2017 sausio 25 d.

Aštrėjant klausimui dėl automobilių, informuoju savo rinkėjus ir visus besidominčius, kad asmeniniais reikalais važinėju 2008 metais pagamintu ir tais pačiais metais man vyro padovanotu MINI Cooper automobiliu. Tai buvo dovana penkiasdešimtmečio proga. Tas automobilis deklaruojamas nuo tų pačių 2008 metų ir pagal dokumentus yra mano vyro nuosavybė, kurią dabar naudoju aš ir kartais sūnus. Pirkimo metu 2008 metų vasarą automobilis kainavo 72 tūkst. litų (apie 20 tūkst. eur). Dabartinė jo vertė — iki 5 tūkst. eurų. Automobilis nupirktas už viešai deklaruotas mano vyro lėšas (tuo metu jis buvo Europos parlamento narys).

Norėdama išvengti bet kokių insinuacijų, į Seimą pastaruoju metu vykstu viešuoju transportu arba savo kojomis. Keletą išskirtinių atvejų, kai darbo diena buvo itin ilga ir buvo labai šalta, namo grįžau su taksi (apie tai rodo mano išlaidų suvestinė, kur taksi paslaugoms skirti 7 eurai). Į dalykinius susitikimus ir įvairias televizijas bei radijo laidas vykstu Seimo transportu. Manau, kad mokesčių mokėtojams tai gerokai brangiau, nei adekvačiai realizavus Konstitucijos 60 strp., kuriame be kita ko nurodoma, kad Seimo nario darbas ir išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Vietoje to, kad uždraudus visokių gėlyčių ir suvenyrų pirkimą biudžeto sąskaita (tai niekaip nėra su Seimo nario pareigomis susijusios išlaidos, nes už jiems tinkantį atstovavimą Seimo nariams rinkėjai perkas gėles, o ne atvirkščiai), galima būtų aiškiai nustatyti, kokią dalį (iki trečdalio ar vos daugiau) parlamentinei veiklai skirtų pinigų galima paskirti kokybiško vidutinės klasės automobilio veiklos nuomai ar/ir nuosavo automobilio amortizacijai bei degalams.

Veiklos nuoma suteikia galimybę pasibaigus kadencijai nebesirūpinti, kur dėti nebereikalingą automobilį, o naudojimo metu galima nesirūpinti nei automobilio priežiūra, nei jo draudimais ir visokiais kitokiais automobilio priežiūros darbais, kurie ir neįdomūs, ir gaišintų laiką. Būtent todėl iki Seimo valdybos sprendimo ir buvau numačiusi pasinaudoti ankstesnių kadencijų nariams jau taikyta automobilio veiklos nuomos galimybe.

Seimo valdyba — esu tai sakiusi viešai iš karto po sprendimo — iš esmės populistiškai panaikino konstitucinę Seimo nario pareigą (pabrėžiu, — ne teisę, o pareigą ) savo veiklai naudoti tik tas lėšas, kurios viešai deklaruotos ir kurių kilmės šaltiniai absoliučiai skaidrūs ir aiškūs.

Kodėl taip atsitiko? Prisiminus Naujųjų laikų Lietuvos politikos patriarchą, kas gali paneigti, kad, pirma, taip Seimo valdyba bando įsiteikti prasčiau išsilavinusiems, agresyvesniems rinkėjams; antra, dėl nepakankamai gilaus politikos ir viešųjų finansų valdymo išmanymo priima sprendimus, kurie eliminuoja sąžiningai Konstitucijos raidę ir dvasią išpažįstančių Seimo narių teises, tačiau tuo metu sudaro landas visokiems agrokoncernų ir kitokių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto agentūrų statytiniams Seime.