Bemaž trys ketvirtadaliai tekstų apie politiką Lietuvoje  susiję su rinkimais ir personalijomis. Kas kandidatuos, kokie tikėtina to ar kito politiko  reitingai (beje, dažniausiai žiauriai nepataiko net tokie klausimo specais save paskelbę politologai kaip Jastramskis). 

Tiesą sakant, nepalyginamai svarbesnis dalykas, apie kurį Lietuvos žmonės turi neįtikimai mažai informacijos, yra tai, kokius klausimus tie politikai sprendžia bei kokios  kompetencijos tam darbui reikalingos. Taip vertinant kandidatus naudos būtų nepalyginamai daugiau, tik bėda, kad viešosios kalbos rodo, kad tokių žurnalistų ir politologų, kurie gebėtų adekvačiai vertinti politikų darbą Lietuvoje aptikti praktiškai neįmanoma. 

Praėjusį ketvirtadienį pradėjau keleto įrašų apžvalgą apie šiuo metu Europos Sąjungoje svarstomus klausimus. Akstinas tam tinkamas — metinė Europos Sąjungos padėties apžvalga, kurią rugsėjo 13 dieną  pateikė  Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, suteikia galimybę dar kartą stabtelėti ties didžiausio dėmesio sulaukiančiais klausimais.  

Šios kadencijos Europos Sąjungos vadovybė nuolat pabrėžia, kad du esminiai kokybiškai naujo Europos Sąjungos vystymosi modelio elementai yra skaitmeninių technologijų plėtra ir Žaliasis kursas, kurie, beje, turi ir daug technologinių sąsajų. 

Šį kartą stabtelėsiu ties skaitmenine Europos Sąjungos vystymosi kryptimi, kitaip sakant technologinėms naujovėms ir skaitmenizavimui, kuriems kalboje buvo skirta tikrai daug dėmesio.

Neįmanoma nesutikit, kad 21 amžiuje tarptautiniam konkurencingumui išskirtinai svarbus naujovių diegimas, kūrimas ir gamyba, „nuo ​​mikroelektronikos iki kvantinės kompiuterijos ir dirbtinio intelekto, nuo biotechnologijų iki švarių technologijų“. Dar daugiau, ir tai nepamiršta paminėti, būtinybė išlaikyti Europos pranašumą svarbiausių ir naujų technologijų srityje yra ekonominio ir nacionalinis saugumas klausimas. 

Jau tampa akivaizdu, kad be visų privalumų ir iki šiol dar neregėtų galimybių skaitmeninių technologijų plėtra taip  pat kelia ir naujų, labai rimtų rizikų ar netgi grėsmių. Žymūs dirbtinio intelekto kūrėjai, akademikai ir ekspertai neseniai netgi įspėjo, kad dirbtinis intelektas kelia riziką žmonijos išnykimui, o tokios rizikos mažinimas turėtų būti pasaulinis prioritetas kartu su tokiomis rizikomis, kaip pandemijos ir branduolinis karas. 

Vis dėlto, kalbos apie žmoniją užvaldančias mašinas bent jau kol kas skamba kaip fantastinis pasakojimas. Kur kas didesnį susirūpinimą kelia dirbtinio intelekto potencialas skatinti diskriminaciją, daryti įtaką rinkimams ir pan. Savo metiniame pranešime susirūpinimą tokio pobūdžio rizikomis ir grėsmėmis minėjo ir Komisijos pirmininkė. 

Pavyzdžiui, ji pabrėžė, kad dirbtinis intelektas vystosi greičiau, nei buvo prognozuojama, todėl būtina užtikrinti, kad jis vystytųsi orientuotai į žmogų, skaidriai ir atsakingai, o svarbiausia – kad dirbtinį intelektą būtina kontroliuoti globaliu mastu. Vienyti jėgas su partneriais būtina tam, kad galiausiai turėtume panašų supratimą apie  dirbtinio intelekto poveikį visuomenėms.  

Pirmus žingsnius link skaitmeninės erdvės reguliavimo ir jos keliamų rizikų valdymo pasaulyje žengė būtent Europos Sąjunga. Europa šiuo metu pirmauja valdydama skaitmeninės erdvės keliamas rizikas, tokias, kaip dezinformacija, žalingo turinio skleidimas, pavojus duomenų privatumui ar dirbtinio intelekto keliami iššūkiai.

Europos Sąjunga pasaulyje vertinama kaip skaitmeninių technologijų reguliavimo lyderė, ji priėmė ar ruošiasi priimti tokius plataus pobūdžio teisės aktus, kaip Skaitmeninių paslaugų aktas, Skaitmeninių rinkų aktas ir Dirbtinio intelekto aktas. Europos sėkmė įgyvendinant šiuos aktus turės įtakos panašių taisyklių nustatymui likusiame pasaulyje. Kitaip tariant, Europos Sąjunga likusiam pasauliui rodo pavyzdį ir kuria precedentus visiškai naujoje – skaitmeninių technologijų –  reguliavimo srityje.

Kaip tai vyksta ir ką siekiama reguliuoti? Skaitmeninių paslaugų pakete, kurį sudaro du aktai, siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę, kurioje būtų apsaugotos ir pagrindinės vartotojų teisės, ir paslaugas teikiančių kompanijų interesai. Tik suderinus šias dvi dažnokai viena su kita konfliktuojančias kryptis realu skatinti inovacijas, augimą ir konkurencingumą tiek Europos bendrojoje rinkoje, tiek visame pasaulyje. 

Tuo tarpu Dirbtinio intelekto aktu siekiama sukurti taisykles, kurios padėtų spręsti su dirbtiniu intelektu susijusias problemas ir sumažinti jo keliamus pavojus.

Skaitmeninių paslaugų aktas yra pasaulyje svarbiausias ir ambicingiausias vartotojų teisių ir skaitmeninės erdvės apsaugos nuo nelegalaus turinio dokumentas. Jis iš esmės skirtas pagerinti turinio moderavimą socialinės žiniasklaidos platformose. 

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą daugeliui interneto milžinų, įskaitant „Meta‘i“ priklausančias „Facebook“ ir „Instagram“ platformas, „App Store“ ir keletą „Google“ paslaugų, Europos Sąjungoje neseniai pradėtos taikyti naujos taisyklės. Jos apima žalingo turinio sklaidos prevenciją, nuostatas dėl prekybos nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis, apribojimus jautrių asmens duomenų naudojimui reklamai, įskaitant lytį, rasę ir religiją, reklamos, pagrįstos nepilnamečių asmens duomenų naudojimu, draudimą, prievolę dalytis kai kuriais vidiniais duomenimis su reguliavimo institucijomis ir pan. 

Kol kas šios taisyklės taikomos tik 19 didžiausių internetinių platformų, Sąjungoje turinčių daugiau nei 45 mln. vartotojų, tačiau jau nuo kitų metų vasario vidurio jos bus taikomos ir kitoms internetinėms platformoms, nepaisant jų dydžio. Bet kuriai kompanijai, pažeidusiai taisykles, gresia bauda, ​​kurios dydis siekia iki 6 proc. jos pasaulinės apyvartos, o nusižengus pakartotinai jų veikla Europoje gali būti visiškai uždrausta. 

Nenuostabu, kad kompanijoms nauja tvarka nepatinka – elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ ir Vokietijos mados mažmeninės prekybos kompanija „Zalando“ jau teisme užginčijo jų įtraukimą į didžiausių internetinių platformų sąrašą. Kadangi naujosios taisyklės veikia įprastus bendrovių verslo modelius, tai ateityje neabejotinai turėsime ir daugiau tokių ginčų.

Kitas skaitmeninę erdvę reguliuojantis dokumentas – Skaitmeninių rinkų aktas. Jame  nustatytomis taisyklėmis siekiama skaitmeninio sektoriaus rinkų sąžiningo ir konkurencingo funkcionavimo. Galime sakyti, kad šis dokumentas  iš esmės yra nutaikytas į vadinamojo BigTech‘o monopolį. 

Kas tas BigTech‘as angliškai paprastai vadinamas „gatekeeperiais“ („prieigos valdytojais“)? Pagal aktą, tai — didelės skaitmeninės platformos, teikiančios paieškos sistemų ar pranešimų siuntimo paslaugas, valdančios internetines parduotuves ir pan., kitaip sakant tai tam tikri monopolistai suteikiantys prieigą. 

Europos Sąjungoje jais laikomos bendrovės, kurios turi ne mažiau kaip 45 mln. aktyvių mėnesinių vartotojų ir 100 tūkst. metinių verslo vartotojų, o jų apyvarta per pastaruosius trejus finansinius metus turėtų būti bent 7,5 mlrd. eurų. Europos Komisija gatekeeper‘iams taip pat gali priskirti platformas, kurios nebūtinai atitinka visus šiuos kriterijus. 

Rugsėjo pradžioje Europos Komisija pirmą kartą atrinko šešis gatekeeper‘ius – „Alphabet“ (holdingas, kuris junga Google, Youtube ir pan.), „Amazon“, „Apple“, „Meta“ ir „Microsoft“ iš JAV ir „ByteDance“ („Tik Tok“) iš Kinijos. 

O kam to reikia, gali paklausti dažnas. Kokia to nauda? 

Vartotojai galės rinktis daugiau ir geresnių paslaugų, turės daugiau galimybių panorėję pakeisti savo paslaugų teikėją, turės tiesioginę prieigą prie paslaugų ir jiems bus užtikrinamos sąžiningesnės kainos. 

Pavyzdžiui, gatekeeper‘iai negalės versti žmonių naudoti tik jų platformas ir produktus, jie turės leisti vartotojams duoti aiškų sutikimą, kad jų elgesys internete būtų stebimas reklamos tikslais, dėl ko vadinamajam BigTech‘ui bus sunkiau rinkti asmeninius duomenis reklamai, stebint vartotojus internete. 

Gatekeeper‘iai taip pat negalės teikti pirmenybės savo paslaugoms, o vartotojai turės galimybę pašalinti programas, kurios buvo automatiškai įkeltos į jų įrenginius. 

Skaitmeninių rinkų aktas taip pat numato sąveiką tarp gatekeeper‘ių  paslaugų (pavyzdžiui, kad „WhatsApp“ vartotojai galėtų siųsti pranešimus į kitas platformas, tarkim, į „Signal“). 

Žinoma, žvelgiant iš gatekeeper‘ių perspektyvos naujosios taisyklės jiems tikrai nėra palankios. Nors  jie išlaikys visas galimybes diegti inovacijas ir siūlyti naujas paslaugas, bet radikaliai sumažėja galimybių remtis nesąžiningomis praktikomis, kurios suteikia nepagrįstą pranašumą. 

Apskritai, europinės antimonopolinės teisėsaugos institucijos su tokių kompanijų kaip „Microsoft“ ir „Google“ dominavimu rinkoje kovojo jau seniai, o Skaitmeninių rinkų aktas žymi kokybiškai naują skaitmeninės erdvės reguliavimo etapą.

Prisitaikyti prie naujų taisyklių gatekeeper‘iai turi iki 2024 metų kovo (kitaip tariant, gatekeeper‘iu paskelbta kompanija turi pusę metų prisitaikyti prie naujų taisyklių), bet kai kuriuos įpareigojimus jie spės įgyvendinti dar iki šio termino. 

Pažeidus taisykles numatyta iki 10 proc. visos kompanijos pasaulinės metinės apyvartos (arba iki 20 proc. pakartotinių pažeidimų atvejais) bauda, o jei gatekeeper‘iai taisykles pažeidinės sistemingai, atlikus rinkos tyrimą gali būti nustatytos papildomos priemonės.

Kas be ko, — naujos taisyklės kelia aistras. Reguliuoti didelius pinigus nėra paprasta, bet tikrai moki ir didelė Europos Sąjungos rinka tai padaryti turi šansų. 

Grįždama prie to, nuo ko praėjau savo įrašą, tik pasakysiu — negaiškite laiko klausydami ir skaitydami politologų ir žurnalistų dažniausiai itin lėkštų personalijų „tyrimų“. Gaila, bet tie žmonės neturi gebėjimo arba sąžinės paaiškinti žmonėms dalykus, kurie išties svarbūs jų gyvenimams. Ir tada jau rinkėjai neturi galimybės rinktis tų, kurie sugeba suvokti laiko dvasios ir jos iššūkių, tad vėl ir vėl pasirenkami tie, kurie sapalioja niekus apie trijų tūkstančių metų „tradicijas“, kurias bando taikyti šiems laikams.