Lrt.lt nuotrauka

Reikia ypatingai nekęsti savo Tėvynės, kad į vieną sudėtingiausių politinių postų, kuriame reikia ir plataus geopolitinių sąsajų išmanymo, ir stipraus gebėjimo sieti ekonominius ir politinius reiškinius, mokėjimo mąstyti bei argumentuoti, sugalvotum pasiųsti asmenį tam absoliučiai nepasirengusį.

Jeigu tokį veiksmą atliktų kuri nors marginali politinė jėga, gal dar būtų galima suprasti, nors nebūtų galima pateisinti.

Tačiau kai tokį politinį judesį atlieka politinė jėga, šiuo metu sudaranti valdančiosios daugumos branduolį,  – akivaizdu, kad kalbu apie Valstiečių ir žaliųjų partijos sprendimą Europos parlamento rinkimų sąraše antru numeriu įrašyti žmogų vardu Šarūnas Marčiulionis,  – telieka apeliuoti į tos politinės jėgos protą, jeigu toks ten dar rusena.

Netikiu, kad ponas Karbauskis ir jo bendraminčiai savo tėvams ir vaikams operuoti kviečiasi asmenis, kurie niekada nesimokė medicinos. Man sunku suvokti, kad akademiku prisistatantis žmogus Eugenijus Jovaiša nesugeba pamatyti, kokio menkumo yra p. Marčiulionio intelektualinis pajėgumas.

Tačiau savo tautos likimą ir tarptautinės bendruomenės pagarbą Lietuvai šie žmonės aukoja savo ambicijoms tenkinti. Ir tai blogiau, nei sąmoningai nužudyti savo tėvus, nes taip nužudoma  tautos ateitis ir jos viltis  gyventi laisvą demokratinį gyvenimą.

Nesu jaunas žmogus ir žinau, kaip lengvai dėl godulio ir pigios garbės siekio žmonės aukoja elementarų padorumą.

Netikiu, kad toks žmogus, kaip Marčiulionis, kuris ne kartą spjaudė savo kentėjusiai tautai į veidą, ras savyje jėgų palikti vietą, kuriai jis netinka nei intelektualiai, nei moraliai.

Vis dėlto Žaliųjų ir valstiečių partijai siūlau dar kartą pamąstyti ir galbūt susigrąžinti šiokią tokią mąstančios skiepytos Lietuvos žmonių dalies pagarbą.

Juolab, kad jūsų sąraše yra ir tokių tikrai stiprių europinės politikos žinovų, kaip ponas Egidijus Vareikis, dabar kažkodėl ištremtas į sąrašo pabaigą.

Tuo metu, kaip Europa stovi egzistencinėje kryžkelėje panašių žmonių, kaip Šarūnas Marčiulionis, protegavimas į išskirtinai svarbias politines pareigas yra nusikalstamas veiksmas.

Visiems jums prieš kelias minutes išsiunčiau LRT 2019  metų balandžio 3 dienos laidos „Dienos tema“  stenogramą, kur galite susipažinti su pono Šarūno Marčiulionio vadinamuoju kalbėjimu, kuris realiai yra labai infantilaus ir primityvaus žmogaus sapalionės.

LRT „Dienos temos“, vykusios 2019 metų balandžio 3 dieną  su Šarūnu Marčiulioniu stenograma

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013716563/dienos-tema-sarunas-marciulionis-su-vertimu-i-gestu-k

Nemira Pumprickaitė: labas vakaras. Šarūnas Marčiulionis – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, pirmasis iš buvusios Sovietų Sąjungos pradėjęs žaisti NBA 1988 metais, vėliau įkūręs Šiaurės Europos krepšinio lygą, Seulo olimpinis čempionas, keliskart išrinktas geriausiu Lietuvos krepšininku, patekęs į geriausių Europos krepšininkų trejetus ir šitą šlovės sąrašą būtų galima tęsti, tačiau šį vakarą „Dienos tema“ ne apie krepšinį, o apie Šarūno Marčiulionio sprendimą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2 numeriu Valstiečių žaliųjų sąraše. Labas vakaras.

Šarūnas Marčiulionis: Labas vakaras.

Pumprickaitė: Kai sakoma Šarūnas Marčiulionis, tai mintyse iškyla ne tik jūsų šlovinga krepšininko praeitis, bet ir kontraversiški jūsų tekstai po mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1988 metais, dėl to paties Maidano jūsų uždarytas viešbutis ir krepšinio mokykla ir dabar didelis dėmesys naujai sportai šakai padelio tenisui, jūs esate tos federacijos prezidentas. Tai ką jūs apskritai veikiate paskutiniuoju metu? Nes tarsi daug lankotės už Atlanto, ne visa laiką leidžiate Lietuvoje, kuo jūs užsiimat?

Š. Marčiulionis: Tai nuo ko pradedam dabar?

Pumprickaitė: Tai pradedam, kuo jūs užsiimat.

Š. Marčiulionis: Tai jei pradėjom tai, manau, tą temą visiškai gerai būtų ja padiskutuoti būtent, šitą, Katedros aikštę klausimu. Aš manau, kad reiktų padaryti tyrimą ir reiktų pateikti jaunai kartai, būtent papasakoti, kokios buvo represijos, kas yra sovietmetis, kas yra suvaryti 10 tūkstančių žmonių, kas yra gąsdinimai ir visa kita, tada žinotų, kokioje mes sistemoje gyvenome, būtų labai ne pro šalį tą dalyką paviešinti… (N. Pumprickaitė: jūs manote, kad tai darė…) suvežė visus žmones autobusais, lygiai taip pat kaip mane paėmė atvežė saugumas, taip pat kaip man davė kalbą, lygiai taip pat kaip.. Aš kalbu apie tą dalyką.

Pumprickaitė: Jūs kalbate, kad jūs buvote priverstas tą pasakyti šantažu ir gąsdinimais?

Š. Marčiulionis: Visi tie patys žmonės, kurie stovėjo ten toj tribūnoj, buvo suvaryti autobusais, jie tą patį jautė, ką aš jaučiau.

Pumprickaitė: Jūs norite pasakyti, kad jūsų tie žodžiai nebuvo iš širdies, tiesiog išreikalauta?

Š. Marčiulionis: Prie ko čia širdis. Čia tekstas buvo parašytas ir duotas, ir buvo atvežtas nuo taško iki taško. Paskui pasakius “ne” buvo gąsdinama ir buvo gąsdinama paprastu dalyku, tai yra, kad imkim, negali palikti šalies. Dėl to, kad aš neparašiau savo anketose būtent, kad aš turiu giminių, išsiųstų Sibire.

Pumprickaitė: Pakalbėkime apie Maidaną, jūs tarsi nebuvote visiškai patenkintas ta formuluote, kuri buvo oficiali.

Š. Marčiulionis: Demokratija aš ten buvau nepatenkintas, dabar jeigu tokios formos demokratijos yra, mes mylim Ukrainą, mes jai padedam, jeigu ji pati nori, kad jai būtų kažkas, gelbėtojų kad būtų.

Pumprickaitė: Tai dabar jūs jau pakeitėte savo nuomonę apie tai, kad vis dėl to Ukrainoje, kas vyksta Ukrainoje už tai atsakinga Rusija ir kad ten iš tiesų yra.

Š. Marčiulionis: Atsakingos taip, yra, demokratijos yra turbūt labai mažai.

Pumprickaitė: Ar manote, kad naujieji dabar rinkimai kaip nors Ukrainai padės tapti tokia valstybe, kokia jūs įsivaizduojate ir naujasis prezidentas?

Š. Marčiulionis: Sunku, čia tik tai spėliojimas, būrimas iš tirščių – kas yra, kas stovi už nugaros, kas tenai padės, kiek Amerika vėl padės ir t.t., nes kiek aš žinau, kad ir Europos Sąjunga ir Amerika tuo projektu nėra labai patenkinti. Tai aš ne savo nuomonę sakau, aš sakau tą, ką aš skaitau.

Pumprickaitė: Kad jau pradėjom kalbėti apie Ukrainą, tai tada pakalbėkime ir apie tai, kad ten, kur jūs ruošiatės, į Europos parlamentą, tai Europos Sąjungos pozicija su Ukraina yra tokia, kad, su Rusija, atsiprašau, kad nereikia atšaukti sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė, kol nebus tai siejama visgi su Maskvos atsakomybe, tai kas vyksta Ukrainoje ir, kad tos sankcijos nebus atšauktos, kol Maskva nevykdys Minsko įsipareigojimų. Ką jūs manote, ar jūs laikotės tokios pačios pozicijos?

Š. Marčiulionis: Manau, kad teisingai, reikia sankcijas daryti, reikia stengtis, kad būtų susitarimas bendras, abipusis susitarimas ir, kad Rusija vykdytų savo sąlygas. Aš tam pilnai pritariu.

Pumprickaitė: Pritariate. O ką manote, kokie tada turėtų būti Lietuvos santykiai su Rusija? Premjeras, na, kuris irgi yra tos pačios partijos žmogus, na, jis nėra partijos narys, kaip ir jūs nesate valstiečių narys, bet irgi su ta jėga yra atėjęs į valdžią, jis sako, kad mums reikėtų vis dėl to santykius su Rusija, na, perkrauti gal sakyčiau, kažkaip permąstyti, nes mes neturim tokių santykių, kokie turėtų būti.

Š. Marčiulionis: Aš tik galiu pajuokauti, sakau jeigu mūsų sūreliai, mūsų sūriai, mūsų visa kita, tai mes galbūt turėtume daryti kitaip, galėtume, kad būtų perteklius Rusijoje, griautume ekonomiką Rusijos, kad jie negalėtų savų gaminti nieko, tai mes gal tada siųsdami daugiau prekių, mes ir pagerintume savo ūkį, ir savo žmonėms ir savo verslui, ir taip neleistume tada jiems gaminti savų produktų. ( Tylos sekundė) Bloga mintis? [N. Pumprickaitė: „Nežinau“] duokim kuo daugiau visko, mes gaminkim kuo daugiau, kad Rusiją mūsų prekės.

Pumprickaitė: Bet aš kalbu apie politinius, nes ekonominiai santykiai, kiek aš suprantu, egzistuoja, tą ir Užsienio reikalų ministerija teigia, bet kalbėkime apie politinius aspektus.

Š. Marčiulionis: Politiniai tai viskas yra taip, Rusija [N. Pumprickaitė: „Ar jie galėtų būti kitokie?“] dialogas turi būti, o kas tą dialogą [N. Pumprickaitė: „Dabar jūs manote jo nėra?“] aš nemanau, aš tik matau kai ką, ką šneka valdžios vyrai.

Pumprickaitė: Bet jūs turite turėti savo nuomonę eidamas į Europos parlamentą, nes ten yra apie tai kalbama?

Š. Marčiulionis: Mūsų kaimynas, mes visa laiką turime turėti su kaimynu dialogą – su baltarusiais, su rusais.

Pumprickaitė: Bet ar mes jį turime jį tokį?

Š. Marčiulionis: Aš nežinau, Užsienio reikalų ministerija geriau žino, jie turi diplomatinius atstovybes, diplomatinius žmones, kurie už tai atsakingi.

Pumprickaitė: Gerai, tada kalbėkim toliau apie tai, kas bus Europės Sąjungoje Europos parlamente, kai jūs ten ateisite. Dabar jau kuris laikas nerimaujama dėl Europos Sąjungai kylančių iššūkių demokratijai – tai yra ir populizmas, radikalizmas, ekstremizmas ir tai, na yra turbūt jums žinomos, bendrijoje kyla tokios partijos, judėjimai, kurie surenka ir nepatenkintųjų balsus, kaip Viktoras Orbanas, kaip Alternatyva Vokietijai, kaip 5 žvaigždžių lyga, partijos Italijoje ir Britanijoje, ir Nyderlanduose. Ką jūs manote, kokia jūsų nuomonė apie tuos iššūkius demokratijai ES?

Š. Marčiulionis: Mes turim žiūrėti, stebėti ir ginti savo interesą Lietuvos.

Pumprickaitė: O kaip šiuo atvejų, jūs ketinate ginti?

Š. Marčiulionis: Pagrindinis dalykas, mes turime apie save galvoti, kaip tenai bus, kaip jie susidėlios, mes turim žiūrėti, kad mūsų būtų, mes įsipareigojame finansiniai, kur yra Europos Sąjunga Lietuvai, kad jie būtų išpildyti svarbiausia, ieškoti kitų galimybių, kaip galima būtų to torto atsigriebti savo žmonėms ir žmonių gerovei.

Pumprickaitė: Bet jūs matote iššūkius demokratijai, ar jūs nematote? Nes Europos parlamentas, kalbama, šiais metais po rinkimų gali smarkiai pasikeisti. Ir tokios partijos labai daug gali paimti pozicijų.

Š. Marčiulionis: Bet jie galvoja apie save visi, tai mes irgi apie save galvokim. [N. Pumprickaitė: “Dirbt jums reikės kartu“], kai reikės dirbti, tada mes ir kalbėsim su jais.

Pumprickaitė: Na gerai, ir ką jūs tada jiems pasakysite?

Š. Marčiulionis: Pasakysim, kad Lietuva yra ant žemėlapio ir kad reikia vykdytis tas sąlygas, kurios yra vykdytos, ir dar daugiau.

Pumprickaitė: Žiūrėkit, gal ne tiek apie Lietuvą. Tokios partijos ir jų lyderiai yra linkę atšaukti sankcijas Rusijai. Ką jūs tokiu atveju jiems atsakytumėt?

Š. Marčiulionis: Niekas dar nelinkęs atšaukti sankcijų dar kol kas, tik yra kalbos, o mes turim žiūrėti savų interesų. Man pirmiausia Lietuva, po to Europos Sąjunga. [N. Pumprickaitė atsidusta] Blogai kas nors?

Pumprickaitė: Aš suprantu, kad jums svarbiausia Lietuva, bet aš nelabai įsivaizduoju, kaip jūs įsivaizduojate tą Lietuvą…

Š. Marčiulionis: Aš turiu vaikus, aš turiu patirtį su vaikais 25 metai, taip, aš turiu, aš žinau, kas dabar vyksta su jaunimu, tai yra daug galimybių be to, čia yra kiti žmonės.

Pumprickaitė: Ką jūs darysite, tai jūs norite vaikų klausimu Europos Sąjungoje užsiiminėti?

Š. Marčiulionis: Vaikų sveikatingumas, vaikų užimtumas.

Pumprickaitė: Tai tada, į kokį jūs komitetą pretenduotumėte?

Š. Marčiulionis: Komiteto nėra, mes paprasčiausiai horizontaliai.

Pumprickaitė: Ta prasme nėra komitetų? Yra 20 komitetų ir vienam iš jų reikės dirbti.

Š. Marčiulionis: Komiteto nėra, to komiteto nėra, mes tik paraleliai galim duoti mintis, idėjas visiems komitetams, kadangi visiems yra svarbu jaunimas, ateitis, būtent jų tas gyvenimas, jų smegenys, kurios dabar mes nekontroliuojam visiškai, kas vyksta su jų smegenimis.

Pumprickaitė: Tai jūs manote ten nuėjęs kelti šitą klausimą?

Š. Marčiulionis: Per daug komitetų kelti tuos klausimus, o paskui jei reikės mes jau steigtume, tada jei jau būtų daug tų klausimų…

Pumprickaitė: Manote, kad galėtumėte net siūlyti steigimą komiteto?

Š. Marčiulionis: taip.

Pumprickaitė: Bet tam jums reikėtų ir kitų mūsų parlamentarų paramos.

Š. Marčiulionis: Be abejo, ir mūsų, ir kitų šalių, be abejo, nes tai yra mūsų vaikai, mūsų ateitis ir ką be vaikų veikti, jeigu bus suzombinti visi bus, šaudys gaudys ten virtualiam pasaulyje savo gyvens.

Pumprickaitė: Reiškia, pagrindinis dalykas ten, Europos parlamente, jūs matote kalbėti apie vaikus ir jų ateitį?

Š. Marčiulionis: Apie alternatyvas, apie sportišką alternatyvą būtent visiems tiems dalykams, taip.

Pumprickaitė: Mhm. Na gerai. Tada pakalbėkim dar apie tai, kas jau dabar yra darbotvarkės klausimas, nes tai dar tik turėtų tapti darbotvarkės klausimu, ką jūs siūlytumėt, jeigu pateksit į Parlamentą. Bet toks vienas kaitinantis klausimas yra, tai yra su vežėjais susijęs klausimas ir yra tas vadinamasis Mobilumo paketas. Ir gali taip atsitikti, Lietuva siekia, kad tas balsavimas vis dėl to būtų atidėtas naujos kadencijos Europos parlamentui. Ką jūs manote, kokia būtų jūsų pozicija dėl to Mobilumo paketo?

Š. Marčiulionis: Jis yra karštas klausimas, dabar dar konsultuosiuosi būtent su savo grupe, būtent su savo kolegomis, jo.

Pumprickaitė: Ką jūs turite omenyje – grupe ir kolegomis?

Š. Marčiulionis: Kolegas, –  būtent kurie stos, kurie kandidatuoja į parlamentą.

Pumprickaitė: Valstiečiai žalieji, jūs turite galvoje?

Š. Marčiulionis: taip, taip, taip.

Pumprickaitė: Aha, tai šituo klausimu kol kas savo nuomonės neturite.

Š. Marčiulionis: Mes bendrą nuomonę turėsime, taip.

Pumprickaitė: gerai, pasakykit, prašau, ką jūs galvojate tuomet apie premjero pasiūlymą perdaryti Baltarusijos atominę į dujinę elektrinę, ir kaip tai galėtų, ir kadangi mes keliam šitą saugumo klausimą Baltarusijos atominės ir visoj Europos Sąjungoje, tai, kaip manot, Europos parlamentas galėtų prisidėti šitą pasiūlymą įgyvendinant?

Š. Marčiulionis: Čia paprasčiausiai, aš manau, kad tarp eilučių buvo, galbūt, kitokia mintis buvo. Aš nemanau, kad tai buvo tiesioginė mintis premjero pasakyta, išsakyta.

Pumprickaitė: Jis pajuokavo, ta prasme jūs norite pasakyt?

Š. Marčiulionis: Aš galvoju, kad daugiau juokas, nes yra praeitas testas praeitais metais, gruodžio mėnesį paleis jau elektrinę. Manau, kad čia buvo daugiau tokia patikrinimo forma.

Pumprickaitė: Dujų perdaryti jau čia nerealu, jūsų manymu? Jūs taip ir neatsakėte į mano patį pirmą klausimą, kuo jūs paskutiniu metu užsiiminėjote, prieš gavęs šitą pasiūlymą?

Š. Marčiulionis: Aš esu, turiu projektą, vystau Dubingiuose klubo ir namukų projektą, turiu įdomių darbų.

Pumprickaitė: Bet kažkokio labai rimto, kaip šitas pasiūlymas, didelio įdirbio neturėjote?

Š. Marčiulionis: Neturėjau. Taip.

Pumprickaitė: Kai pasiūlė, pasakėte, kad pas jus atėjo Eugenijus Jovaiša pas jus su šitu pasiūlymu, Švietimo komiteto pirmininkas, taip?

Š. Marčiulionis: Taip, mes bendraujam, pasišnekam bendrom temom.

Pumprickaitė: Tai buvo jo idėja, ar jis jau atsinešė Ramūno Karbauskio idėją?

Š. Marčiulionis: Jisai atnešė idėją.

Pumprickaitė: Jis jau pasiūlymą teikė?

Š. Marčiulionis: Taip.

Pumprickaitė: Ilgai galvojot?

Š. Marčiulionis: Nu galvojau, galvojau.

Pumprickaitė: Ne iš karto sutiko?

Š. Marčiulionis: Ne.

Pumprickaitė: Žiūrėkit, Antanas Guoga eidamas su Centro partija susimokėjo 10 tūkstančių, apmokėjo tą mokestį už partiją, jūs ką nors mokate už tai, kad jums antra vieta pasiūlyta Valstiečių žaliųjų sąraše?

Š. Marčiulionis: Mes dar tos kalbos neturėjom finansinės, bet jinai bus.

Pumprickaitė: Jūs nesijaučiate šioks toks biškį, atsiprašau, turistas šiek tiek, palyginti su tokiais mohikanais, kaip Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius, kurie irgi eina į Europos parlamentą?

Š. Marčiulionis: Turistas kame? Kad nepažįstamas? Nu tai išmoksiu, ko reikės.

Pumprickaitė: Ne, jūs ne pažįstamas, o tiesiog nesate politikas.

Š. Marčiulionis: Laikas parodys, aš mėgstu iššūkius.

Pumprickaitė: Na ką gi, aš tuomet linkiu Jums sėkmės. Ačiū.