Prieš dešimtmetį, 2013 metų vasario 1-ąją, nusileidau tuomet man nepažįstamoje Taivano saloje, kur net pusę metų dirbau Taivano nacionaliniame universitete.

Per tą laiką parašiau „Melo ekonomiką“ apie Lietuvoje gajus ekonominius mitus, bet svarbiausia labai daug sužinojau apie tai, kaip vos per ketvirtį amžiaus metų viena iš tuomet labiausiai atsilikusių Tolimųjų Rytų valstybių – Kinijos Respublika, dar vadinama Taivanu, virto 15-ąja galingiausia pasaulio ekonomika.

Vis dėlto tai įvyko

Jeigu tuomet man kas nors būtų pasakęs, kad po dešimtmečio Lietuva bus pirmoji ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybė, su kuria Taivanas nuspręs pasidalyti didžiausiu dabarties pasaulio turtu – lustų technologijomis, tikrai nebūčiau patikėjusi.

Kaip ir būtų buvę sunkoka įsivaizduoti, kad po gerų aštuonerių metų kiekvienas taivanietis puikiai žinos, kur mano tėvynė.

Vis dėlto tai įvyko.

Praėjusią savaitę prie lapkritį 3,5 mln. JAV dolerių iš Taivano rizikos kapitalo fondo gavusios Lietuvos lazerių įmonės „Litilit“ prisijungė dar trys. Šį kartą sutarta dėl 8 mln. eurų paskolos ir 13,5 mln. eurų investicijų.

Šiame pakete išskirtinė vieta tenka susitarimui tarp Lietuvos gamybos grupės „Teltonika“ ir Taivano pramonės technologijų tyrimų instituto. Jame kalbama apie puslaidininkių lustų technologijų perdavimą. Šiuo metu sutarta dėl 4 mlrd. eurų „Teltonikos“ investicijų, kurios sukurtų 8 tūkst. puikiai apmokamų darbo vietų ir generuotų apie 5 proc. Lietuvos BVP.

Vis dėlto šiuo atveju svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad Lietuva tampa pirmąja užsienio valstybe, kuri gali pasigirti gavusi prieigą prie taivaniečių kuriamų puslaidininkių technologijų, ir tokiu būdu pravėrusi duris į bene labiausiai dabar pasaulyje trokštamą lustų gamybos pramonę.

Iki šuolio dar toli

Taip jau sutapo, kad lustų klausimas buvo ir vienas svarbiausių šią savaitę Europos Parlamente svarstytų klausimų.

Antradienį po metus trukusio paruošiamojo darbo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai didele balsų dauguma patvirtino Lustų aktą. Vasarį dėl šio dokumento bus balsuojama ir plenarinėje Parlamento sesijoje.

Vieningai sutinkama, kad sukūrus Europos puslaidininkių ekosistemą (o būtent toks tikslas ir užprogramuotas Lustų akte) Europos karinis saugumas, pramonės konkurencingumas bei ekonomika gautų naują kokybinį šuolį. Tiesa, iki tokio rezultato dar ganėtinai toli.

Bendrai imant, Europa, kurios dalis lustų gamyboje sudaro mažiau nei 10 proc., bent kol kas šioje XXI amžiaus skaitmeninės ekonomikos esminėje srityje yra tikrai kukli.

Šiuo metu patys pažangiausi 5 nanometrų (nanometras yra milijardoji metro dalis) lustai gaminami tik dviejose pasaulio valstybėse – Pietų Korėjoje ir Taivane, ir Taivanas jų pagamina daugiau nei 92 proc.

Beje, jeigu turite „iPhone 12“ ar aukštesnės klasės „iPhoną“, tai naudojatės ir 5 nm procesoriais.

Ne tik pridėtinė vertė

Kalbant apie lustų pramonės plėtros projektus, paprastai akcentuojama šios šakos kuriama pridėtinė vertė ir gerai apmokomos darbo vietos.

Tarkime, Europoje šiame sektoriuje tiesiogiai dirba beveik pusė milijono žmonių, o kartu su užimtaisiais visoje gamybos grandinėje bei logistikoje per 2,6 mln. europiečių. Tačiau tai toli gražu ne viskas.

Puslaidininkių lustai užtikrina, kad veiktų skaitmeniniai produktai – nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių ir itin svarbių taikomųjų programų bei infrastruktūros projektų sveikatos, energetikos, ryšių ir kitose srityse.

Pastarųjų metų krizės parodė, kad Europa šioje srityje labai pažeidžiama. Pasaulinis puslaidininkių trūkumas atskleidė priklausomybę tiek nuo tiekimo iš riboto skaičiaus įmonių ir vietų, tiek pažeidžiamumą dėl eksporto iš trečiųjų šalių apribojimų.

Šie procesai ypatingai paaštrėja dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Nestabilumą didinanti priklausomybė

Priklausomybę dar labiau didina sunkumai, kurie lydi įmones, bandančias įsiterpti į sektorių ir išskirtinai didelės lėšos, būtinos jų veiklai.

Pavyzdžiui, galingiausiems skaičiavimo lustams gaminti reikia kelių nanometrų tikslumo. Tam, kad būtų pradėta tokių įrenginių gamybos statyba, būtinos ne mažesnės kaip 15 mlrd. eurų investicijos ir mažiausiai trejetas metų. Vien tokių lustų projektavimo išlaidos gali svyruoti nuo 0,5 iki gerokai daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Didelę dalį lustų projektavimo ir gamybos sudaro moksliniai tyrimai. Jie padeda kurti miniatiūrines puslaidininkių technologijas, reikalingas naujos kartos galingiems skaičiavimo lustams.

Būtent mokslinių tyrimų srityje Europa yra ypač stipri, deja, dauguma joje generuotų mokslinių idėjų realizuojamos už Sąjungos ribų.

Nepaisant stiprios pasaulinės pozicijos medžiagų ir įrangos gamybos srityse, Sąjunga labai priklausoma nuo trečiųjų šalių tiekėjų tiek projektuojant, tiek gaminant, integruojant į korpusą, bandant ir surenkant lustus. Ši tendencija irgi didina nestabilumą.

Geopolitinė dedamoji

Pasaulis aiškiai suvokia, kad be siaurai ekonominės vertės, puslaidininkių pramonės plėtra gyvybiškai svarbi pramonės, tarp jų ir karinės pramonės, plėtrai.

Šiuo metu puslaidininkiai yra ne tik pasaulio technologinių lenktynių esminė ašis, bet ir pagrindinis geostrateginių interesų aspektas. Žinant apie įtampas Pietų Kinijos jūroje bei aštrėjančius santykius tarp JAV ir Kinijos, būtent geopolitinė dedamoji tampa ypač aktuali.

430 mlrd. JAV dolerių vertės Taivano gigantas Taivano puslaidininkių gamybos kompanija (TSMC) jau paskelbė apie 40 mlrd. dolerių vertės statybas Arizonoje.

Šis žingsnis, kurį sveikino JAV prezidentas Joe Bidenas, visuotinai siejamas su šalies administracijos pasižadėjimu galimo karinio konflikto su Kinija atveju visokeriopai remti Taivaną.

Pirmajai už Taivano ribų TSMC investicijai tikėtina įtaką padarė ir pernai JAV priimtas Amerikos lustų aktas, kuriuo ši valstybė įsipareigojimo paremti puslaidininkių pramonės plėtra 200 mlrd. dolerių.

Amerikos lustų aktas, kuris šalia solidžių finansinių injekcijų taip pat kategoriškai apribojo ar net uždraudė Amerikos piliečių ir įmonių darbą Kinijos puslaidininkių sektoriuje, tokiu būdu siekia sumenkinti ir savo pagrindinio politinio priešininko – Kinijos galią.

Taivano puslaidininkių gamybos kompanija pastaruoju metu kalba ir apie didelio masto investicijas Japonijoje bei Vokietijoje.

Atsiliekama projektuojant lustus

Tiesa, jeigu Japonijos atveju Taivanas mainais jau užsitikrino ir karinę pagalbą, Vokietijos pusė kol kas linkusį kalbėti tik apie ekonominius aspektus. Pasaulio finansų spaudos nuomone, tai gali stabdyti projektus šioje šalyje.

Europos Komisiją pirmą kartą rimčiau apie puslaidininkių pramonės plėtrą pradėjo kalbėti dar 2013 metais. Tiesa, tuo metu patvirtintos programos žlugo.

Europa kaip buvo taip ir liko vieta, kur sėkmingai plėtojamas mokslinis šios modernios technologijos pagrindas, bet atsiliekama projektuojant lustus ir jų projektavimui reikalingą įrangą, kuri sukoncentruota Jungtinėse Valstijose. Lustų gamybos procesas sutelktas beveik be išimties Azijoje.

Šiuo metu Europos Sąjungoje puslaidininkių komponentų plėtra ir gamyba vystoma Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Belgijoje ir Airijoje.

Taigi „Teltonikos“ su Taivano partneriu pasirašytas sutarimas šią pramonės šaką atveda ne tik į Baltijos valstybes, bet ir bendrai į Rytų Europą.

Trys esminės grandys

Dabar svarstomas Europos Sąjungos Lustų aktas turėtų sustiprinti Europos puslaidininkių ekosistemą, padidinti Sąjungos puslaidininkių tiekimo saugumą ir sukurti naujas Europos pažangiųjų technologijų rinkas, kurios apimtų visą vertės kūrimo grandinę nuo projektavimo iki gamybos pajėgumų.

Tokiu būdu tikėtina sumažėtų būsimo puslaidininkių tiekimo trūkumo rizika Europoje ir išaugtų kontinento pramonės atsparumas.

Kokiu būdu ketinama siekti minėtų tikslų? Išskiriamos trys esminės grandys.

Pirma, nustatoma, kad visoje Sąjungoje bus remiamos didelio masto technologinių pajėgumų inovacijos.

Konkrečiau, kalbama apie novatoriškų procesų technologijų bandomųjų linijų kūrimą, lengvesnę prieigą prie projektavimo išteklių; paramą kvantinių lustų kūrimui; kompetencijos centrų steigimą, turintį stiprinti šios srities talentų ugdymą, ir Lustų fondą, kurio lėšomis būtų remiami startuoliai bei mažos ir vidutinės įmonės.

Antra, bus kuriama sistema, kuri garantuotų tiekimo saugumą pritraukiant investicijas ir didesnius gamybos pajėgumus.

Trečia, atsiras valstybių narių ir Europos Komisijos koordinavimo mechanizmas, vadinamoji Europos puslaidininkių taryba. Ši institucija bus atsakinga už stebėseną, vertins puslaidininkių pasiūlą, apskaičiuos paklausą, numatys galimą stygių, o reaguodama į tikėtinas krizes imsis specialių priemonių.

Kova tarp dviejų pasaulio vaizdinių

Grįžtant prie Lietuvos politikos telieka stebėtis tuo, kaip tikrai išskirtinę Lietuvos pergalę labai įtemptoje pasaulinėje kovoje už vietą puslaidininkių gamybos rinkose bando menkinti kai kurių politinių partijų veikėjai.

Nesileidžiant į detales, vis labiau akivaizdu, kad Lietuvos politikoje didėja takoskyra tarp dviejų politinių stovyklų.

Viena grupė paskendusi praeityje ir vis dar laksto gatvėmis, kaip jaunystėje tikėdamiesi užsidirbti iš greitį viršijančių automobilių su vidaus degimo varikliais bei išmokų už dirvožemį ir gamtą neretai niokojančias žemdirbystės praktikas.

Kitoje pusėje – vizionieriai, kurie geba suvokti jau atėjusio skaitmeninio pasaulio ženklus ir taip bando stumti Lietuvą modernaus pasaulio link.

Kova tarp šių dviejų pasaulio vaizdinių iš esmės ir lems Lietuvos ateitį. Jums telieka pagalvoti, kokioje norėtumėte gyventi.