Aušros Maldeikienės traukinys – visuomeninis rinkimų komitetas, dalyvaujantis 2019 m. gegužės 26 dienos Europos Parlamento rinkimuose.

Sąrašo nariai (biografijos ir deklaracijos nuorodose):
1 Aušra MALDEIKIENĖ
2 Rasa ŽEMAITĖ
3 Alina ANDRONOVA
4 Giedrius ALASEVIČIUS
5 Rita BALTADUONYTĖ-LEONIENĖ
6 Aistė PIKŠRYTĖ
7 Laurynas ŠEDVYDIS
8 Konstantin RUBEKIN
9 Julija KAMINSKAITĖ

Apie sąrašo narius išsamiai rasite straipsnį paspaudę čia.

Žemiau rasite visuomeninio komiteto programą, ją PDF formatu rasite čia.

VISUOMENINIO RINKIMŲ KOMITETO „AUŠROS MALDEIKIENĖS TRAUKINYS” PROGRAMINĖS NUOSTATOS

PASKUTINIS BILIETAS Į EUROPĄ!

Ieškodama kelio į Europos Sąjungą, Lietuva troško tapti laisvų demokratinių šalių Bendrijos dalimi. Stojimo sutarčiai pasirašyti būtini įstatymai buvo priiminėjami praktiškai be diskusijų, entuziazmas tryško fontanu, vėrėsi, kaip tikino tuometiniai lyderiai, naujo gyvenimo durys.

Kai galiausiai pasiekėme to, kas kelio pradžioje atrodė lyg graži svaja, buvome laimingi ir kalbėjome apie laisvę, kurią nuo dabar saugos Europos Sąjungos valstybių narių išpažįstami principai, šių šalių solidarumas, politinė ir karinė galia.

Deja, palaipsniui vis mažiau kalbėjome apie savo ir savo valstybės laisvę, vis rečiau prisimindavome, kad ne dėl ekonomikos arba, pirmiausia, ne dėl ekonomikos prašėmės priimami į Europos Sąjungą — norėjome prisijungti prie Bendrijos ne dėl pragmatinių paskatų, o todėl, kad Europos Sąjungos vertybės – laisvė, teisingumas, asmenų lygybė — buvo artimos, teikė saugumą ir sudarė galimybę kurti turtingesnę ir visiems vienodai teisingą valstybę.

Galiausiai viską užgožė vien naudos kategorijos: net aptardami savo 15  metų bendrystę Europoje, visų pirma minime finansinę paramą, spartų Lietuvos BVP augimą, naudą verslui, investicijas, kurios atėjo į Lietuvą dėl narystės, energetinių tinklų sąsajas, laisvą prekių judėjimą ir galimybę žmonėms keliauti be vizų, paramą švietimo sistemai.

Itin mažai kalbame apie vertybes  — laisvės, teisingumo, lygybės siekį — nors ne pinigai, o mąstymo ir veiklos laisvė kuria ekonomikas ir geresnį gyvenimą.

Šie Europos Parlamento rinkimai vyksta kriziniu Europai laikotarpiu ir tik platus visų europiečių susitarimas, kaip išsaugoti Europos Sąjungą ateities kartoms, gali leisti mums išvengti griūties.

Norint išsaugoti Europą, Europos Sąjunga turi išlikti lydere žmogaus teisių ir piliečių laisvių srityse, o taip pat reikia sukurti socialinę Europą, kurioje socialiniai standartai yra išsaugojami ir plečiami, visų sukuriama gerovė teisingiau paskirstoma, o tuo pat metu kuriama žalioji Europa, kuri rūpinasi planetos ateitimi.

Mūsų pozicijos Europos Sąjungos užsienio politikos klausimais

Europos Sąjunga yra reikšmingas žaidėjas pasaulio politikoje, visų pirma dėl jos ekonominio svorio ir galimybės naudoti savo prekybos politiką, skatinant žmogaus teisių, teisės viršenybės principų plėtrą bei stabilesnio pasaulio kūrimą. Mes manome, kad ES užsienio politika turi sekti šiais principais.

• Kinija yra kylanti ir grėsmę kelianti pasaulio galia. Šiuo metu Kinija yra geopolitiškai destabilizuojanti jėga, į kurią Europa privalo žiūrėti itin kritiškai. Kinijos žmogaus teisių padėtis šiuo metu yra kritiškai bloga: Kinija sistemiškai persekioja uigurų ir tibetiečių tautas, religines mažumas, žmogaus teisių aktyvistus, palaiko orvelišką visuomenės kontrolę, vykdydama visuotinį gyventojų sekimą ir plėsdama vadinamojo socialinio kredito sistemą. Priimdamas domėn šią situaciją, Europos Parlamentas privalo stabdyti Kinijos skverbimąsi į strategines Europos Sąjungos saugumui svarbias ekonomikos sritis, tokias, kaip uostai ir infrastruktūros objektai, bei dirbti su valstybėmis narėmis, pateikdamas alternatyvas galimų investicijų pritraukimui. Europos Parlamentas turi kovoti prieš Kinijos valstybės kuriamą protekcionistinę ir merkantilistinę prekybos politiką ir nedaryti šiai valstybei jokių nuolaidų, kurios nebūtų naudingos visiems europiečiams.

• Santykiai su Rusija tiek, kiek įmanoma, turi būti vykdomi per Europos Sąjungos Bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Europos Parlamentas turi imtis iniciatyvos, skatindamas valstybes nares su Rusija kalbėti vienu balsu, ir toliau dėti visas pastangas, kad būtų kuo greičiau nutraukti agresyvūs Rusijos veiksmai jos kaimynių — Ukrainos ir Sakartvelo — atžvilgiu. Europos Parlamentas privalo tęsti sankcijų Rusijos atžvilgiu taikymą tol, kol Rusija pažeidinėja Minsko susitarimus, grasina Ukrainos ir Sakartvelo teritoriniam vientisumui, kišasi į suverenių valstybių vidaus politikos procesus, kelia nestabilumą ir kursto nesantaiką. Tuo pat metu privalu dėti pastangas, siekiant pagelbėti pilietinės visuomenės vystymuisi Rusijoje ir padėti demokratinėms jėgoms.

• Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos prioritetai pastaruoju metu išgyvena koncentravimosi krizę: jų tiesioginiai ekonominiai interesai reikalauja sustiprinti dėmesį Rytų ir Pietryčių Azijai. Tuo pat metu agresyvi Rusijos užsienio politika verčia dalį dėmesio skirti Rytų Europai. Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą yra viešai išreiškusios nusivylimą didžiųjų Europos Sąjungos valstybių atmestinu požiūriu į gynybos finansavimą, siųsdamos signalus, kad Europa privalo perimti didesniąją dalį savo gynybos naštos. Europos Sąjunga privalo dalyvauti šioje diskusijoje ir garantuoti, kad jos kuriami investicijų į gynybą resursai papildytų Europos saugumą. Taip pat, turint omenyje tai, kad ne visos Europos Sąjungos valstybės yra ir NATO narės, Europos Sąjungos valstybių narių kolektyviniai įsipareigojimai viena kitos saugumui nėra jokia grėsmė NATO vaidmeniui, o veikiau yra vienas kitą papildantys. Jungtinėms Amerikos Valstijoms vis labiau izoliuojantis, Europos Sąjunga turi išlaikyti pragmatišką ir nuosaikų požiūrį į jose vykstančias politines diskusijas ir stengtis rasti geriausias sugyvenimo bei bendradarbiavimo formas, kurios būtų naudingos abiems Vakarų pasaulio branduolį sudarantiems partneriams. Europos Parlamentas bet kokiose būsimose derybose dėl prekybos turi ginti Europos verslui ir piliečiams naudingas laisvos prekybos nuostatas.

• Didysis 2019 – 2024 metų Europos Parlamento tikslas bus nubrėžti Europos Sąjungos ateities perspektyvas. Politinių ir prekybos santykių aspektu Europa turėtų stiprinti ryšius su Pietų ir Centrinės Amerikos bei Afrikos valstybėmis, skatinti tvarų ekonomikos ir visuomenių vystymąsi šiuose augančiuose regionuose ir padėti šių regionų valstybėms tapti patikimais partneriais.

• Europos Parlamentas turi remti Rytų partnerystės politiką, Ukrainos,  Sakartvelo, Armėnijos ir Moldovos saugumą, stabilumą, teritorinį integralumą ir tvarų vystymąsi.  

• Privalu remti pilietinės visuomenės organizacijas ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje. Europos Sąjungos lygiu būtina reikalauti, kad nesaugus Astravo atominės elektrinės projektas būtų stabdomas.

• Atsižvelgiant į migracijos keliamus iššūkius, Europos Parlamentas turi kurti finansines paskatas Viduržemio jūros regiono valstybėms. Būtina suprasti, kad politinis nestabilumas ir konfliktai Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje palies visą Europą, todėl privalu remti visas iniciatyvas, kurios padėtų stabilizuoti padėtį šiuose regionuose. Europą destabilizuojantys migracijos srautai yra sukelti karinių konfliktų ir socialinio nestabilumo kaimyniniuose regionuose, todėl būtina siekti, kad konfliktai Sirijoje, Jemene, Libijoje bei demografinis spaudimas, kurį patiria Šiaurinės Afrikos valstybės, būtų sprendžiami. Europos Parlamentas turi stengtis, kad Europos Sąjungos prekybos sutartys su besivystančiomis šalimis suteiktų daugiau stabilumo ir paskatintų tvarų vystymąsi šiose valstybėse.

• NATO turi išlikti kertiniu mūsų saugumo garantu. Europos Sąjunga, esant plačiam konsensusui, turėtų plėsti ir tęsti bendros gynybos ir sienų apsaugos programas, leisiančias padėti valstybėms narėms įveikti grėsmes, susijusias su nelegalia migracija ir padėsiančias stiprinti Europos Sąjungos valstybių narių sienų apsaugą. Bet kokios iniciatyvos šioje srityje neturi dubliuoti ar silpninti NATO vaidmens, o jį papildyti, derinant Europos Sąjungos valstybių narių saugumo poreikius su transatlantinio aljanso kuriamu saugumu. Europos Parlamentas turėtų imtis vaidmens didinant Europos Sąjungos įsitraukimą į Europos gynybos fondo ir PESCO projektus, užtikrinti jų skaidrų finansavimą ir indėlį į bendrą europinį saugumą.

Mūsų požiūris į Europos Sąjungos plėtrą, institucijų reformą ir žmogaus teisių bei teisės viršenybės situaciją Europos Sąjungoje

• Europos Sąjunga turi permąstyti ir bent laikinai sustabdyti plėtrą į išorę, kol nebus išspręstos Sąjungos vidaus problemos. Dabartinėje Europos Sąjungos institucinėje sąrangoje tolesnė plėtra būtų žalinga, kadangi šios integracijos formos nekontroliuotų europiečių valia. Šiuo metu nėra aiški ne vien Europos Sąjungos plėtros, bet ir pačios Europos Sąjungos ateitis. Todėl prieš pradedant diskutuoti dėl tolimesnės plėtros, iš pradžių būtina atsakyti į klausimus, kaip ir ar Europos Sąjunga turi plėstis, ar ji gali plėstis, ar tos valstybės, į kurias siekiama plėstis, atitinka bent minimalius vertybinius, teisės viršenybės, žmogaus teisių ir mažumų teisių apsaugos principus.

• Europos Sąjungos plėtros kontekste egzistuoja trys kryptys: Balkanai, Turkija ir Rytų partnerystės šalys. Vakarų Balkanų kryptis, tikėtina, gali sukelti mažiausiai problemų integruojantis į europines struktūras. Europos Sąjunga šiuo klausimu yra davusi tam tikrų pažadų ir įsipareigojimų, todėl ši plėtros kryptis turi būti tęsiama ir užbaigta. Nepaisant to, kad Lietuvoje populiari pozicija remti Rytų partnerystės kryptį, tiesioginis Lietuvos indėlis į greitą Ukrainos integraciją turėtų remtis rimtais ir nepagražintais ekonomikos, politikos ir kitais duomenimis. Dabartinė situacija Turkijoje taip pat neduoda pagrindo diskutuoti apie greitą jos integraciją į Europos Sąjungą. Užšaldžius narystės aspiracijas iki pati Europos  Sąjunga reformuosis, bus pristabdytos ir ksenofobinės baimės, o bet kokia diskusija apie Europos Sąjungos ateitį įgaus prasmingesnę formą, nes bus aiškiau, apie kokią Europos erdvę mes kalbame.

• Europinėse institucijose vyraujantis technokratinis požiūris ilgainiui pradėjo kelti demokratijos deficito regimybės Europos Sąjungos institucijose problemą. Sprendimų priėmimo centrui nutolus nuo pilietinės visuomenės, biurokratijos ir demokratijos atotrūkis didėja. Todėl Europos Sąjungos institucijos turi būti demokratizuojamos ir būti arčiau europiečių. Europinių institucijų vadovai ilguoju laikotarpiu turėtų tapti renkami bei gauti visų europiečių mandatą. Todėl galima grįžti į pradžią ir iš naujo apsvarstyti Europos Konstitucijos idėją, tačiau šį kartą diskusiją apie ją paversti demokratine visų europiečių rinktų atstovų diskusija dėl Europos Sąjungos ateities, galių ir kompetencijų, sprendimų priėmimo formos, santykio tarp nacionalinių valstybių ir europinių institucijų ir kt.

• Europos Parlamentas turi laikytis pozicijos, kad Europos Sąjunga visuomet yra demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės pusėje ir taikyti šią nuostatą santykiuose su užsienio partneriais visame pasaulyje. Šį principą Europos Sąjunga privalo taikyti ir sau. Valstybių narių, nebesilaikančių stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygų, balsavimo teisės ir prieiga prie struktūrinių fondų privalo būti apribota.

Mūsų požiūris į socialinės Europos kūrimą

• Dabartinis Europos Sąjungos valstybių narių naudojamas ekonominis modelis suponavo dvi krizes: emigracijos krizes periferijoje ir krentančius pragyvenimo standartus branduolio šalyse. Pati Europos Sąjunga praktiškai nevykdo jokios efektyvios politikos sušvelninti ar amortizuoti šiuos socialinius kaštus, taigi, kad ir koks modelis būtų pasirinktas Europos Sąjungos ateičiai, ši problema privalo būti išspręsta, nes nesprendžiama skatins tolesnę Europos Sąjungos dezintegraciją.

• Bendra rinka sukuria socialines pasekmes — augančius ir žlungančius regionus ir vidinės migracijos srautus, kurie destabilizuoja Europos Sąjungos valstybių narių politines sistemas. Šį, kartais destruktyvų ekonomikos augimą turi sekti viešosios ir privačios investicijos, kurios leistų krizes išgyvenantiems regionams surasti naujas ekonomines nišas ir naują viltį ateičiai.  

• Dalis Europos Sąjungos valstybių narių, ypač rytiniame jos flange, turi reikšmingai žemesnius socialinius standartus, kaip socialinė apsauga, socialinis draudimas, būsimos pensijos ir kt. Vykstant darbo migracijai, europiečiai pasirenka gyventi ir dirbti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl atsiranda galimybė atskiroms valstybėms piktnaudžiauti šiais skirtumais ir naudotis kitų valstybių piliečių sukuriamomis gėrybėmis. Taip pat daliai geografiškai mobilių europiečių būtų aktuali ir bendraeuropinė pensijų schema.

• Socialinė sfera Europos Sąjungoje didžiaja dalimi buvo ir liks valstybių narių kompetencijos sfera. Tačiau privalome kartu siekti, kad nuo 2008 metų ekonominės krizės iki šiol neatsigaunanti socialinė Europos ekonomika būtų sutvirtinta, taip užtikrinant didesnį dirbančiųjų saugumą ir apsaugą, tuo pat metu suteikiant darbuotojams ir darbdaviams daugiau lankstumo. Todėl Europos Sąjungoje yra būtini minimalūs socialiniai standartai, pagrįsti platesniu valstybių narių susitarimu dėl tokių standartų siekinių.

• Metas pradėti kovoti su viešųjų paslaugų lygio smukimu ir socialine dislokacija bei masine migracija iš periferijos į branduolį Europos mastu. Metas europiniu lygmeniu stimuliuoti tokias užimtumo formas, kurios leistų susirasti darbą savo regione, savo šalyje, savo mieste, pvz. skatinant nuotolinį darbą ir kitas veiklos formas leidžiančias geriau derinti profesinį ir šeimyninį gyvenimą.

• Todėl pasisakome už vadinamojo europinio lygmens socialinio ramsčio (angl. social pillar) sukūrimą jau trumpuoju laikotarpiu. Metas Europai pripažinti šalutines bendros rinkos pasekmes — masinę migraciją, technologinį nedarbą ir vis didėjantį nepasitikėjimą tarp tų valstybių narių, kurios laimi iš bendros rinkos funkcionavimo, bei tų, kurios lieka pralaimėtojomis. Šios problemos pačios neišsispręs, atskiros valstybės narės jų išspręsti nebegali, ir tik aiškesnis bendrų taisyklių sukūrimas ir bendros Europos kapitalo bei darbo rinkos sukūrimas užbaigs ir dabar mūsų stebimą nestabilumo Europoje etapą.

• Europos Parlamentas turi prisidėti prie iniciatyvų, kovojančių su darbo jėgos dempingu Europos Sąjungos viduje ir menkai kvalifikuotos darbo jėgos įvežimu iš trečiųjų šalių. Lietuva šiuo klausimu buvo nesolidari ir atskirais klausimais prisidėjo prie įtampos didinimo, pvz. Mobilumo paketo stabdymu.

• Mes palaikome žingsnius, kurie ilgainiui harmonizuotų atskirų Europos Sąjungos regionų mokestines sistemas. Nors tai yra komplikuotos ir ilgalaikės diskusijos, dabartinė Rytinio Europos Sąjungos flango valstybių politika, kada už senųjų valstybių narių lėšas yra finansuojamas  mokestinių rojų“ kūrimas, yra netvari ir pražūtinga.

• Manome, kad Europos Parlamentas turi imtis lyderystės kovoje prieš mokesčių vengimą ir planavimą ne tik Europoje, bet  ir globaliu lygmeniu.  

Mūsų pozicijos europinės aplinkosaugos, klimato kaitos ir energetikos politikos klausimais

• Europos Sąjunga yra viena iš pasaulyje vis didesnį pagreitį įgaunančios žaliosios revoliucijos, kuri ateityje palies visas  žmogaus gyvenimo sritis, lyderių. Regionų plėtra, aplinkai draugiškų darbo vietų kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir sprendimų priėmimo decentralizacija, žmogaus teisės (visų pirma, į švarią aplinką), vartotojų apsauga, tausus energijos išteklių vartojimas ir energetinio efektyvumo didinimas, pažangių technologijų plėtra, su aplinka darnus transportas, pažangūs atliekų tvarkymo metodai ir žiedinės ekonomikos kūrimas, atsinaujinančių išteklių energetikos diegimas, šių sričių tyrimai ir inovacijos — tai tik keletas tarpusavyje susijusių aspektų, kurių kompleksiniu vystymu privalu ir toliau kurti Europos Sąjungos piliečių gerovę. Tiek Europos Parlamentas, tiek kitos Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės turi visais įmanomais būdais prisidėti prie žaliosios revoliucijos bei tvaraus vystymosi, siekdamos gerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę ir spręsti ekonomines, socialines ir aplinkos problemas.

• Vienas iš Europos Sąjungos tikslų — būti atsinaujinančių išteklių energetikos lydere pasaulyje, vykdant žaliąją revoliuciją ir generuojant mažo anglies dioksido kiekio ekonomiką. Europos Parlamentas ir toliau turi aktyviai palaikyti šį tikslą, skatindamas atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. Jungtinėms Amerikos Valstijoms pasitraukus iš 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, Europos Sąjungai būtina užimti dar aktyvesnę poziciją Jungtinių Tautų klimato kaitos režime.

• Tiek europiniu, tiek valstybių narių lygiu privalu siekti užtikrinti švarią miestų aplinką, mažinant pramonės ir transporto sektorių skleidžiamą taršą bei klimato kaitos poveikį. Būtina išlaikyti žaliuosius plotus ir plėtoti parkus, taip saugant gyventojų rekreacinius interesus, sveiką aplinką ir gyvenimo kokybę, visapusiškai skatinti viešųjų ir gyvenamųjų pastatų renovaciją, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą bei panaudojimą juose, diegti ir įgyvendinti energetinio efektyvumo reikalavimus, įvairiomis lengvatomis skatinti mažataršių transporto priemonių plėtrą ir platesnį biodegalų vartojimą, šias kryptis laikant strateginiais darnių su aplinka miestų plėtros prioritetais.

• Europos energetikos sąjungos idėja yra svarbi Europos Sąjungos valstybių narių solidarumo išraiška, apimanti grupę tarpusavyje susijusių strateginės svarbos klausimų, tokių, kaip energetinis saugumas ir solidarumas, integruota europinė energetinė rinka, energetinis efektyvumas, klimato kaita, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai ir darnumas su aplinka, tyrimai, inovacijos bei konkurencingumas. Energetinio saugumo bei išteklių diversifikavimo klausimai ir žalesnė europinė energetikos sistema yra vienas kitą papildantys tikslai, todėl pasisakome už tai, kad stabilus energetikos sektoriaus vystymasis turi būti užtikrintas siekiant ne tik energetinio saugumo, tačiau inkorporuojant ir konkurencingumo bei darnumo su aplinka principus, vystant mažo anglies dioksido kiekio ekonomiką, skatinant tolesnį atsinaujinančių išteklių energetikos diegimą ir kovojant su klimato kaita.

• Energetinis saugumas ir solidarumas visų pirma reiškia Europos Sąjungos valstybių narių kalbėjimą vienu balsu. Europos Parlamentas turi visais įmanomais būdais skatinti Europos Sąjungos valstybių narių solidarumą, kuriant bendrą energetinę infrastruktūrą, telkiant bei diversifikuojant energetinius išteklius bei derantis su trečiosiomis šalimis, įvairiais būdais įtakojančiomis Europos Sąjungos energetinį saugumą (NordStream 2 ir ateityje galimi panašūs projektai, energetinės infrastruktūros sujungimo projektai, Astravo atominės elektrinės keliamas pavojus, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, energijos išteklių importo iš trečiųjų šalių mažinimo klausimai).

Mūsų pozicija dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos

• Pasisakome už tai, kad Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika iš tiesų taptų bendrąja, ir išmokos taptų vienodos. Atskirose valstybėse narėse reikėtų įvesti paramos žemės ūkiui išmokų lubas, kad parama pasiektų smulkius ir šeimos ūkininkus. Bendroji žemės ūkio politika turi užtikrinti tvarų žemės ūkio vystymąsi, todėl sieksime, kad ilguoju laikotarpiu subsidijos žemės ūkiui būtų sistemingai mažinamos ir nukreiptos moksliniams tyrimams, perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos ir atsinaujinančių išteklių energetikos bei ketvirtosios pramonės revoliucijos, vykstančios šiuo metu, socialinių kaštų kompensavimui.

Kaip mes norime dirbti Europos Parlamente?

Jei „Aušros Maldeikienės traukinys” sulauks Lietuvos žmonių pasitikėjimo, mes įsipareigojame:

• Prisijungti prie vienos iš bekompromisiškai proeuropietiškų frakcijų Europos Parlamente (tai gali būti ALDE, Europos Žalieji arba, jei aplink E. Macrono vedamą „La République En Marche!” susiformuos nauja grupė ).

• Informuoti rinkėjus apie Europos Parlamento darbą ir šviesti visuomenę apie tai, ką iš tiesų veikia Europos Parlamentas. Tokio tipo informacijos Lietuvos viešojoje erdvėje šiuo metu, deja, labai trūksta.

• Aktyviai informuoti apie balsavimo sprendimų motyvus.

• Tęsti dr. Aušros Maldeikienės pradėtą praktiką viešai, paprastai ir prieinamai deklaruoti visus susitikimus su visomis interesų grupėmis ir informuoti apie atliktus darbus.

• Prisidėti prie platesnio socialinių partnerių įtraukimo į diskusijas apie europinę socialinę politiką. Profesinių sąjungų, smulkaus verslo ir nevyriausybinių organizacijų balsas turėtų būti geriau girdimas ir geriau atstovaujamas Europos Parlamente.

Šis tekstas laikytinas politine agitacija, sukurta paties kandidato.

Manęs ne kartą klausėte, kas yra tie žmonės mano sąraše. Tai dabar aprašysiu visus iš eilės žingsnis po žingsnio; ir tada balsuokite, ir reitinguokite pagal tai, kur širdis linksta.

“A. Maldeikienės traukinio” intelektas (eilės numeris 7, pasirinko pats) yra  Laurynas Šedvydis. Žmogus, kuris žino daugiau, nei reikėtų kokiems trims stipriems protams, tokia ilgai grojanti faktų ir jų sąsajų plokštelė: kai ko nors nežinau arba nesuprantu, klausiu Lauryno ir jis susidoroja. Moko mane suprasti visokius angliškus žargonus. Istorijos mokslų daktaras. Laimėjo pirmą vietą tarptautiniame konkurse už geriausią daktaro darbą istorijos tema. Va taip tikru rimtu darbu visokiems “patriotams” ir reikėtų šlovinti Lietuvą, o ne verkti, kaip esą dabar visi skriaudžia .

Va jums videofilmas , kur Laurynas  – tada dar tik doktorantas – skaito Valdovų rūmuose paskaitą apie Lucko ir Vilniaus vyskupo, kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio dvarą. Žinote, aš suprantu, kad iš pirmo žvilgsnio čia lyg ir ne modernios Europos sąjungos istorija, bet o tačiau  …..tačiau tačiau TAČIAU – jo darbuose ir paskaitose Lietuva gerokai geriau susieta su Europos istorija ir tos Europos krikščioniškosiomis šaknimis, nei daugelyje visokių pseudopatriotinių judėjimų à la Pro Patria ar kokio profesoriaus raudose apie prarastą lietuvaičių nekaltybę ir Briuselio primestas mums kažkokias ano kapitalistinio pasaulio taisykles, kurios pelėsiais ir kerpe esą užželdė mūsų pilis ir vertybes.

Laurynas kalba ir apie pilis, ir apie vertybes, ir apie tai, kad mes visada buvome Europa – net jeigu kokie naujieji komjaunuoliai to ir nemato, nes tingi mokytis.

Paskaitos žemiau temos patikslinimas nurodo dar vieną sąsają –  Renesanso vėjai prieš Reformacijos audrą.  Konfliktai Europoje buvo visada, nes Europa yra gyva ir mąstanti, ir ji nuolat tikrina savo vertybes ir savo idėjų šaltinius.

Laurynas yra tas, kuris žino, ką saugoti, nes žino, kas kaip ir kada keitėsi. O savo daktaro disertaciją jis parašė apie mūsų Lietuvos didikų  profesinį pasirengimą politinei karjerai ir viešajam gyvenimui 1500 – 1700  metais.

Seime Lauryno didžiausias darbas buvo ir yra Neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką suformavimas ir sudėliojimas. Jis tikrasis šio rimto konceptualaus dokumento autorius, ir tai gali paliudyti visų neįgaliųjų balsas Henrika Varnienė.

Kad ir kaip žiūrėsi, tas žmogus yra vienas giliausių protų dabarties jaunųjų politikų tarpe – net jeigu ir neprisistato politiku. Mano gyvenimas be jo pastaruosius klampius ir sunkius metus būtų nepalyginamai sudėtingesnis ir aš kasdien džiaugiuosi, kad Facebooke anais laikais radau savo giliausią oponentą ir kritiką, tad nuolankiai paprašiau jo tapti mano padėjėju Seime. [Čia parašau sau DIDELĮ pliusą].

Rasa Žemaitė (sąrašo numeris 2) – dar vienas pavyzdys visokiems šeimų vertybių ir panašių pasakojimų be turinio apologetams, kaip reikia darbais, o ne žodžiais kurti. Penkių puikių vaikų mama, jau daugiau, kaip dešimtmetį – viena aktyviausių Lietuvos dirbančių ir atsakingų mamų interesų gynėja, labai gerai žinanti ir suvokianti europinę pagalbos šeimai ne “teisingais” žodžiais ir apibrėžimais, o darbais – pinigais ir infrastruktūra – sistemą.

Pastaruoju metu ir ji nuoširdžiai ją perkelia į Lietuvą, dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kurdama Šeimos kortelės sistemą.

Nežinau, kaip jus, bet mane tai siutina visokie dagiai (konservatoriai, really jums negėda kalbėti apie modernią Europą ir turėti savo gretose dagius? ), kurie šeimą mato pro langus karietų, kurios riedėjo Europos keliais prieš penkis šimtus metų. Kaip ir anos karietų sukeltos dulkės nusėdo, taip nusodinkime ir visokias nesąmones – ir padėkime Rasai kurti laisvą draugišką šeimai Europą, kur ne dagiai su sinicomis, o pats žmogus sprendžia, kas jo širdžiai artima.

Čia pat matome ir Ritą Baltaduonytę-Leonienę (sąrašo numeris 5) – kuri ilgus metus padeda Nacionaliniam mamų sąjūdžiui ir tvarko teisinius dalykus. Daug čia nepasakosiu, bet jeigu perskaitysite jos 2012 metais DELFI paskelbtą straipsnį “Ar vaikams verta skirti fizines bausmes?” [ suprasite, kad ji viena tų, kuriai galime dėkoti, jog dabar vaikų taip paprastai Prekybcentryje nepapurtysi. Dėkui, DIEVUI.

Dabar du jauni mąstytojai (galvojau dėti ar ne kabutes prie mąstytojai, kas savaime suponuotų ilgesnį amžių, bet nutariau palikti BE kabučių); abu anksčiau priklausę politinėms jėgoms – tiesa skirtingoms, abu išvydę užkulisinį partijų veikimą pasitraukė. Aš jų neklausiau, kodėl, bet esu tikra dėl to, kad ten skyrėsi žodžiai ir darbai.

Taigi pradėsiu nuo Giedriaus Alasevičiaus, – bet tik todėl, kad pažįstu seniau ir geriau.

Lietuvai – nors šou eroje tai įprasta! – trūksta vienos esminės rūšies politikų, tokių politikų, kurie geba reflektuoti patys save, kitaip sakant, apsibrėžti savo mąstymo ribas ir numatyti galimas savo mąstymo ir veikimo klaidas.

Kai prieš kelis metus viešai pasakiau, jog tapus veikiančia politike pastoviai bendrauju su psichoanalitiku, sulaukiau labai daug ironiškų užuominų apie psichinę sveikatą, nors iš esmės toks judesys tereiškia elementarią mąstymo ir jausmo higieną. Na kaip dantis valyti. Žmogui, kuris veikia politikoje ir bando veikti vieninteliu tikru politiniu instrumentu – kalba – tai tiesiog elementari prievolė, nes jei nedarai, tai virsti eiliniu jedinskių, puteikių ar guogų legiono nariu.

Giedrius tai supranta, ir būtent todėl jo svarstymai yra brandūs, gal ne visai pagal jo amžių – nors nežinau, kiek šiuo atveju lemia amžius, o kiek darbas pačiam su savimi.

Giedrius išmano labai daug ir jis ne tik žino, bet ir supranta, ką žino: ir čia jis supanašėja su Laurynu.

Giedrius daug rašo, galite paskaityti jo įžvalgas Facebooke. Jei norite suprasti, kaip jis galvoja, paskaitykite jo dar 2016  metų pradžios tekstą “Kauno žiniose”. “Knyga gali būti pakaitalas filmui ir instrumentas vaizduotei lavint, bet ji gali būti gerokai daugiau – ji gali būti draugu. Tarp negyvų filosofų Jūs atrasit daugiau mentorių, nei tarp visų per savo gyvenimą sutiktų žmonių. [visą tekstą galite rasti čia].

Yra politikai, kurie žada arti – nors ir neaišku, kodėl tada neįsteigia kokio ūkio ir neaugina burokėlių, o lenda į politiką. Yra politikai, kurie žada vienyti ir taip veisti ir dauginti pusiau arklių, pusiau žmonių populiaciją. Ir yra politikai, kurie ateina galvoti ir ieškoti išeičių ir kompromisų. Pastarosios grupės atstovas ir yra Giedrius, subalansuotas mąstantiems.

Pasilinksminimui vienas Giedriaus tekstas, parašytas prieš penkerius metus. Apie debatus dėl referendumo apie žemės pardavimą užsieniečiams. Pažadu bus linksma. Geriausia mintis – „Yra ne tik logika, dar yra kiti dalykai“ (R. Jusienė); linksmiausia mintis –  „Jeigu į Lietuvos Konstituciją įrašysim, kad ginam tik užsienio piliečių sveikatą, o ne Lietuvos, tai reiškia, kad galima Jakilaitį papjauti“ (P. Šliužas); mintis apie EP – „Tam ir renkam jus (seimo narius – kad važiuotumėt į Briuselį ir išsiderėtumėt, jog Lietuvai leistų laužyti ES narystės sutartį)“ (R.Jusienė) IR ŠIRDIES ŠAUKSMAS –  „Man labai patiktų posakis: parduosi užsieniečiams Lietuvos žemę – nudėsim kaip šunį“ (P.Šliužas).

Julija Kaminskaitė (numeris 9) sąraše atsirado komandos narių dėka. Jie labai rekomendavo ir dabar turime puikią kolegę, kuri kažkokia prasme išveda mus už tų intelektualiai akademinio ar visuomenininkų  burbulų į praktinį veikimą, konkrečiau atveju versle ir moderniose verslo komunikavimo ir lyderystės baruose. Asmeniškai aš ją irgi priskirčiau mąstytojų ir kvestionuotųjų grupei – kas ir kodėl jai tikrai labai svarbu.

Tiesa, tik nepagalvokite, kad Julija kažkaip prastai išsilavinusi – tikrai ne: politikos mokslų studijos Kaune, ekonomika – Liublianoje, verslo administravimas – Helsinkyje, darbas ir tobulinimasis – JAV. Ir dabar daug keliauja po pasaulį vesdama seminarus ir konsultuodama didelėje tarptautinėje kompanijoje. Ir dar rašo knygas. Pernai angliškai parašė ir publikavo  knygą “Game Changers. 232 Innovations that shaped our world“ (lietuviškai būtų– „ Tie, kurie keičia žaidimo taisykles.232 inovacijos, kurios pakeitė mūsų pasaulį).

Nuoširdžiai malonu girdėti ją kalbant, tikiuosi artimiausiu metu vis garsiau jos balsas skambės ir Lietuvos politikoje.

Atėjo eilė trečiam kandidatų blokui – tiems, kurie kovoja už Žemę, ekologiją, taigi visų mūsų ne tik sveikatą, bet, kaip rodo vis žiauresni faktai, jau ir gyvybę.

Visų šalių susivieniję mokslininkai rėkte rėkia: „Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus“. Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nustatė, kad saugią ribą, kai visuotinis atšilimas viršys 1,5 laipsnius Celsijaus, peržengti galime jau 2030-aisiais.

Baisu ir tai, kad Aplinkosaugos sprendimus siūlantis portalas „Greenmatch“, atlikęs ilgalaikio klimato kaitos poveikio Europos šalims tyrimą, nustatė, jog Lietuva bus labiausia nuo klimato kaitos nukentėjusi Europos valstybę. Remiantis „GreenMatch“ duomenimis, Lietuvoje jūros lygis pakilo santykinai daugiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šalių: nuo 1970 iki 2015 jūros lygis kilo 4,46 mm per metus. Ir štai itin žiaurus faktas.

Aplinkosaugai savo gyvenimus ir darbus skiria trys mūsų sąrašo žmonės – Aistė Pikšrytė, Alina Andronova ir Konstantin Rubekin.

Alina Andronova (sąrašo numeris 3) yra išskirtinai žmonėms ir jų gyvenimo kokybės išsaugojimui atsidavęs žmogus. Mažai tokių mačiau per visą gyvenimą.

Smulkutė dviejų vaikų (mažų vaikų, jei ką) mama  nuo vaikystės mačiusi, kaip jos šeima padeda kitiems, tapusi klaipėdiete ėmėsi didelio darbo pabudinti Klaipėdos žmones ir nebeleisti vienai socialiai neatsakingai Klaipėdos uosto įmonei ant jų galvų pilti Klaipėdos uosto krovos darbų „pasekmių“.

Ji ir jos vadovaujama finansiškai kuklutė asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” jau keli metai kaunasi su milžinu – Klaipėdos uostu ir neretai jam noriai talkinančia Aplinkos apsaugos ministerija (jų pozicija: kiek darbo vietų kuria ir kokie pelnai… koks skirtumas, kad keli vaikai sirgs astma visą gyvenimą, o kiti patylom mirs gerokai anksčiau, gi niekas tiesioginio ryšio neras, ar ne?).

Asociacijos tikslai tuo neišsemti – ji siekia,  ne tik kad industrializuota ir užteršta Klaipėdos aplinka taptų švaresnė, bet ir kad mažėjantis Klaipėdos miestas vėl būtų patrauklus jo gyventojams, atsirastų investicijų į turizmą, o Klaipėdos pajūris būtų labiau saugomas nuo krantų erozijos, kurią kuria ir Klaipėdos uostas.

Ir čia dar ne viskas. Ši socialinio darbo magistrė savanoriavo ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje, dirbo su nusikalsti linkusiu jaunimu (mano galva, kažkas ypatingai sunkaus!).

Konstantin Rubekin (sąrašo numeris 8 ) tremtinių sūnus, chemikas, Vokietijos federalinio aplinkos fondo stipendiatas, šio fondo atstovas Lietuvoje.

Konstantinas – mokslininkas, kurio interesai – pramonės aplinkosauga ir automatikos sistemos. Šiaip ypatingai gyvas, atjaučiantis žmogus, kuris padės neprašytas, ir dar bėgioja visokius maratonus ir užsiima Rytų kovos menais. Va taip.

Aistė Pikšrytė (sąrašo numeris 6  ) yra mano didžioji meilė – tokio aštraus analitinio proto retai sutiksi. Ir dar stulbinančia graži. J

Aistė parašė disertaciją apie Lietuvos energetinės sistemos integraciją į Europos Sąjungos energetinę sistemą.

Ji niekada nepasidavė įtakingų energetikos verslo šulų ir visokių valstybininkų ir visokių eigirdų klanui, ir turėjo aiškią, argumentuotą nuomonę tiek apie energetinį saugumą ir jo siekiamybes, tiek apie visokius lobistus, kurie stūmė tik jiems naudingus sprendimus. Kad kalbu tiesą, galite pamatyti perskaitę jos straipsnį šio teksto pabaigoje. Ir – ji puikiai rašo. Gyvai, protingai, argumentuotai ir kartu labai įdomiai.

Ir šiaip Aistė visapusiškas žmogus. Daug skaito. Daug rašo. Jaučia ir supranta. Iš senosios Nepriklausomybės aušros Žaliųjų gvardijos šeimos, taigi, ekologija jos genuose.

Pabaigai  Aistės atkirtis save konservatoriumi laikančiam tokiam Romui Sadauskui – kodėl klimato kaita yra prioritetas numeris vienas [galite perskaityti čia]

O čia mūsų diplonų sąrašas, jeigu jau VRK nepastebėjo, kad visi turime aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tai tenka priminti:

Aušra Maldeikienė, universitetinis aukštasis – politinė ekonomija (Maskvos M. Lomonosovo  universitetas), religijos mokslų magistras (VU),  daktaro laipsnis

Rasa Žemaitė – socialinės politikos magistras (VU)

Alina Andronova – socialinio darbo magistras (Klaipėdos universitetas)

Giedrius Alasevičius – informacinės architektūros magistras (Danija, Olborgo universitetas))

Rita Baltaduonytė – Leonienė – socialinių mokslų magistrė (KTU)

Aistė Pikšrytė – politikos mokslų magistrė, daktaro laipsnis (VDU, VU)

Laurynas Šedvydis, istorijos magistras, daktaras (VDU)

Konstantin Rubekin – chemijos magistras (VU)

Julija Kaminskaitė – politikos mokslų bakalaurė (VDU) , Helsinkio universiteto tarptautinio verslo ir logistikos bakalaurė