Europos parlamento nario darbas vyksta ne vien Europoje. Kartas nuo karto europarlamentarai vyksta į keliones, kur gali geriau susipažinti su kitų tautų gyvenimu ir problemomis bei  papasakoti apie Sąjungos vertybes ir darbus. 

Metiniuose darbų planuose tokioms kelionėms skiriamos specialios vadinamosios žaliosios savaitės, kai arba susitinkama su rinkėjais namuose arba keliaujama į kitus kraštus. 

Dar kadencijos pradžioje visi europarlamentarai paskiriami į vadinamąsias delegacijas su ta ar kita šalimi ar šalių grupe. Man teko ganėtinai egzotiška Pietų Azijos delegacija, kuriai prisikariamas Nepalas, Butanas, Šri Lanka, Maldyvai, Bangladešas ir Pakistanas. Delegacijos rėmuose Briuselyje arba Strasbūre vyksta pastovus bendravimas su minėtų šalių ambasadoriais, politikais, kadencijos metu apsilankoma kai kuriose iš jų.  Gegužės pabaigoje kartu su keletu kitų Pietų Azijos delegacijos narių lankysiuosi Šri Lankoje ir Maldyvuose.  

Žinoma, tai nėra turistinės kelionės pagal pageidavimus. Jos labai intensyvios, kupinos susitikimų, pokalbių, vakarienių, kurių metu gvildenami tie ar kiti klausimai. 

Šalia minėtų oficialiai suformuotų delegacijų kuriamos ir mažiau formalios parlamentarų, palankančių tas ar kitas tautas, draugystės grupės. Aš esu pasirinkusi tokio pobūdžio bendravimą su Taivanu bei Tibetu, kurie dėl politinių priežasčių negali pretenduoti į delegacijos statusą.  

Kelionės į šalis, su kuriomis ryšius palaiko vadinamosios draugystės grupės, neturi oficialaus statuso, ir paprastai jos skirtos pademonstruoti solidarumui su viena ar kita tauta. 

Tokio formato rėmuose praėjusią savaitę tris dienas praleidau Indijos šiaurėje esančioje Daršalamoje, kur įsikūrę aukščiausi tėvynės netekusio Tibeto vadovai bei pagrindinės šios tautos institucijos tremtyje — 42 žmonių parlamentas, vyriausybė, įvairios Nevyriausybinės organizacijos.  

Religinis lyderis virtęs pasaulio mąstytoju

Labiausiai Daršalama žinoma kaip Jo Šventenybės Dalai Lamos gyvenamoji vieta. Daugybė įvairiausių tautų ir tikėjimų žmonių visame pasaulyje  laiko didžia garbe susitikti su šiuo vienu iš pasaulio lyderių ir mąstytojų, tad tikrai esu laiminga, kad dabartinės mano pareigos tokią galimybę suteikė ir man. 

Pagal Tibetui šventą reinkarnacijos tradiciją dabartinis Dalai Lama yra keturioliktoji prieš 550 metų mirusio pirmojo Dalai Lamos Gedun Drupa reinkarnacija. Dalai Lama yra Tibeto dvasinis ir pasaulietinis valdovas, atstovaujantis vieną iš Tibeto budizmo šakų (dalai reiškia vandenyną, o lama — šventiką). Pasak tradicijos, po mirties Dalai Lamos siela įsikūnijanti naujagimyje, kurį pagal įvairius ženklus ir simbolius atpažįsta specialiai parengti lamos. 

1933 metais mirus tryliktajam Dalai Lamai, remiantis nuorodomis buvo sudarytas 16 berniukų sąrašas. Galiausiai keturioliktasis Dalai Lama buvo atpažintas kaip didelės 16 vaikų valstiečių šeimos iš atokios Tibeto provincijos sūnus. 

Įdomu, kad mūsų delegacijos susitikimo su Jo Šventenybe metu dabar jau 87 metų Dalai Lama džiugiai prisiminė apie tai, kad pamatęs ateinančius į jo tėvų namus lamas jis, tuomet dar mažai kalbėjęs dvimetis berniukas, iš karto atpažino jam anksčiau priklausiusį tradicinį budistinį rožinį ir pareikalavo jį jam grąžinti. 

Būtent gebėjimas iš pateiktų labai panašių daiktų atrinkti iki reinkarnacijos asmeniškai naudotus daiktus laikoma išskirtine žyme, kuri leidžia lamoms patvirtinti, kad jie rado tikrąjį atgimusį Dalai Lama. 

Šiuo metu tibetiečiai nerimauja, kokiu būdu bus atpažintas naujasis penkioliktasis Dalai Lama. Dabartinis Tibeto dvasinis lyderis ne kartą yra minėjęs, kad  jis atgims tik laisvame pasaulyje, tokiu būdu eliminuodamas Komunistinės Kinijos pastangas tiesiog paskirti jiems tinkamą naująjį tibetiečių dvasinį lyderį ir ugdyti jį sulig savo pažiūromis. 

Susitikimo metu Dalai Lama irgi kalbėjo apie būsimą reinkarnaciją. Meksikos delegacijos narių paklaustas, kur tikėtis jo naujojo atgimimo, jis džiugiai replikavo: „O kodėl ne Meksikoje? Gal Meksikoje“. Beje, Dalai Lama ne juokais yra sakęs, kad gali atgimti ir moterimi.

Prisistatydamas jis linksmai dėstė, kad būdamas jau keturioliktasis yra gerokai tobulesnis, nei jo pirmtakas, kuris net nebuvo išvykęs iš Tibeto. 

Žmogus turi būti paprastas ir laimingas

„Esu atviras pasauliui. Privalome būti atviri visiems žmonėms, kur jie begyventų ir kokiai religijai bepriklausytų. Mes visi esame žmonės. Mes turime vienodas akis, nosį, burną, mes lygūs, nesvarbu, kur gyvename,“ — kalbėjo Dalai Lama. Ir pridūrė: „ Jeigu nesuvoksime, kad visi esame broliai ir seserys ir negyvensime draugiškai, Žemė sudegs.“  Pastarąjį degančios Žemės ateities įvaizdį Dalai Lama pakartojo net kelis kartus.   

Per apytikriai pusantros valandos trukusį susitikimą mane asmeniškai labiausiai pakertėjo Dalai Lamos tobulas gebėjimas vaikišką džiugesį derinti su išminčiui būdingu paprastumu. 

Žiūrėdama, kaip bendrauja ir kaip reaguoja Dalai Lama, aš pirmą kartą aiškiai supratau, ką Evangelijoje kalbėjo Kristus, sakydamas būkite kaip vaikai. 

Kiekvienam prie jo priėjusiam jis nuoširdžiai žvelgė į akis, tegul ir trumpam visą savo dėmesį sukoncentruodamas būtent į tą, su kuriuo kalbėjo. 

Priėjus Meksikos delegacijos vadovui — aukštam stotingam vyrui su vešlia žila barzda, Dalai Lama nutraukė jo veidą dengusią kaukę ir patampė už barzdos, tuo visus ir ypač save patį labai pralinksmindamas. 

Kai paprašiau pasirašyti man knygą, jis guviai griebėsi pasiūlyto rašiklį ir mielai paliko autografą ant lietuvių kalba išleistos knygos apie Tibeto šventąją reinkarnacijos tradiciją. Tada nusijuokė ir du kartus pakartojo „Happy for ever“.   

Toks ir panašus jo elgesys neturėjo nė lašelio susireikšminimo, būdingo daugeliui aukštesnes pareigas turinčių pasauliečių ir kulto tarnų, ir spinduliavo džiugesiu, su kuriuo į pasaulį žvelgia mažyliai. 

Dalai Lama net keturis kartus lankėsi ir Lietuvoje. 1991 metais jis buvo susitikęs su Vytautu Landsbergiu, 2001 — prezidentu Valdu Adamkumi, o 2013 — prezidente Dalia Grybauskaite. 

Vis dėlto nors asmeninė Dalai Lamos audiencija ir buvo mūsų kelionės aukščiausias taškas, vykome į Daršalamą Tibetui labai svarbia proga. 

64 tremties metai 

Kovo 10 dieną tibetiečiai minėjo 64-ąsiais Tibeto nacionalinio sukilimo prieš Kinijos agresiją metines.

Kinijos Liaudies Išvadavimo Armija į Tibetą įsiveržė dar 1949 metais kinų komunistiniam režimui paskelbus, kad Tibetas yra teisėta Kinijos Liaudies Respublikos dalis.  Ši pretenzija neturi jokio teisinio pagrindo ir, tarptautinės teisės požiūriu, Tibetas yra okupuotas. Kinų karių atnešamą „išlaisvinimą“ ir „civilizaciją“ pirmieji pajuto rytinių Tibeto dalių gyventojai. 

1951 metų rugsėjį į Tibeto sostinę Lhasą įžengė apie 3 tūkst. kinų kareivių. Netrukus iš Rytų juos papildė dar apie pora tūkstančių. Kinijos armija užėmė pagrindinius Tibeto miestus ir įvedė savo valdymą. 

Nesulaukusi lygiaverčio pasipriešinimo ar bent jau griežtesnės pasaulio bendruomenės reakcijos, Kinija okupavo Tibetą, nors ginkluotas partizaninis pasipriešinimas Tibete gyvavo dar beveik dvidešimt metų.  Komunistinės Kinijos skelbiamą „išlaisvinimą“ lydėjo smurtas, priverstinis darbas ir nepaklusniųjų įkalinimas, drastiškas šeimų ardymas, o pastaraisiais metais ir prievartinis vaikų atėmimas, perkeliant juos į specialius perauklėjimo internatus.

Tibetiečių sukilimas Lhasoje prasidėjo 1959 metų kovo 10 dieną. Išvakarėse mieste pasklido žinia, kad Jo Šventenybė pakviestas į spektaklį, kuris vyks Kinijos karinio dalinio štabe, o kvietime nurodyta, kad Dalai Lamą gali lydėti tik nedidelis neginkluotų sargybinių būrelis. Miestiečiai ne be pagrindo įtarė, kad tokiu būdu bus bandoma Dalai Lamą pagrobti, išgabenti į Pekiną ir galutinai pavergti tautą. 

Žiniai pasklidus, tūkstančiai žmonių apsupo Dalai Lamos rūmus. Po labai įtemptos savaitės, kai lamos nuolat ieškojo ženklų, kaip derėtų elgtis, galiausiai buvo priimtas sprendimas palikti šalį. Pasirinkta trauktis į kaimyninę Indiją, kur buvo tikėtąsi sulaukti paramos. 

Kovo 17-osios naktį Dalai Lama ir jį lydintys asmenys pasitraukė iš Lhasos. Po savaitę trukusios labai sunkios kelionės, kurios metu ne kartą buvo manoma, kad kinų kariuomenė bėglius tuoj tuoj sugaus, į tris grupes pasiskirsčiusi Tibeto dvasinių vadovų ir vyriausybės narių kolona pasiekė Indiją. 

Kinijos karinės pajėgos supratusios, kad Dalai Lama paliko šalį, be jokio pasigailėjimo ėmė žudyti tibetiečius. Buvo sugriauta tūkstančiai šventyklų ir vienuolynų, o vienuoliai žeminami ir žudomi. Manoma, kad per keletą savaičių buvo nužudyta per 80 tūkst. tibetiečių, daugelis  kitų ilgus metus kentė kalėjimuose ar koncentracijos stovyklose.

Dalai Lama kuria būsimą demokratinį Tibetą

Indijoje Dalai Lama atkūrė Tibeto vyriausybę tremtyje ir pradėjo nuoseklią kampaniją už savo tautos teises okupuotame krašte. Dalai Lamai vadovaujant buvo atkurta Vyriausybė tremtyje. 

Po kurio laiko Dalai Lamos nurodymu pradėtos kurti ir stiprinti demokratinės institucijos — visų pirma, suformuotas Tibetiečių tremtyje parlamentas bei eilė nevyriausybinių organizacijų, vienijančių buvusius politinius kalinius, moteris, jaunimą ar studentus. 

Nepaisant jau daugiau nei šešis dešimtmečius vykstančio tibetiečių genocido Tibete, tautos pasipriešinimo dvasia gyva. 

O man, kartu su Sukilimo metinių minėjime puikiai kalbą pasakiusi Lietuvos Seimo nariu Arūnu Valinsku, telieka tibetiečiams palinkėti kuo greičiau sulaukti savo kovo 11-osios.