, o ne pasirinkimas.Bene stipriausia kalbos pozicija, gražiai apibendrinta lakia sportine analogija:  „Europoje įstatymai turi raumenis“.

Išvada: Lietuvai išskirtinai aktualu ir dėl labai prastos įstatymų leidybos patirties, ir dėl nors ir stiprėjančio, bet vis dar abejotino pasitikėjimo teisinės sistemos ir demokratijos galiomis.

Atskiro aptarimo reikalaujančios ir kitos įdomios vietos— ES finansų ministro pareigybė, iki 2025 m. sukurta Europos gynybos sąjunga, socialinės sistemos standartų suvienodinimas, išryškinant panašią socialinio  teisingumo sampratą. Pastaroji mintis Lietuvoje skamba beveik eretiškai.