Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje sulaukia labai savotiško dėmesio. Absoliuti dauguma per debatus keliamų klausimų, kad ir kaip būtų keista, sukasi apie vidines Lietuvos politines įtampas. 

Darbą ES asamblėjoje dauguma lietuvių suvokia kaip kažkokių Lietuvos interesų stūmimą europiniu lygiu. Atskirais atvejais, tai, žinoma, įmanoma. Tarkime tada, kai kalbame apie išmokas Lietuvos žemdirbiams ar apie strateginį geležinkelio projektą „Rail Baltica“. 

Bendros visai Europai problemos

Vis dėlto net tais atvejais Lietuvai palankesnis sprendimas įmanomas tik gavus platų kitose valstybėse narėse išrinktų europarlamentarų pritarimą. Norit tokio sulaukti tikrai negalima pamiršti ir įtampų, kurių sprendimas esmingai svarbus kitoms valstybėms. 

Kita vertus, pagrindinis Europos Parlamento darbas sukasi apie problemas, kurios,  pirma, yra bendros visai Europos Sąjungai, o, antra, pagal stojimo į ES bloką sutartis nepatenka tarp tų sričių, kurios priskiriamos valstybių narių kompetencijai. 

Taigi, neįmanoma tikėtis, kad Europos Sąjunga spręs švietimo atskiroje valstybėje klausimus ar derins socialinių išmokų niuansus. 

Tiesa, ir čia galimi tam tikri ribojimai, kurie išplauktų iš Sutartyje įvardintų Sąjungos vertybių – visų pirma aiškaus prioriteto žmogaus teisėms. Tad, akivaizdu, labai aiškiai būtų pasmerktas, tarkime, neįgalių asmenų teisės į adekvatų išsilavinimą ribojimas ar vadinamųjų tradicinių šeimos vertybių prioretizavimas. 

Kokių kompetencijų reikia

Tokia padėtis nėra gera todėl, kad svarstant, kas ir kodėl turėtų keliauti į Europos Parlamentą, neatsižvelgiama į tai, ką gi tas žmogus ten veiks ir kokių kompetencijų jam reikia.

Kalbos mokėjimas, priešingai nei akcentuojama Lietuvoje, tikrai nėra svarbiausias kriterijus: dauguma europarlamentarų, ypač plenarinių sesijų metu, pasisako savo gimtąją kalba.

Taip demonstruojama pagarba savo gimtajai kalbai, o ir mąstymo niuansai geriau matomi. Kalbos problemą santykinai lengvai padeda įveikti ir armija Parlamente dirbančių vertėjų. 

Gerokai didesnė bėda ta, kad pagal Europos Sąjungos sutartis vadinamajai bendrajai kompetencijai priklauso itin daug temų, kurios reikalauja labai specifinių ir dažnai išskirtinai techninių žinių. 

Tarkime, Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, Biudžeto komitete, kuriuose esu paskirta dirbti, ar Tarptautinės prekybos komitete, kur dirba kolega Andrius Kubilius, svarstomi klausimai reikalauja mažų mažiausia puikaus ekonominio bei tarptautinės ekonominės politikos išmanymo. Konstitucinių reikalų komitete privalomas puikus teisinis išsilavinimas, o Saugumo pakomitetyje – gebėjimas vertinti gynybos klausimus. 

Skaitmeninė dienotvarkė

Matyt, akivaizdu, kad noriu atkreipti dėmesį, jog renkantis už ką balsuoti, turėtumėte vertinti ir to žmogaus gebėjimus suvokti Europarlamente svarstomus klausimus bei – tai ne mažiau svarbu – norą mokytis ir darbštumą, kurio tikrai reikės siekiant suprasti naujus kasdien išlendančius klausimus. 

Tarp tokių labai aktualių, naujų ir sparčiai apimančių vis didesnę reguliavimo erdvę klausimų, manyčiau, būtina išskirti vadinamąją skaitmeninę dienotvarkę.

Galiu pasakyti, kad ne tik mano amžiaus parlamentarams, bet ir gerokai jaunesniems kolegoms, tai yra problemos, kurių  suvokimas nėra lengvas. Ir ne tiek dėl pačio klausimo turinio, kiek bandant įvertinti, kaip tas ar kitas veiksmas arba reguliavimas gali paveikti europiečių gyvenimą. 

Naujos saugumo įtampos 

Apie ką kalbama, kai susiduriama su skaitmenine dienotvarke? 

Apie daugybę dalykų, kurie kasdien stulbinančiu tempu vis labiau užvaldo mūsų gyvenimus, neretai to nė nesuvokiant. 

Europos Parlamento darbas šioje srityje yra taip sudėlioti interneto platformų, duomenų dalijimosi ar dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, kad galiausiai šios modernios technologijos, keldamos kiek įmanoma mažiau žalos, teiktų vartotojams kaip įmanoma daugiau naudos. 

Matyt, jau nebereikia aiškinti, kad visos šios naujos technologijos turi ypatingą svarbą tiek visuomenės gyvenimui, tiek ekonominei pažangai. Vis dėlto nevalia pamiršti, kad ekonominė tokių reiškinių nauda akivaizdi, bet – ne paslaptis – jos tikrai gimdo naujas saugumo įtampas. 

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ėmėsi kurti savo skaitmeninės plėtros strategiją – tobulinti skaitmeninę infrastruktūrą, stiprinti europiečių skaitmeninius įgūdžius, investuoti į duomenimis valdomą ekonomiką. Dėmesio sulaukė ir skaitmeninės eros interneto standartai, nes, bent kol kas, interneto erdvė neretai virsta manipuliacijų ir apgavysčių erdve. 

Šiuo metu yra brėžiami Europos Sąjungos skaitmeninės plėtros tikslai, ir net 20 proc. arba 724 mlrd. eurų iš Sąjungos Atsigavimo fondo skiriama skaitmenizavimui. 

Šešios skaitmenizavimo sritys

Galime išskirti bent šešias sritis, kurioms iki 2030 metų suformuluoti konkretesni planai. 

Pirma, siekiama esmingai išplėtoti 5G tinklą. Šiuo metu 5G ryšiu gali naudotis apytikriai ketvirtis europiečių. Per kitus porą metų investicijos į šią sritį padidės 1 trilijonu eurų. Numatoma, kad iki 2030-ųjų 5G ryšys padengs visą Sąjungą. 

Antra, prognozuojama, kad iki minėto laikotarpio pasaulinis puslaidininkių poreikis išaugs iki 1 trilijono. Europos Sąjunga per tą laiką planuoja padvigubinti savo dalį puslaidininkių gamyboje.  

Trečia, numatyta, kad iki 2030-ųjų net 80 proc. europiečių naudosis skaitmeninėmis tapatybės kortelėmis, o absoliučiai visi Europos gyventojai turės internetinę prieigą prie savo medicininių dokumentų. 

Ketvirta, Europos Sąjunga vis daugiau investuos į technologinių startuolių plėtrą, siekdama esmingai padidinti Sąjungos vienaragių tinklą. 

Penkta, planuojama, kad 2030 metais 75 proc. Europos Sąjungos įmonių naudosis dirbtinio intelekto, debesijos ir duomenų bazių paslaugomis. 

2021 metais dirbtinį intelektą savo veikloje naudojo apytikriai 8 proc. Europos Sąjungos verslų. Plačiausiai tai buvo taikoma Danijoje, kur beveik ketvirtadalis verslų rėmėsi šia modernia technologija, Lietuva su apytikriai 4 proc. vartotojų tuomet buvo kukli vidutiniokė.

Atotrūkis dirbtinio intelekto srityje

Planuojamos ir esmingai didesnės investicijos į dirbtinį intelektą, kurios dabar Europos Sąjungoje per metus sudaro apie 1 mlrd. eurų. 

Skaičius skamba solidžiai, bet tik tol, kol jo nepalygini su JAV, kuriose metinės investicijos siekia 5,1 mlrd. eurų, ir Kinijos – joje metinėmis investicijos siekia 6,8 mlrd. eurų – duomenimis.

Šiuo metu Europos Sąjungos atotrūkis minėtoje srityje vertinamas apytikriai 10 mlrd. eurų, ir kad jis būtų sumažintas, Europos Sąjunga per kitą dešimtmetį kasmet turi į šią sritį investuoti ne mažiau kaip 20 mlrd. eurų kasmet. 

Šioje srityje labai svarbus ir daiktų interneto paplitimas. Daiktų internetas – tai integruotos sistemos, į kurias galima sujungti daugybę įvairių įrenginių ir programinės įrangos, taip įgalinant keitimąsi duomenimis. 

2021 metais daiktų internetą savo veikoje naudojo apytikriai 28 proc. Sąjungos verslų su išskirtinai aukštu, per 50 proc., rodikliu Austrijoje. Lietuva su apytikriai 24 proc. šioje srityje sukosi aplink viduriuką, gerokai pralenkdama trečią nuo pabaigos Estiją su vos per 16 proc. vartotojų. 

Sąžininga prieiga prie duomenų

Vos prieš kelias dienas kovo 14-ąją Europos Parlamentas balsavo dėl Europos Sąjungos Duomenų akto. Tekstas priimtas 500 balsų prieš vos 23.

Duomenų aktas turėtų įtvirtinti sąžiningos prieigos prie duomenų ir skaidraus jų naudojimo taisykles, kurios būtų vienodos visose valstybėse narėse. 

Iš esmės Duomenų aktas yra skirtas plačiau vystyti vadinamąjį daiktų internetą, pašalinant kliūtis pramonės duomenų prieigai ir naudojimui. 

Pasiūlyme dėl Duomenų Akto numatytos priemonės, leidžiančios daiktų naudotojams gauti prieigą prie jų generuojamų duomenų, kuriuos šiuo metu paprastai renka tik gamintojai.

Tai leis dalytis šiais duomenimis su trečiosiomis šalimis ir įgalins teikti novatoriškas paslaugas, tokiu būdu skatinant gamintojus toliau investuoti į aukštos kokybės duomenų generavimą.

Žvelgiant kiek plačiau, Duomenų aktas naudingas Europos Sąjungos inovacijų plėtrai bei konkurencingumo skatinimui, ypač pramonėje. 

Bazinių skaitmeninių įgūdžių stoka

Galiausiai, šešta, ir tai bene svarbiausia – technologijos pačios savaime vertės nekuria. Tam būtini ją kuriantys profesionalai bei vartotojai, gebantys tomis technologijomis prasmingai naudotis. 

Manoma, kad šiuo metu apytikriai 40 proc. europiečių stinga bazinių skaitmeninių įgūdžių, o verslui neretai sudėtinga rasti šios srities darbuotojų.

2021 metais Sąjungoje dirbo 9 mln. informacinių technologijų specialistų (daugiausia jų buvo Vokietijoje ir Prancūzijoje), kurių skaičių iki 2030 metų numatoma padidinti iki 20 milijonų. 

Iki 80 proc. išaugs ir Europos gyventojų gebančių bent elementariai naudotis skaitmeninėmis technologijomis skaičius.  

Kibernetinių atakų padidėjo dešimteriopai

Kalbant apie naująsias technologijas negalima pamiršti ir jų keliamos grėsmės. 

Tyrimai rodo, kad šiuo metu apytikriai kas 11 sekundžių pasaulio organizacijos patiria priešišką kibernetinę ataką. 20 mlrd. eurų 2021 metais vertinamas šios srities nusikalstamas pasaulis tais metais padarė verslui ir gyventojams žalos už 5,5 trln. eurų. 

Vien per pastaruosius ketvertą metų kibernetinių atakų prieš Europos Sąjungos verslus, vyriausybes bei gyventojus skaičius padidėjo dešimt kartų. 

Kovos su tokia agresyvia veikla vertinimas ir reglamentavimas – dar viena labai svarbi Europos Parlamento darbo sritis.