2017 birželio 19

Vakar antrajame Prancūzijos parlamento rinkimų ture daugumą parlamento mandatų (350 iš 577) laimėjo naujai išrinkto prezidento Emmanuelio Macrono suburtas judėjimas La République En Marche! (Pirmyn, Respublika!) su sąjungininkais. Įgudę komentuotojai viešoje erdvėje šią pergalę vadino pergale prieš populistus, tačiau, kaip neretai Lietuvoje ištinka (prisiminkime ir Trumpą ir Brexitą…) , ir čia gali būti taip, kad forma ir turinys ne tiek persipina, kiek pasikeičia vietomis.
Akivaizdu, kad įsitvirtinusios politinės partijos, kurios įvairiais vardais veikė nuo Penktosios Prancūzijos Respublikos įkūrimo, buvo šluote nušluotos. Tad pirmas klausimas: kam pralaimėjo politinis elitas?

En Marche! savo forma respektabili (jeigu liberalios žiniasklaidos parama kažką realiai legitimuoja) partija, tačiau savo turiniu tai klasikinė populistų partija, neturinti nei ideologinio stuburo, nei reikšmingų idėjų į kurias galėtų atsiremti.

Šis populistų judėjimas (kol kas partija ji vadinti galima tik vertinant techniškai) rinkimus laimėjo pasinaudojusi keliais, Lietuvos rinkėjams iki skausmo pažįstamais triukais.
Pradžioje ji paskelbė, jog En Marche! tikslas — sulaužyti dviejų įsitvirtinusių politinių jėgų dominavimą, tad siekta, kad pusę jos keliamų kandidatų rinkimuose būtų nepartiniai, pilietinės visuomenės atstovai (atpažįstate?). Skirtumas tik tas, kad pasirinktas ganėtinai originalus kelias ir 577 rinkimų kandidatai pasirinkti viešame konkurse, kuriame dalyvavo16 tūkst. pretendentų. Jie buvo atrinkti įvertinus jų CV.Taip partija iškėlė daug absoliučių politikos naujokų, beveik be jokios politinės ar kitokios gyvenimiškos padėties.

E. Macrono ir En Marche! ideologinės pažiūros artimiausios Tonio Blairo formuotai New Labour „trečiajai jėgai“, taigi jos pamate kova su įsitvirtinusiu politiniu elitu bei korupcija, tačiau turinys neoliberalus, tiesa kairesne, iš eurokomunizmo kilusia forma, ir lengvai atpažįstamas iš raginimo liberalizuoti darbo santykius. Vis dėlto tikėtina, kad savo politikai įgyvendinti E. Macronas pasirems D. Trumpo stiliaus medijų spektakliu ir taip bandys užmaskuoti nesėkmes.

Ko galime laukti?

Pirma. Kaip partija be aiškios ideologijos, ji turėtų išgyventi politologiškai įdomių skilimų, visų pirma tada, kai atsiskirs centre susibūrę centro kairės ir centro dešinės politikai.
Antra. Neturėdama tvirtos ideologijos ir įsipareigojimo tai ideologijai (be pamatų statyti namus labai sudėtinga…), susidūrusi su nekonvencine, rinkimų programoje neaprašyta grėsme ar iššūkiu, partija gali subyrėti ir išsiskirstyti po skirtingas politines partijas. Nepartinių partija skamba žaviai tik žmogui, kuris bijo politikos, atsakomybės, įsipareigojimo ir idėjos, nes drąsiems politikams pati nepartinės partijos idėja kelia tik šypsnį ir iš anksto leidžia numatyti panašių darinių baigtį.

Kas įvyko vakar Prancūzijoje?

Nors pirmieji Europos lyderių pasisakymai buvo labai džiugūs, tikrųjų rezultatų verta palaukti bent metus. Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris pasveikino Prancūzijos Ministrą Pirmininką Édouardą Philippe‘ą su partijos „Respublika, pirmyn!“ pergale Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose. Pasak. J.-C. Junckerio, naujos sudėties Nacionalinė Asamblėja atstovauja pažangiai Prancūzijai, kuri nusiteikusi ryžtingai dalyvauti kuriant stiprią Europos Sąjungą.

Vokietijos Kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasveikino Prancūzijos Prezidentą E. Macroną laimėjus „aiškią parlamentinę daugumą“; Jos atstovas „Twitter“ žinutėje gyrė stiprų prieš metus įkurtos E.Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ pasirodymą ir pridūrė, kad A. Merkel nori „tolesnio gero bendradarbiavimo Vokietijai, Prancūzijai, Europai“.

Vis dėlto kad ir ką bandytų įrodyti bendrai šiuo metu pasimetęs elitas, En Marche! — viso labo dar viena per Europą riedanti prieš establišmentą nukreipta banga, atnešanti toli gražu ne elito trokštamą ramybę, o dar vieną nežinomybės ir neapibrėžtumo šuorą.

Prancūzams dabar tikrai verta palinkėti patirti kuo mažiau nuostolių ir kuo daugiau sėkmės, nes kokia bebūtų tvirta ir išsilavinusi šalies biurokratija (nors jos mirtinai stinga Lietuvai, Prancūzija savo biurokratija gali didžiuotis), kai išsirenki savąjį Skvernelį, sėkmės prireiks.

Šiek tiek papildomos informacijos.
„Respublika, pirmyn!“ (partija įkurta 2016 m. balandžio 6 dieną., po Prezidento rinkimų, jai laikinai vadovauja Catherine Barbaroux). Partijos programa, kurios laikytis po parlamento rinkimų partijos kandidatai viešai įsipareigojo, analogiška E. Macrono prezidentinei programai. Pagrindinės programinės nuostatos: morali politika – uždrausti Nacionalinės Asamblėjos nariams įdarbinti šeimos narius, teikti konsultavimo paslaugas bei dirbti renkamose pozicijose ilgiau kaip tris kadencijas; papildomai įdarbinti 10 tūkst. policininkų bei žandarų; 80 proc. sumažinti darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir valstybės tarnautojų mokamas socialines įmokas; sumažinti įmonių pelno mokestį 25 proc., reformuoti darbo rinką ir atsisakyti socialinių individualia veikla užsiimančių asmenų įsipareigojimų (angl. Social Self-Employed Regime); siekti, kad pradinių mokyklų bei vadinamųjų prioritetinių ugdymo teritorijų klasėse būtų ne daugiau kaip 12 mokinių vienam mokytojui.