2015 balandžio 6 d.

Gerb. P. Aušra- gal galite atsakyti į keletą klausimų? Jūs dažniausiai akcentuojate ekonominių, finansinių problemų reikalus. Suprantu. Natūralu. Tuos dalykus neblogai išmanote.

Rimtai kalbant aš visada akcentuoju moralinius ekonominių pasirinkimų (o ekonomika ir yra mokslas apie pasirinkimus)  pagrindus bei bandau numatyti galimų alternatyvių pasirinkimų etines pasekmes. Tiek ir tos ekonomikos. Mat net nesu ekonomistė, o politekonomė.

Juolab nesijaučiu labai stipri finansuose, išskyrus viešuosius finansus. Bet tai irgi politekonomija. Tad mano naujasis darbas politikoje yra tiesiog darbas pagal profesiją, kuria užsiimu beveik 40 metų.

Tačiau savivaldybės taryba sprendžia labai platų spektrą klausimų. Kultūra, švietimas, sveikatos apsaugos įstaigų reikalai, miesto plėtra, aplinkosauga ir daug kitų reikalų.

90 proc. šių klausimų yra tie patys viešieji finansai:  iš kur ateina pinigai, kas juos suneša ir kam jie galiausiai  atitenka.  Savivaldybė užsiima ne pačiais švietimo ar kultūros turiniais, o tokių dalykų finansavimu ar/ir infrastruktūros jiems palaikymu. Universitete dirbu per 30 metų, mokykloje mokiau  13 metų, turiu religijos mokslų magistro laipsnį, esu baigusi muzikos mokyklą, etc. Turiu suvokimą ir apie turinius, bet — tai ne politiko darbas vertinti meno kūrinius ir aiškinti, kurie jų turi būti pastatyti ar nuimti. Tad neketinu tuo užsiimti.

Ekonomika, beje, irgi yra kultūros fenomenas. Ir ne daugiau. Kultūra apsprendžia ekonomiką, o ne priešingai, tad nematau jokios prieštaros ten, kur jūs ją, atrodo, užčiuopiate.   Kokia kultūra, tokia ir ekonomika. Jeigu norite tikslesnio atsakymo,  skaitykite “Melo ekonomiką“. Ten paaiškinau plačiai ir nuosekliai.

Būdama viena iš ketverto “neformatinių” atstovų miesto taryboje, vargu bau ar galėsite realiai pasiekti, kad būtų įgyvendinti Jūsų siūlomi projektai.

Buldozeris yra buldozeris.

Gali būti kad kadencijos metu,  laikantis tam tikrų vertybių, nelabai ir turėsite UŽ ką balsuoti valdančiosios daugumos projektų atžvilgiu.

Balsuoti tikrai turėsiu už ką, nes politika yra ne karo, o kompromisų menas. Nelaikau savęs neklystančia. Klausysiu argumentų, bandysiu analizuoti sprendimų pasekmes, pirmiausia moralines, po to — finansines, dėstyti savo poziciją bei argumentus ir ieškoti priimtino sprendimo. Per kadenciją, manau, bus ir tokių atvejų, kai negalėsiu balsuoti už, tada balsuosiu prieš ar susilaikysiu.

Gal p. Aušra galėtumėte įvardyti mums rinkėjams už ką tikrai NEbalsuosite?

Nežinau. Kai nebalsuosiu, tai ir parašysiu ir paaiškinsiu, kodėl. Šiaip jokių pažadų kažkaip kažką atmesti nesu davusi. Ir tokių primityvių agresyvių planų nesudarinėju. Už mane balsavo labai nedaug Vilniaus gyventojų, gerbdama visų rinkėjų nuomones, aš esu linkusi girdėti jų išrinktus politikus.  O už ką, beje,  siūlytumėte NIEKADA nebalsuoti?

Kas Jums nepriimtina ekonomikoje ar finansuose, mes jau daug maž kaip ir žinome.

Na ir kas man nepriimtina? Nes nelabai žinau…

Todėl būtų malonu, jeigu galėtumėte atsakyti ko ir kodėl tikrai nepalaikysite, kam priešinsitės kultūros, švietimo, aplinkosaugos, paveldosaugos, švietimo, miesto plėtros ir kt. klausimais.
Taip pat tarp visų reikalų yra dar politinių jėgų atstovų tarpusavio santykiai, įvairūs poelgiai – t.y. moralės, vertybių reikalai.

Tikrai žinau vieną dalyką, — einu ten dirbti ir bandysiu daryti realius žingsnius, kurie skaidrintų miesto politiką (tame tarpe ir jo finansus). Beje, jau tai ir darau: skelbiu savo darbus, pradėjau pildyti lentelę apie susitikimus su lobistais, ieškau kontaktų su interesų grupėmis, atsakinėju į rinkėjų (tarpe jų ir jūsų) klausimus. Politika man pirmiausia yra konstruktyvi veikla, o ne principinis idėjinis priešinimas kam nors. Pasaulis, kuris paremtas šūkiu „prieš ką šiandien draugaujame“  man absoliučiai neįdomus. Lozunginis susiskirstymas nedomina, nes niekur neveda. Politiko darbas nėra mokslinių knygų rašymas, ir aš aiškiai skirsiu šias dvi savo veiklos sritis (idėjinių skirtumų paieška gali būti mokslinio darbo objektas). Kaip gražiai moko krikščionybė, neužkietinkime širdies.

Politikų tarpusavio santykiai manęs visiškai nedomina, domina argumentai ir politiniai sprendimai. Tarybos nariai nėra mano draugai, patarimų, kaip jiems gyventi jie manęs neprašė ir tikriausiai niekada nepaprašys, tad ir neketinu jų jiems dalinti ar prisiimti man absoliučiai nepriimtino moralinio teisėjo vaidmens.

Neketinu Taryboje dirbti  teisėja: būsiu tik viena iš Tarybos narių. Nemėgstu apkalbų. Nepriimu mažai pažįstamų žmonių patarimų apie savo privatų gyvenimą, ir neketinu jų dalinti kitiems.

Su kuo taikstysitės/nesitaikstysite ir kaip reaguosite, kokius svertus naudosite negatyvių atvejų metu?

Nežinau, kas yra negatyvus atvejis, todėl negaliu atsakyti.  Jeigu tarkime taip gudriai domitės, ką darysiu, jeigu kas nors siūlys kyšį, tai, pirma, nesu tas asmuo, kuriam kas nors išdrįs tą kyšį siūlyti; antra, jei vis dėlto taip įvyktų, kuo sunku patikėti, iš karto paviešinčiau tokį dalyką.

Miesto taryboje atsidūrėte Lietuvos Sąrašo partijai įtraukus Jus į rinkimų sąrašą.

Tai tik dalinė tiesa. Sąraše atsidūriau Naglio Puteikio iniciatyva. Jokių asmeninių įsipareigojimų Lietuvos sąrašui nesu davusi; įtraukti manęs į sąrašus nesu prašiusi. Nesu partijos narė. Partijos politinės nuostatos man iki šiol nėra visai aiškios, nors nuoširdžiai bandau jas suprasti. Kol kas manau, ir tai man priimtina, akcentuojamas bendruomeninis veikimas.

LS remia, dalinai prisideda organizuojant pilietines akcijas kiekvieno mėnesio 17 Daukanto aikštėje.
Tenka girdėti daug kontraversiškų nuomonių dėl Jūsų požiūrio į įvykius Garliavoje kuomet buvo brutaliai grobiamas vaikas.

Mano požiūris nėra kontraversiškas, nes jis absoliučiai vienareikšmis: priešingai, nei Vytautas Landsbergis ar Dalia Grybauskaitė, aš visą laiką nuosekliai buvau už tai, kad vaikas gyventų su mama, ir mane sukrėtė tai, jog tėvas vaiką seksualiai išnaudojo platindamas apie savo dukterį filmą visiškai svetimiems žmonėms, jų tarpe net man, pašaliniam žmogui. Valstybės institucijos turi prisiimti atsakomybę, jeigu nevykdomi įstatymai.  Jau vien tai, kad tėvas suteikė sau teisę platinti tokį filmą apie savo vaiką, o vaikas liko tokio tėvo namuose, yra aiškus nusikaltimas prieš vaiką.  Visa tolesnė istorija yra toks pat baisus pasakojimas apie tai, kaip valstybė nevykdė savo įsipareigojimų.

Asmeniškai aš sau, atskiriu p. Venckienę ar tuo labiau p. Skučienę kaip asmenis su visom jų asmeninėm savybėmis nuo brutalaus valstybės vardu įvykdyto veiksmo.

Galima mėgti Venckus,  Kedžius arba nemėgti, bet minėtas gegužės 17-sios smurtas man kaip žmogui ir kaip piliečiui yra absoliučiai nepriimtinas.

Man kaip žmogui, tai ką Lietuvos Respublikos vardu vykdė valdžios pasiųsti asmenys, yra tiesiog šlykštu.

Taigi, ar yra požiūrių skirtumas tarp Lietuvos Sąrašo partijos ir Jūsų, p. Aušra šiuo klausimu?
Norėčiau pridurti, kad be Garliavos istorijos, buvo dar Pikeliškių istorija, Švėkšnos istorija, dabar štai, Viešvilės pedofilijos skandalas.

Apie tai nieko nežinau.

Ar galite vienareikšmiškai atsakyti dėl pedofilų egzistavimo galimybės tarp aukštų valstybės pareigūnų ?

Aš ir dar kokie 320 tūkst žmonių neabejojame, jog mūsų valdžios pareigūnų, politikų tarpe tokių niekšų tikrai yra.

Ką manote Jūs?

Nesu susijusi su jokiu pedofilu kalnu ir neturiu apie tai jokių žinių. Beje, Vilniaus miesto Taryba nėra tokia vieta, kur panašūs klausimai svarstomi ir sprendžiami. Abejoju, kad man kada nors teks kaip nors dalyvauti sprendžiant panašias problemas.

Dėkui, jeigu atsakysite.

Malonaus vakaro,