2017 sausio 9 d.

Neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčios socialinės įmonės pernai gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos. Seimo narė Aušra Maldeikienė tvirtina, kad šias lėšas protingiau būtų nukreipti į atvirą darbo rinką.

Negalutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 163 išskirtinėmis sąlygomis ir lengvatomis besimėgaujančios socialinės įmonės, kurios įdarbino 6321 tikslinėms grupėms priklausantį asmenį ir gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos lėšų. Taigi kiekvienam asmeniui per 2016 metus teko po 3765 eurus arba po 314 eurų per mėnesį. 210 tūkst. eurų iš šios sumos teko Kaune veikiančiai ir gėrimus, taip pat ir alkoholinius, gaminančiai „Kauen Craft“ (buvusi „Selita“). Pinigai skirti darbo užmokesčiui kompensuoti.

Vienintelis nuo 2005 metų socialinės įmonės statusą turinčios bendrovės akcininkas – mineralinio vandens prekyba ir gamyba užsiimanti „Druskininkų rasa“. Darbo biržos duomenimis, 2016 metų lapkritį „Kauen Craft“ įdarbino 105 darbuotojus, kurių 59 (56 proc.) priklausė tikslinėms grupėms, t.y. turėjo mažesnį darbingumą arba specialių poreikių. Dar 200 tūkst. eurų sutaupė Per 11 praėjusių metų mėnesių „Kauen Craft“ gavo 10,3 mln. eurų pajamų ir uždirbto 1,4 mln. eurų pelno. Tačiau įmonė nesumokėjo nė cento pelno mokesčių, nes jai taikoma lengvata, kai vietoje 15 proc. tarifo taikomas 0 proc. Tai „Kauen Craft“ leido sutaupyti per 200 tūkst. eurų.

Naudotis 0 proc. lengvata alų verdančiai įmonei leidžia Pelno mokesčio įstatymas, kuriame numatyta, kad juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. ir kuriuose dirba daugiau kaip 50 proc. riboto darbingumo asmenų, nuo šio mokesčio yra atleidžiami. Pelno mokesčio įstatyme yra dar viena specialiai socialinėms įmonėms skirta 0 proc. tarifo lengvata, tačiau ja „Kauen Craft“ naudotis negali, nes vykdo į neremtinų sąrašą įtrauktą veiklą – gamina alkoholį, o iš jos gaunamos pajamos viršija 20 proc.

Darbo biržos duomenimis, iki 2016 metų gruodžio „Kauen Craft“ buvo gavusi 4,6 mln. eurų pajamų iš neremtinos veiklos ir tai sudarė 45 proc. visų jos pajamų. Jei tokia remtinų ir neremtinų pajamų proporcija įmonėje būtų visą laiką, ji prarastų socialinės įmonės statusą, tačiau „Kauen Craft“ jį vis dar turi. Taip yra todėl, kad Socialinių įmonių įstatyme leidžiama ne daugiau nei šešis mėnesius per metus nesilaikyti socialinėms įmonėms nustatytų sąlygų.

Taigi „Kauen Craft“ gali kurį laiką neblogai užsidirbti iš alkoholio ar kitų neremtinų veiklų, o po to sumažinti jas iki mažiau nei 20 proc. ir toliau neprarasti socialinės įmonės statuso. „Kauen craft“ direktorė Rasa Girkontienė pabrėžė, kad jos įmonę nuolat tikrina Darbo birža ir Darbo inspekcija ir ji jokių įstatymų nepažeidžia. „Nuolat vykdomi patikrinimai, pateikinėjamos deklaracijos ir tikrai nemanau, kad kažkas yra negerai“, – DELFI sakė ji. Pašnekovė taip pat pasakojo, kad įmonėje dirbantys neįgalieji atlieka įvairius darbus tiek administracijoje, tiek gamyboje. „Tarkim, buhalterė turi neįgalumą, pardavimuose dirbantys asistentai, gamyboje, kuro krovime – visiškai visur, kur tik gali“, – paaiškino ji. R. Girkontienė taip pat tvirtino, kad neįgaliųjų ir kitų darbuotojų gaunami atlyginimai nesiskiria, nors pirmieji kartais nudirba mažiau už antruosius.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/imasi-privilegijuotu-verslu-kurie-mokesciu-moketojams-kasdien-kainuoja-po-77-tukst-euru.d?id=73354274

Diskusijos – klausymų apie socialines įmones įrašas: http://bit.ly/2jqZhXH