2017 vasario 24 d.

„Mūsų amatai“ pastarosiomis dienomis tapo viena dažniau linksniuojamų Lietuvos socialinių įmonių. Andriaus Tapino tyrimas, kratos šios įmonės vadovų namuose, klausimai Pataisos departamento ir Teisingumo ministerijos vadovams visą savaitę kaitino aistras. Ši įmonė jau kuris laikas tapusi viešosios diskusijos objektu tiek dėl joje galimai vykdomų neskaidrių viešųjų pirkimų, tiek dėl savo sąsajų su kai kuriomis politinėmis partijomis.

Kodėl mes susidomėjome „Mūsų amatais“ ir ką sužinojome

Į šią įmonę savo dėmesį atkreipėme dar pernai metų pabaigoje, kai pradėjome rimčiau domėtis socialinėmis įmonėmis ir jų veikla. Dar 2017 m. vasario 3 dieną Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išsiuntėme raštą, kuriame klausėme, kaip Kalėjimų departamentas vykdo valstybinės įmonės “Mūsų amatai” priežiūrą. Praėjusį penktadienį iš Kalėjimų departamento gauti atsakymai pateikia ir naujos medžiagos, ir naujų klausimų bei įžvalgų.

Kaip rodo gauti atsakymai, auditas ir tarnybinis šios įmonės veiklos patikrinimas vyksta jau nuo 2016 metų vasaros. Šių auditų metu nustatyta, kad įmonėje nesilaikoma visos eilės įstatymų.

Pažeidimai ant pažeidimų

Pirma, įmonės vadovai nesilaikė elementarių Darbo kodekso reikalavimų: darbo užmokestis už kasmetines atostogas nebuvo mokamas laiku, neskaidriai  skirtos priemokos prie atlyginimo, buvo mokami priedai už darbus, kurie nurodyti darbuotojų pareigybinėse instrukcijose (taigi, už kai kuriuos darbus mokėtas dvigubas atlygis).

Antra, auditas konstatavo, kad „Mūsų amatuose“ buvo klastojami dokumentai. Priimant į pareigas darbuotojams buvo pateikiami pareigybių aprašymų projektai, o ne galiojantys dokumentai. Taigi, darbuotojai išreikšdavo savo sutikimą dirbti iš esmės nežinodami vykdytinų pareiginių funkcijų turinio ir apimties; vidutiniškai du mėnesius darbuotojai, kurių darbo sutarties sąlygos būdavo keičiamos, dirbo nesupažindinti su savo pareigybių aprašymais ir nežinodami savo vykdytinų funkcijų. Tai esminiai pažeidimai.

Trečia, Darbo kodeksui prieštaravo ir įmonėje vykdyta praktika įdarbinti darbuotojus bandomajam laikotarpiui, nenurodant išbandymo tikslo ir iniciatoriaus. Užfiksuotas atvejis, kai įmonės darbuotojos sudaryta terminuota darbo sutartis buvo pratęsiama penkis kartus, kaskart ją perkeliant dar vienam papildomam mėnesiui.

Įmonėje buvo dirbama su laikinosiomis sutartimis, darbuotojų darbo sutartyse nurodyta darbo vieta nesutapo su jų darbo funkcijų atlikimo vieta.

Šie šiurkštūs pažeidimai slėpė dar labiau atšiaurų nusikalstamą turinį.

Ciniška „naujoji“  vadyba: „ką noriu, tą ir darau“

Dabartinis įmonės vadovas Alvydas Valdeika įmonėje šeimininkavo, kaip savo darželyje: nevykdė įmonės įstatų, savavališkai pasisavino valdybos atsakomybes.

Nors įstatai to neleido, Vakarų Lietuvoje buvo įsteigta atstovybė, kurios patalpos Klaipėdoje buvo išsinuomotos 2015 m. rugsėjo 1 d. Nors dar 2015 m. spalį valdyba atstovybės kūrimą atidėjo iki 2016 m. pavasario, jau 2016 m. vasarį šiame padalinyje dirbo trys darbuotojai.

„Mūsų amatai“ neturėjo net civilizuotos buhalterinės apskaitos, auditoriai abejojo finansinių duomenų patikimumu, nebuvo galima patikimai vertinti, kokia reali įmonės finansinė padėtis. Vis dėlto skaičiai rodė tikrai prastą situaciją: pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenis įmonė pataisos įstaigoms buvo skolinga 197 tūkst. eurų, ir net 75 proc. šios sumos sudarė nuteistųjų darbo užmokestis.

Ką daryti?

Kaip minėta, „Mūsų Amatai“ dar iki šioje valstybinėje įmonėje iškilusių skandalų pateko į mūsų akiratį kaip viena iš socialinio įmonių lauko žaidėjų. Teoriškai ši įmonė turėtų plėtoti kalinių užimtumą bei padėti jiems įgyti profesiją, kuri pagelbėtų randant darbą ir išgyvenant laisvėje. Realiai įmonė kūrė chaosą bei savivalę, taip tik dar labiau nuvertindama sąžiningo darbo prasmę.

Lietuvoje susiklosčiusi socialinių įmonių sistema neretai pasirodo kaip viešųjų finansų švaistymo, nesąžiningų konkurencijos sąlygų kūrimo viešųjų pirkimų rinkoje, paliktų įstatyminių landų „biurslo“ atstovams, neskaidrios politikos ir įstatymdavystės sinonimas. Konkrečiu atveju minėtas bėdas papildė ir politinio patronato bei partijų suaugimo su valstybės funkcijomis ir institucijomis fenomenas.

Nedarykime klaidos. Dabartinė situacija VĮ „Mūsų amatai“ nėra tik dar vienas skandalas. Lietuvos piliečiams, kurie jaučiasi neįvertinami, gaunantys per menkus atlygius, neretai dėl nepakankamo finansinio ir emocinio saugumo gyvena  nuolatinėje įtampoje, panašios istorijos galutinai atima viltį. Norint sugrąžinti, o veikiau – sukurti pasitikėjimą iš naujo – metas išardyti šią rentos partiniams žmonėms paieškų ir sukūrimo sistemą.

Mūsų veiksmai

Norime viešai kreiptis į Teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, kad ši inicijuotų nuodugnią ir pamatinę VĮ „Mūsų amatai“ reformą.

Siūlome palikti šią įmonę valstybine, nes, kaip rodo pavyzdžiai, prie kurių teko tiesiogiai prisidėti Vilniaus miesto Savivaldybėje (tarkime, UAB „Grinda“ transformacija iš uždaro privačių interesų tenkinimo anklavo į normaliai veikiančią miesto gyventojų įmonę), valstybės ar savivaldybės įkurtose įmonėse tikrai įmanoma pakeisti verslo kultūrą.

Mūsų siūlomi žingsniai:

1) pakeisti įmonės valdybą į nepriklausomą ir kompetentingą, galinčią operatyviau reaguoti į įmonėje bei rinkoje vykstančius procesus;

2) pakeisti įmonės administraciją, kad ši galėtų veikti skaidriai;

3) pakeisti įmonės vidaus tvarką, jos marketingą bei vadybą, kad ši įmonė taptų pelninga;

4) pakeisti įmonės įstatus. VĮ „Mūsų amatai“ gali būti transformuota į socialinį verslą. Tokiu būdu įmonės gautas pelnas galėtų būti skirtas priemonėms ir programoms, kurių tikslas būtų reintegruoti buvusius kalinius į darbo rinką ir visuomenę. Taip būtų bent iš dalies sprendžiama pakartotinio grįžimo į įkalinimo įstaigas problema.

„Mūsų amatų“ istorija turi baigtis sprendimu, o ne likti problema.