2016 sausio 28 d.

Rytis, sausio 20 diena, popietė

Ar jau rubrika „Darbas Vilniaus Taryboje“ užsidarė, nes paskutinis įrašas darytas lapkričio 25 d. Ar tai reiškiasi, kad jau nebedirbate Vilniaus taryboje, ar nebėra priežasties atsiskaitinėti savo rinkėjams?

Puikus klausimas. Atsakau: neužsidarė, kaip tik dabar ruošiu tekstą apie Vilniaus miesto biudžeto peripetijas, nors ir…

Dirbu 3 darbus.

Vilniaus Universitete dėstau, nes tai ir yra mano darbas. Dėstau 4 kursus — makroekonomiką, bazinį ekonomikos kursą, šiuolaikinę ekonominę mintį ir akademinį rašymą. Tekstas apie Taivano rinkimus, kuris jums užkliuvo, yra mano darbo Universitete dalis. Man labai svarbi. Kita vertus, tai tas darbas, kuris ir suteikia galimybę intelektualiai adekvačiai vertinti politinius procesus.

Taryboje darbas visuomeniniais pagrindais užima apytikriai 3 dienas nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro per savaitę. Praėjusį mėnesį, neskaičiuojant susitikimų, posėdžių, etc., teko išnagrinėti per 1500 psl. sudėtingų tekstų ir sprendimų projektų, skaityti nesibaigiančius ir labai „keistai“ parengtus Vilniaus biudžeto projektus, dalyvauti jų svarstyme, aiškinausi Vilniaus šilumos tinklų veiklos ypatybes (kaip stebėtojų tarybos narė) ir Grindos (kur esu stebėtojų tarybos pirmininkė) veiklos peripetijas. Dar buvo susitikimai su nevisai adekvačių vilčių turinčiais žmonėmis. Pabrėžiu, — darbas visuomeninis, už kurį kompensuoja apytikriai 230 eurų. Jeigu atsisakysiu darbo Universitete, kad galėčiau atsiduoti Tarybai, tiesiog neišgyvensiu.

Galiausiai, dalyvauju laidoje „Išgyvenk, jei gali“. Tai laikinas projektas, kuris leidžia man realiu pamatyti tikras žmonių bėdas, o tai reiškia ir būti geresne politike.

Išeiginių dienų nuo tada, kai tapau Vilniaus Tarybos nare, esu turėjusi 5 (įskaitant sekmadienius). Taigi, dirbti daugiau, nei dirbu, negaliu.