2017 balandžio 9 d,

Straipsnį publikavo lrytas.lt

Neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės šiurpsta girdėdamos valdžios planus iš esmės pertvarkyti šį sektorių, o politikai atkerta, kad atėjo laikas užtvenkti į verslininkų kišenes tekančių pinigų upes ir racionaliau perskirstyti lėšas, skiriamas žmonių su negalia integracijai. REKLAMA „Tris tūkstančius žmonių teks atleisti. Naujame įstatymo projekte numatoma, kad neįgalieji negali dirbti kitos įmonės patalpose. Tai reiškia, kad iš 7 tūkstančių neįgaliųjų, kurie dirba socialinėse įmonėse, 3 tūkst. darbuojasi valymo sektoriuje. Socialinės įmonės negalės teikti valymo paslaugų, nes juk valymo darbai vyksta kitų įmonių patalpose“, – kalbėjo socialinės įmonės „Eurotela“ vadovas Nerijus Briedis susisiekęs su naujienų portalo lrytas.lt redakcija. Jo teigimu, šiuo metu rengiamas naujas socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas turės pragaištingų pasekmių neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms.

Baiminasi socialinių įmonių uždarymo

Anot N.Briedžio, kai kurios įmonės yra laimėjusios viešuosius pirkimus ir teikia valymo paslaugas valstybiniam sektoriui. „Buvo aiškiai pasakyta, kad valstybines įmones turi valyti neįgalieji ir čia pat tai uždraudžiama. Dar vienas ydingas dalykas yra tai, kad kai į darbą priimami neįgalieji, nuspręsta nebeskirti kompensacijų darbo užmokesčiui. Juk žmogus, kuris turi protinę ar fizinę negalią nėra lygiai darbingas su kitas. Nutraukus šių kompensacijų skyrimą visos socialinės įmonės užsidarytų, jose taip pat yra natūrali darbuotojų kaita ir per du tris metus neliktų išviso kam dirbti“, – sakė pašnekovas, pabrėždamas, kad socialinės įmonės per per metus Lietuvoje sukuria apie 700-750 darbo vietų.
N.Briedis atkreipė dėmesį į tai, kad pagal dabartinę Socialinių įmonių įstatymo redakciją, socialinės įmonės gali gauti dalines kompensacijas už įsigytą įrangą: „Tai leido neįgaliesiems palengvinti jų darbo naštą, kas buvo sveikintina ir skatintina, nes turėjo įtakos darbo vietų kūrimuisi ir darbo efektyvumui. Pagal naują įstatymo redakciją, nebus galima įsigyti įrangos naudojantis dotacijomis. Tai reiškia, kad žmogus, kuris turi fizinę negalią, galės dirbti tik savo rankomis. Nebus vykdoma jokia gamyba ir pan.“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad dažniausiai minėtos įrangos prireikia būtent gamybos sektoriuje dirbantiems neįgaliesiems. Pašnekovo teigimu, įsigaliojus naujojo įstatymo redakcijai socialinės įmonės gali sulaukti ir baudų, nes sudarytos sutartys dėl valymo paslaugų, o tuo tarpu įmonės privalės atleisti neįgalius darbuotojus. „Skaudžiausia, kad nuolat vyko įvairios diskusijos ir viskas buvo gerai, o dabar atsirado esminių permainų“, – sakė N.Briedis. Pašnekovo teigimu, viso diskusijų proceso metu Seimo narė Aušra Maldeikienė atvirai demonstravo savo negatyvų nusiteikimą: „ Nors Seimo narė pati lankėsi įmonėje, kur dirba neįgalieji, ji vis tiek įsitikinusi, kad socialinės įmonės yra blogis ir jas reikia uždaryti“.

A.Maldeikienė: „Tai melas“

„Žmogus meluoja. Šiuo metu veikia Justino Džiugelio vadovaujama komisija socialinio verslo koncepcijai kurti ir mes pamažu pereisime prie europietiško socialinio verslo modelio, kurio reikalauja visos tarptautinės organizacijos, kurios gina neįgaliųjų teises. Jei iš tiesų net 3 tūkst. neįgaliųjų dirba valymo įstaigose, o tai faktas, ir dirbama su senomis „švabromis“, tai veikiausiai šie žmonės turi labai ciniškus vadovus. Neįgalūs žmonės kartais samdomi valyti labai didelių patalpų, ypač viešajame sektoriuje.“ Anot pašnekovės, susiklosto tokia situacija, kad valstybė šiems žmonėms tiesiog moka mokestį: „Jokie jie ne verslininkai. Į redakciją kreipėsi biudžeto išlaikytinis, turintis samdomų darbuotojų, kuriems algą moka iš biudžeto, o jam lieka pelnas. Tokie verslininkai nieko neinvestuoja į geresnes neįgaliųjų darbo sąlygas. Jums juk patiktų turėti darbuotojų, kuriems nereiktų mokėti atlyginimų ir pelno mokesčio?“ Socialinėse įmonėse, anot Seimo narės, šiuo metu socialinėse įmonėse dirba apie 7 tūkst. žmonių, o dar 40 tūkst. neįgaliųjų dirba vadinamoje atviroje rinkoje. „Įstatymas buvo kuriamas atskirties grupėms, kurių iš viso yra 11: tai iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės, mažas pajamas turinčios mamos su mažais vaikais, o galiausiai viskas baigėsi tik neįgaliais…“ – piktinosi politikė ir pridūrė, kad šiuo metu tiesiog klesti „prekyba neįgaliais“. „Būta atvejo, kad neįgalieji Marijampolėje statė mokyklą, o toje vietoje patikros metu nebuvo nei vieno žmogaus su negalia – įdarbinti vieni, o dirba visai kiti, bet įmonė gauna kompensacijas“, – pasakojo A.Maldeikienė.

Dotacijos – ir alkoholio gamybai

Pasak jos, 40 tūkst. neįgaliųjų darbo vietų įrengimui iš biudžeto kasmet skiriama daugiau nei 2 mln. eurų, o štai socialinės įmonės per įvairias dotacijas sugeba susižerti apie 30 mln. eurų. „Yra tokių socialinių įmonių, kurios tiesiog skalpuoja pinigus. Seime jaus sustabdytas tokių įmonių steigimasis. Ne visuomet socialinės įmonės laikosi reikalavimų, numatančių, kokia veikla jos galinčios užsiimti: būna taip, kad pusę metų gamina alkoholį, pusę metų vaisvandenius, o dotaciją gauna visus metus. Taip išeitų, kad ta dotacija skiriama ir alkoholio gamybai. Jums patinka? Man – ne“, – kalbėjo politikė. Kalbėdama apie socialines įmonės A.Maldeikienė negailėjo kritikos: „Baisiausia, kad tai juodo melo verslas. Melavimas ir neigiamos nuostatos apie Seimo narius, kurie iškelia tas problemas, yra tiesiog komiškas. Pinigai turi atitekti socialinę atskirtį patiriančioms visuomenės grupėms, o šių įmonių, tikėtina, neliks nuo 2019 metų sausio. Žinoma, yra ir tokių socialinių įmonių, kuriose vykdoma prasminga veikla, yra labai gerų pavyzdžių.“

Dėl „gudraus“ verslo veikia ne viskas

Seimo narė teigė, kad būtina skatinti visuomenę keisti savo požiūrį į neįgaliuosius, ji privalo tapti atviresnė ir priimti kitaip mąstančius ar turinčius išskirtinių poreikių. „Kaip geros praktikos pavyzdį galiu paminėti prekybos tinklą „Rimi“, kuris įdarbino nemažai neįgaliųjų. Įmonė savo lėšomis įrengė darbo vietas, specialias drabužines“, – sakė politikė ir pridūrė, kad bus kuriam koncepcija, kuri viena ar kita forma veiktų realiai. „Dėl itin „gudraus“ verslo Lietuvoje veikai ne viskas. Kiek galima daugiau neįgaliųjų turėtų dirbti atviroje rinkoje kartu su kitais žmonėmis. Daugiau pinigų turėtų būti skiriama ne darbo užmokesčio kompensavimui, o darbo vietos įrengimui, kad neįgalus žmogus galėtų realiai dirbti. Turime siekti, kad vis daugiau neįgaliųjų dirbtų intelektualius darbus. Viena iš mano padėjėjų yra neįgali teisininkė, kuri gyvena Marijampolės rajone. Ji mūsų komandai padeda darbuotis prie įstatymo projekto. Negaunamos jokios dotacijos, žmogus sėkmingai darbuojasi namuose, o bendraujame internetu. Kodėl neįgalūs žmonės net turėdami aukštąjį išsilavinimą turi plauti grindis?“, – apie visuomenės nuostatas kalbėjo politikė.