Praėjusią savaitę savo video įraše jau pabandžiau suformuluoti didžiausias lapkričio 29 dienos prezidento interviu LRT.lt redaktoriui Mindaugui Jackevičiui bėdas. Vertinau, kaip vis dažniau darysiu, ne prezidento nusikalbėjimus, kurių šiame interviu, kaip įprasta, apstu. 

Kalbėsiu apie aklą ir kurčią, o gal šiaip itin prastai išsilavinusį laidos vedėją, kuris beveik nemandagiai tyčiojosi ir iš prezidento, ir visiškai nemandagiai iš Lietuvos gyventojų. 

Žinant, kad LRT biudžetas sunešamas Lietuvos žmonių iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų, nepagarba jiems atsainiai vykdant savo darbą yra moraliai nusikalstamas veiksmas. 

Kiek teisingas toks mano bendras verdiktas galėsite įvertinti patys: prieš jūsų akis to interviu stenograma su mano skirtingu šifru pažymėtais komentarais. 

Čia rasite mano interpretaciją ir klausimus, kurie privalėjo ar/ir galėjo būti užduoti, jeigu, pirma,  būtų gerbiamas klausytojas ir antra, jeigu žurnalistas rimtai ruoštųsi savo darbui. 

Kol kas man sunku pasakyti, ar bendrai M. Jackevičius yra intelektualiai pajėgus suvokti, kas jam sakoma ir adekvačiai reaguoti į pašnekovo mintis, ar tiesiog rimtai nevertina savo veiklos. Tai bandysiu įvertinti žinodama platesnį kontekstą, išanalizavus kitus jo darbus. 

Būtų labai įdomu, jeigu  LRT atsirastų žurnalistų, kurie sugebėtų parodyti, kur ir kodėl esu neteisi ir taip galbūt pateisintų savo, mano galva, labai atmestiną darbą. 

Kiek tai realu? Norėčiau klysti, bet abejoju, kad žmonės, kurie gėrisi savimi, nors nesugeba suvokti, kas jiems sakoma, sugebės pakelti pirštinę. Bet gi tačiau … tikėtis gi niekas neuždraus, ar ne?

Imkimės 2023 metų lapkričio 29 dienos „Dienos temos“, skambiu pavadinimu, „Nausėda nesiima vertinti nuosprendžio MG Baltic politinės korupcijos byloje: kitaip sukelčiau grėsmę sprendimo įgyvendinimui“^[i]. 

Įraše puikiai matome, kai LRT vyr. redaktorius  M. Jackevičius akivaizdžiai nuobodžiaudamas  klausinėja pašnekovo, karts nuo karto bandydamas aštrinti klausimą. Atsakymų jis negirdi, tad prezidentui leidžiama nuklysti į lankas ir vos poros minučių skirtumu dėstyti priešingus dalykus. 

Mindaugas Jackevičius: Pone prezidente, norėjau pradėti nuo jūsų didžiausios aktualijos, nuo vieno jūsų vieno skambesnių pareiškimų — praėjusią savaitę pasiūlėte ministrui Landsbergiui atsisėsti ir nusiraminti.  Kas konkrečiai jus suerzino? 

Mano pastabos: Profesionaliai klausimas turėjo būti suformuluotas neutraliai tiek prezidento, tiek ministro atžvilgiu. Kalbant su valstybės galva, jeigu jau laikomąsi labai aiškių profesinių standartų, turi būti vengiama emociškai nuspalvintų veiksmažodžių, kuriems tikrai priklauso „suerzino“.  Emocinė laidos vedėjo retorika suponuoja ironišką santykį tiek su įvykiu, tiek ir su tikro ar tariamo konflikto dalyviais — ministru ir prezidentu. Žurnalistas užduoda aiškiai vertinančio pobūdžio klausimą, kai laidos formatas pamatuotai leistų tikėtis  informacijos, o geriausiu atveju — ir konteksto.

Galima korektiška klausimo forma, tarkime, tokia: „Jūs, prezidente, šią savaitę išreiškėte nepritarimą užsienio reikalų ministro mintims dėl Lietuvos saugumo. Kokiais argumentais rėmėtės?“ 

Gitanas Nausėda: Pirmiausia (juokiasi), aš nelaikau to pareiškimo labai skambiu. Dar niekam ramybė nepakenkė, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai ir problemų, ir iššūkių tikrai pakanka. Tai aš tikiuosi, kad ramybėje gimsta sprendimai ir labai viliuosi, kad ramybė yra ne šiaip sau ramybė, o ramybė yra tam, kad parengtume tuos sprendimus, kurie yra būtini. Tai mes tos ramybės laikėmės nuo pat pradžių ir nuosekliai planavome stiprinti Lietuvos Respublikos gynybinį pajėgumą, ir man džiugu, kad pastaruoju metu tikrai siūloma daug tokių, sakyčiau, naudingų dalykų, kurie sustiprintų mūsų saugumą, bet nepasakyčiau, kad tie pasiūlymai yra nauji. Nes visa tai aš siūliau įgyvendinti gerokai anksčiau, tačiau na tos politinės valios vis pristygdavome.  

Tai kaip vieną iš pavyzdžių galėčiau paminėti, aišku, gal  šiuo metu labiausiai matomą tą  3 proc. BVP  krašto apsaugos finansavimo lygį, įskaitant skolinimosi galimybę, jeigu jūs prisiminsite tą pasiūlymą aš pateikiau prieš turbūt kokį mėnesį ar pusantro. 

Pirminė reakcija buvo tokia kaip dažnai būna kitais atvejais, a, žiūrėkim prezidentas siūlo  reikia atsargiai į tai, bet praėjo tam tikras laikas ir na buvo tikrai suprasta, kad esame pakankamai sudėtingoje rimtoje situacijoje ir turime  daryti viską, kad krašto apsaugos finansavimas didėtų, ir dabar vyriausybė, ačiū jai už tai,  įtraukė šitą skolinimosi galimybę į  biudžetą. 

Kaip ir dėl kitų dalykų — visuotinis šaukimas, siūlymas iš mūsų, iš Valstybės gynybos tarybos buvo,  tačiau dėl įvairių, na sakyčiau, problemų, šita idėja užstrigo, atrodo,  kad niekas neketina jos atsisakyti ir labai gerai, kad neketina, nes, manau, kad visuotinio šaukimo idėją turime įgyvendinti, atsižvelgti į visus darbus, kuriuos turime padaryti, instruktorių trūksta, infrastruktūros trūksta, viską susiplanuokime ir padarykime. Tačiau visiems šitiems darbams, na, nereikia daryti skambių pareiškimų, gąsdinti žmonių, gąsdinti investuotojų ir jau ko mažiausiai reikia, tai siųsti labai keistus signalus mūsų sąjungininkams apie tai, kad, žinote, mes galbūt  abejojame 5-ojo NATO straipsnio įgyvendinamumu.  

Tai ką mes tuo norime pasakyti, kad prezidentas Džo Bidenas, kuris atvyko  į Vilnių ir sakė, kad 5-tasis straipsnis yra šventas, prezidentas Emanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais ir kancleris Olafas Šolcas, kuris taip atsakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą yra melagiai ar tiesiog plepiai. Na aš manau, kad taip nėra. Tad tiesiog nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes straipsnis yra NATO organizacijos šerdis. 

Vedėjo logiški klausimai galėtų būti, pavyzdžiui, tokie:

1. Priminkite, prašau, kokie konkrečiai buvo jūsų pasiūlymai?  
2. Jūs akivaizdžiai sutinkate, kad padėtis yra rimta, tad kodėl abejojate valdančiosios  Lietuvos partijos pirmininko teise viešai išdėstyti savo poziciją? 
3. „Jūs, prezidente, minite Džo Baideną, Šolcą, Makroną. Visų šių politikų jau artimiausiu metu laukia rinkimai. Kas leidžia jums garantuoti, kad 5-asis NATO straipsnis bus aktyvuotas, jei JAV ateis D. Trumpas, Vokietijoje valdančiąją daugumą formuos „Alternatyva Vokietijai“, o Prancūzijoje nugalės sparčiai populiarėjantis „Nacionalinis sambūris“ su Jordanu Bardella priešakyje?
4. Ministro išdėstyta nuomonė iš esmės ganėtinai plačiai panašiomis retorinėmis figūromis  pristatoma daugelyje analitinės Vakarų žiniasklaidos, tame tarpe tokiuose leidiniuose, kaip „Financial Times“,“The Economist“ ar, tarkime, „Foreign Affairs“. Kokios šio pasaulinio diskurso prielaidos jums atrodo nepriimtinos ar tiesiog klaidingos? 
5. Kas jus verčia galvoti, kad politiniu sutarimu priimta tezė gali būti laikoma šventa, nes, akivaizdu, analogišku politiniu sutarimu ji gali būti atšaukta? Pavyzdžių istorijoje turime begales, ar ne? 
6. Kiek apskritai politiniams sprendimams taikytina religinė konotacija, kuri savaime siejasi tikėjimu, o tai reiškia ir abejone? [Mano pastaba: Iš religinio mąstymo erdvės atėjusi šventumo sąvoka labai komplikuota, o ir pats šventumo statusas fenomenams priskiriamas praėjus daugeliui metų po to, kai fenomenas jau išsemtas, kitaip sakant, post mortem — po mirties]. 
7. Kodėl manote, kad ministro įžvalgos automatiškai suponuoja, kad taip žeminami,   jūsų terminais — paverčia melagiais ir plepiais, jūsų minimų valstybių lyderius?
8. Ar sutinkate, kad demokratinė valstybės sąranga leidžia aukšto rango politikui koks, be abejo, yra Lietuvos užsienio reikalų ministras, laisvai dėstyti savo pažiūras?   
9. Ar sutiktumėte, kad pastarosios geopolitinės perturbacijos vertos apmąstymo iš kintančios perspektyvos, ką, akivaizdu, ir siūlo ministras G. Landsbergis? 
10. Konstitucija nurodo, kad šalies prezidentas „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“. Prezidentė Grybauskaitė šį 84 str. traktavo kaip jai suteiktą išimtinę teisę iš esmės vienasmeniškai formuoti šalies užsienio politiką, Vyriausybei palikdama vykdytojo funkciją. Ar sutiktumėte, kad tokia traktuotė atitinka Konstitucijos raidę? 

[Mano pastabos. Klausimus galima tęsti be pabaigos. Ką daro žurnalistas? Jis nesistengia patikslinti temos, leidžia pašnekovui nukrypti nuo G. Landsbergio interviu suformuluotų įžvalgų, kurios, beje absoliučiai atitinka profesionalioje pasaulio aukštosios politikos ir žurnalistikos lauke akcentuojamus reiškinius. Žurnalistas neužduoda klausimų, kurie priverstų pašnekovą pagrįsti savo poziciją ir tokiu būdu aiškiai pademonstruotų, kiek stipri ar silpna prezidento argumentų bazė, kas ir svarbiausia informuojant žiūrovus.

Vietoje to pereinama prie personalijų, kas iki tol, kol net neaiškus ginčo tarp prezidento ir ministro turinys, išskyrus nekorektišką prezidento reakciją, tikrai yra pernelyg ankstyvas veiksmas.]  

MJ: Pone prezidente, jūs pastaruoju metu eee dažnai kritikuojate ministrą Landsbergį tiek dėl šio naujausiojo pareiškimo, tiek dėl santykių su Kinija, galima ir kitus atvejus vardinti. Ar pasitikite ministru? 

Gitanas Nausėda: Žėkite, (labai gilus atodūsis) santykiai su Kinija (giliai atsidūsta) , dar vienas pavyzdys. Tai visą šį laiką, nuo pat pradžios, nuo to laiko, kai atidaryta atstovybė, Taivano atstovybė Lietuvoje iki dabartinės dienos vienos Kinijos principas buvo Lietuvos užsienio politikos principas, tačiau prieš kurį laiką apie tai iš ministro retorikos nebuvo galima išskaityti, dominavo visai kiti naratyvai. 

Ir staiga na nuo tų ankstesnių naratyvų peršokama į vienos Kinijos principo akcentavimą, atsisakoma susitikti su ee Taivano užsienio (pauzė) ee Taibėjaus užsienio reikalų ministru ir tokiu atveju na susidaro klausimas publikai, ar keičiasi Lietuvos užsienio politikos kryptis. 

Ne, mano atsakymas yra ne. Ji nesikeičia, nes ji buvo  pagrįsta tuo pačiu principu. Ir aš, kaip šalies prezidentas, nei tada nesusitikau su oficialiais šios eee Taivano pareigūnais, nei dabar susitikinėju.  

Tai mes laikomės tų pačių principų, tačiau negalima šokinėti savo retorikos akcentais taip smarkiai  į vieną ar į kitą  pusę, nes siunčiame klaidingus signalus. 

Pastarieji signalai, kurie  pasigirsta iš ministro yra visiškai atitinkantys Europos Sąjungos strateginę liniją  eee Taivano klausimu ir na kodėl staiga pastaruoju metu norima pabrėžti, kad ministras laikosi Europos Sąjungos strateginės linijos, tą akcentuoja,  čia jau galėtų atsakyti  apie savo motyvus  pats ministras. 

Galimai klausimai, kurie leistų geriau suvokti prezidento poziciją: 

1. Jūs, prezidente, teigiate, kad ministro retorika jums „neleido išskaityti“, kad ministras gerbia vienos Kinijos principą. Ar jūs apie tai kalbėjote su ministru, ar tai tik jūsų interpretacija? 
2. Mandagesnė ankstesnio klausimo forma: Kas jums konkrečiai leidžia teigti, kad ministras Landsbergis anksčiau nesilaikė vienos Kinijos naratyvo? Ar jūs turėjote diskusijų su ministru, kurių metu ministras jums leido suabejoti tuo, kad jis nepalaiko vienos Kinijos principo ir kaip jūs reagavote? 
3. Kokie konkrečiai ministro naratyvai leido manyti, kad neigiamas vienos Kinijos principas?
4. Kinija ganėtinai aiškiai graso Taivano nepriklausomybei žymėdama net ir konkrečius 2027 metus, kai tas veiksmas turėtų būti atliktas. JAV saugumo strategija aiškiai deklaruoja, kad toks konfliktas baigtųsi JAV įsikišimu. Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti Lietuvos pozicija tokios agresijos atveju? 
5. Ar sutinkate su demokratiniame pasaulyje paplitusia nuomone, kad Kinijos agresija prieš Taivaną iš esmės būtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasikartojimas Azijos žemyne?  
6. Lietuvos užsienio reikalų ministras niekada oficialiai nebuvo susitikinęs su Taivano užsienio reikalų ministru ar kokiu kitu oficialiu Taivano pareigūnu. Kas jums leidžia teigti, kad dabartinis neįvykęs susitikimas žymi kažkokią naują situaciją?    
7. Ar Europos strateginė linija Kinijos atžvilgiu yra teisinga ir jus jai pritariate? Kiek tokia linija, įvertinus Kinijos ryšius su Rusija,  yra palanki Lietuvos nacionaliniams interesams ir jos  saugumui? 

MJ: Neatsakėte dėl nepasitikėjimo..

[Mano pastaba: klausimas formuluojamas nekorektiškai, „pradinių klasių mokytojos“ intonacija, kas absoliučiai neleistina kalbant su valstybės vadovu. Žurnalistas nesilaiko elementarių profesinės etikos standartų. Patikslinimo privalu klausti mandagesne bendresne forma].    

Na šiuo metu mes neturėtume spinduliuoti vienas kitam pasitikėjimą ar nepasitikėjimą. Aš esu pasirengęs dirbti su valdančiąją  koalicija, ir ypač saugumo ir užsienio politikos klausimais. 

Aš matau, kad tikrai kai kuriais, nesakyčiau net ne kai kuriais, o beveik visais  užsienio politikos klausimais mes sutariame —  ir dėl paramos Ukrainai,  ir dėl Kinijos ir tas pastaruoju metu visiškai akivaizdu darosi, ir dėl Rusijos karo Ukrainoje grėsmes,  ir dėl NATO,  dėl visų šitų dalykų mes esame visiškai vienodo požiūrio.  

Aš esu pasirengęs dirbti, aš nekreipsiu dėmesio  į vienokio ar kitokio pobūdžio komentarus, ar kritikas, ar dar kažką, nes manau, kad valstybės saugumas yra daug svarbesnis dalykas, negu asmeninių santykių aiškinimasis.

]Mano pastaba. Žurnalistas nereaguoja į tai, kad prezidentas ką tik iš esmės paneigė tai, ką kalbėjo vos prieš kelias minutes].

Kompetentingas klausimas galėtų būti toks:  „Nors jūs teigiate, kad ministro svarstymai netoleruotini, nes pakerta sąjungininkų pasitikėjimą Lietuva, vis dėlto pripažįstate, kad „beveik visais užsienio politikos klausimais sutariate“.  Kur konkrečiai jūsų požiūris su užsienio reikalų ministerijos formuojama politika išsiskiria ir koks to „beveik“ turinys?    

Mindaugas Jackevičius: Prezidente, grįžkime prie gynybos biudžeto. Jūs siūlote 3 proc. nuo BVP, biudžete kol kas numatoma apie 2,7 proc., tačiau finansų ministrė kviečia jus irgi siūlyti tvarius būdus padidinti ilgalaikį biudžetą valstybės saugumo srityje. 

Kokius jūs naujus mokesčius palaikytumėte, nes jūs kol kas ką girdėjome, tai siūlote skolintis, kam vyriausybė nepritaria.

Gitanas Nausėda: Aš gerbiamai finansų ministrei ir prieš dvejus metus ir prieš metus kiekviename metiniame pranešime vis pabrėždavau, kad mokesčių reformai tinkamas langas užsiveria, ir nepaisant to buvo gana sakyčiau olimpinės ramybės principu klausomasi tų metinių pranešimų ir laikas leidžiamas pro pirštus. 

Laikas ištiksėjo ir šiandien jau ir pati finansų ministrė staiga pripažįsta, ir valdančioji koalicija pripažįsta, kad mokesčių reformai tinkamas metas praėjo. Tai dabar šitame kontekste kalbėti vėl apie atskirų mokesčių įvedimą, juo labiau tokių kaip, pavyzdžiui, PVM įvedimą, reiškia vėl erzinti Lietuvos gyventojus iš konteksto ištrauktais atskirais pasiūlymais, kad ir su pačiais gražiausiais ketinimais. 

Tai nėra gerai ir tai nepasitarnauja visuotiniam visuotinei ramybei ir stabilumui, ypatingai visuomenės stabilumui. 

Mano pasiūlymas buvo pasinaudoti skolinimosi galimybe ir padidinti de facto krašto apsaugos finansavimo išlaidas iki 3 proc. BVP, plius aš atkreipiu dėmesį į kitą aspektą – kad mūsų finansų ministerijos prognozuojamas biudžeto deficitas nuolat yra gerokai konservatyvesnis, negu tas, kurį mes gauname faktiškai. 

Štai šiais metais, kad nekalbėčiau teoriškai, pakalbėkime apie statistiką: planavome 4,9 proc. deficitą, faktiškai jis bus turbūt apie 2 proc.  

Kitais metais planuojame 2,9 proc., planavome, dabar jau 3 proc. deficitą, Europos Komisijos prognozė yra 2,3 proc. 

Už visų šitų skirtumų slepiasi šimtai milijonų eurų, kuriuos mes galėtume panaudoti, bet labai svarbu, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė turėtų tikrai tinkamus projektus šitiems pinigams panaudoti, ne šiaip iššvaistyti, bet panaudoti tam,  kas šiuo metu yra svarbiausia – kariuomenės modernizavimui, atėjimui mūsų sąjungininkų pasirengti, tiesa, čia jau ir solidarumo įnašai šitam tikslui naudojami, kad pinigai būtų panaudoti pačiu efektyviausiu būdu, o mes rodome, kad tų pinigų yra ir nereikia apgaudinėti savęs, kad mes jų neturime.

[Mano pastabos: Prezidentas nukrypsta nuo klausimo, žurnalistas nereaguoja. Klausiama apie tvarų biudžeto finansavimą, prezidentas jam įprasta maniera imasi kaltųjų paieškos ir vėl pabrėžia savo išskirtinį pranašumą kalbamu klausimu. Žurnalistas klauso, ir stebint iš interviu, atrodo, kad nelabai suvokia, kad prezidentas kalba, švelniai sakant, nesąmones, kurios prieštarauja Lietuvos įstatymams, ekonominei logikai ir skelbia labai pavojingą mintį, kad skolas galima auginti be atokvėpio.

Žinoma, galima bandyti teisinti M. Jackevičių tuo, kad jis neturi pakankamai kompetencijų suvokti, kokiu laipsniu prezidento atsakymai kertasi su įstatymais ir logika. Tiesa, profesionalus žurnalistas tokiu atveju arba neužduoda klausimo, į kurį negali adekvačiai reaguoti, arba turi savigarbos iki pokalbio labai detaliai suvokti procesą ir siūlomų spendimų pasekmes visuomenei. ] 

Galimi profesionalūs klausimai: 

1.     Kaip žinia, Lietuvos biudžetas rengiamas pagal aiškią procedūrą, kai planuojamos pajamos yra suderinamos su Fiskalinės institucijos funkciją vykdančia Valstybės kontrole. Pastaroji dar spalio pabaigoje pareiškė, kad deficitui artėjant prie 3 proc. BVP, be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus^[ii]. Ar jūs, prezidente, siūlote keisti valstybės biudžeto formavimo tvarką? Jei taip, kokiu keliu konkrečiai siūlytumėte keisti procedūras, įvertinus tai, kad dabartinė suformuota pagal gerąsias europines praktikas? 

2.     Priešingai nei Valstybės kontrolė, kuri stebi šalies viešųjų finansų būklę, siūlote didinti skolą. Kokios būtų neigiamos tokio sprendimo pasekmės, žinant, kad jau 2025 metais vien papildomi palūkanų mokėjimai, kuriuos dengiame iš realių pajamų, padidėtų 200 mln. eurų.

3. Dar kartą norėtųsi paklausti, kokia mokesčių reformai jūs , prezidente, pritariate? Kokie tvarūs papildomi pajamų šaltiniai, jūsų nuomone, privalo būti įvesti? Ar turi būti panaikintos dabar esančios labai plačios išimtys? 

Mindaugas Jackevičius:  Prezidente, aptarkime dar ir kitas temas. Visuomenėje daug diskutuojama apie MG Baltic bylos, politinės korupcijos bylos sprendimą. Kaip jūs, žmogus, kuris skiriate teisėjus, vertinate situaciją, kada vienos instancijos teismas visiškai išteisina, o kitos instancijos teismas tiesiog priima kardinaliai skirtingą sprendimą ir pasiunčia įtariamuosius … kaltinamuosius į kalėjimą?

[Mano pastaba: interviu netikėtai, nesugebėjus suvokti prezidento pasiūlymo klampinti Lietuvą į skolų liūną tikrosios prasmės, staiga keičia temą. Įrašas rodo, kad žurnalistas net nebando suprasti, kas jam sakoma ir reaguoti. Veiksmas ne tik neprofesionalus, bet interviu su valstybės galva paverčia perdėm paviršutinišku aktualijų  aptarimu be jokios refleksijos]

Gitanas Nausėda: Aš nenoriu vertinti nei pirmosios instancijos teismo sprendimo, nei antrosios instancijos teismo sprendimo, nes jeigu aš taip daryčiau, aš sukelčiau didelę grėsmę šio sprendimo įgyvendinimui, nes šiuo atveju pusės, viena iš pusių gali pateikti tai kaip politikų

kišimąsi į teisinį procesą ir po to galbūt net remdamiesi tuo sumažinti savo atsakomybę arba kvestionuoti savo atsakomybę, todėl aš šito nedarysiu. 

Manau, kad teismas priėmė tokį sprendimą, kokį jie turėjo teisę priimti remdamiesi labai aiškiais argumentais, na ir manau, kad po šio pastarojo teismo sprendimo Lietuvoje žmonių, kurie pasitiki teisingumu ir tiki teisingumu atsirado gerokai daugiau. 

[Mano pastaba. Prezidento argumentavimas prieštaringas: teigdamas, kad nenori ir negali įsikišti į teisinį procesą, jis akivaizdžiai demonstruoja palankumą antrosios instancijos teismui, ir taip, žinant, kad klausimo svarstymas persikelia į Aukščiausiąjį teismą,  įsikiša į nebaigtą teisinį procesą. Ypatingai keista, vertinant iš solidesnės žurnalistikos perspektyvos, kad šis klausimas iškeliamas į antraštę, nors jam skiriamas išskirtinai menkas dėmesys pačio pokalbio metu].

Logiška būtų klausti: 

1. Jūs viešai deklaruojate, kad pozityviai vertinate antrosios instancijos teismo sprendimą. Ar tai neprieštarauja jūsų tezei, kad vertinti negalite, nes  bet koks vertinimas gali būti suvokiamas kaip įsikišimas į teisinį procesą? 
2. Ar jūsų teigiamas antrosios instancijos teismo sprendimo vertinimas negali būti laikoma politiniu spaudimu Aukščiausiajam teismui?  

Mindaugas Jackevičius:  Dar viena tema, prezidento rinkimai. Jau rikiuojasi prie starto linijos kandidatai, jūs pats ketinate sprendimą paskelbti gruodį, ar iš tų kandidatų, kurie jau pareiškė dalyvausiantys rinkimuose, ar rastumėte tą, už kurį galėtumėte balsuoti pats?

[Mano pastaba: žurnalistas vėl akivaizdžiai klampina prezidentą į personalijų aptarimą. Kitaip sakant, žaidžiama pigoka emocijų korta, o interviu, taip ir nepakilęs į daugiau mažiau intelektualų pokalbį apie idėjas ir jų realizaciją, dar labiau klimpsta į bulvarinį žanrą]

Gitanas Nausėda: Aš dar palauksiu iki kitos savaitės ir tada jau turbūt žinosiu, už ką balsuosiu. Aš ketinu savo sprendimą paskelbti gruodžio 7 dieną, tikrai grįšiu, netrukus išvažiuoju į Klimato kaitos konferenciją, COP konferenciją Dubajuje, po to grįšiu ir tikrai turėsiu tinkamą metą paskelbti savo sprendimui, tokį sprendimą jau esu priėmęs, visi klausimai man mano galvoje yra atsakyti, o kandidatų yra, tačiau tuos kandidatus, kuriuos aš matau aš susidaro įspūdis, kad jie nelabai supranta, kur jie eina. 

Jų įsivaizdavimas apie prezidento instituciją yra toks sakyčiau arba teorinis arba žiūrint iš gana didelio nuotolio. Na, nežinau, ar jiems bus lemta išbandyti tai praktiškai ar nebus lemta, bet bet kuriuo atveju prezidento institucija turi labai apibrėžtas konstitucines teises ir pareigas, ir prezidentas turi privalo jų laikytis, ir tikrai yra labai daug politinių jėgų, kurios labai kruopščiai tikrina, ar prezidentas tų konstitucinių galių laikosi. 

Aš kalbu ir apie savo patirtį su ankstesne valdančiąja koalicija, ir su šita valdančiąja koalicija. Tai yra sunkios pareigos, bet jos suteikia galimybę priimti reikšmingus sprendimus šalies gyvenimui ir todėl aš manau, kad prezidento rinkimai bus įdomūs ir kandidatų įvairovė ten bus. 

Galimi klausimai, kurie akivaizdu kyla stebėtojui, žinant, kad prezidentas sau priskiria darbus, kuriuos atlieka Vyriausybė.  

1. Ką dabar pasakytumėte sau 2019 metais ir ką supratote per kadenciją? 
2. Kiek remiantis Konstitucija pamatuotas jūsų siekis vadovauti šalies Vyriausybei?
3. Kokius Lietuvai reikšmingus sprendimus per savo kadenciją padarėte asmeniškai jūs?    

Mindaugas Jackevičius: Prezidente, ar jau apsisprendėte ką darysite su putiną šlovinančios balerinos Ilzės Liepos pilietybe?

[Mano pastaba. Belieka tik pasikartoti. Žurnalistas bėga per temas, tad labai pamatuota mintis, kad jis neturi gebėjimo pokalbį intelektualizuoti. 

Interviu vis labiau panašėja į persimetinėjimą iš anksto sutartais klausimais, kai abiem pusėms svarbu tik prisiminti, ką sakyti konkrečiu momentu, net nebandant išgirsti, kas atsakoma. Taip prezidentui suteikiama galimybė kalbėti bet ką. 

Galima pamatuotai teigti, kad LRT taip negerbia savo žiūrovų, kad jai iš esmės svarbus tik pats faktas, kad laidoje buvo prezidentas. Klausimas kodėl jis buvo pakviestas ir ką sužinojo žiūrovai lieka jeigu ir ne užribyje, tai tikrai antrame plane.

Kadangi šiame kontekste išlenda putinas, kurį  šlovina balerina, tai sąžiningas žurnalistas paklaustų savęs, o ar leisdamas prezidentui kalbėti bet ką ir nereflektuodamas jo atsakymų, aš pats netampu panašus į propagandinių Rusijos televizijų žurnalistus. Sunku gi būtų ginčytis, kad ir vienu ir kitu atveju matome tą patį pokalbį, kuriame nėra jokių tikrai aštrių kampų, o valstybės vadovui leidžiama net elementarios logikos nesilaikyti].  

Gitanas Nausėda: Mes turime laikytis visų procedūrų ir kaip ir Margaritos Drobiazko atveju, taip ir šiuo atveju mes laikėmės procedūrų, informavome apie posėdžius, praėjome visas reikalingas instancijas, pilietybės reikalų komisijos išvados buvo gautos. 

Kaip žmogus, kaip pilietis aš tikrai esu, na, tiesiog man visiškai nepriimtini tokie samprotavimai ir galima ieškoti argumentų kažkokių tai pragmatinių, kodėl žmogus taip šneka. Aš suprantu, kad tame režime žmonės nebegali šnekėti tiesos, kai kurie tą tiesą kalba pro sukąstus dantis, kai kurie galbūt ir iš tikrųjų tiki tuo putino fenomenu. Bet kuriuo atveju tai yra nepateisinama ir tokie dalykai turėtų būti vertinami iš mūsų taško griežtai.

[Mano pastaba: Prezidento kalba absoliučiai nerišli. Perskaitykite, ir pagalvokite dar kartą, ar taip klampiai mąstantis ir kalbantis žmogus pajėgus suvokti, ką jis veikia ir priimti logiškus sprendimus].

Galima paklausti: 

Kokie konkrečiai samprotavimai prezidentui visiškai nepriimtini? [Komiška, bet pagal atsakymo logiką galima įtarti, kad esama problemų su procedūromis…]

Jūs sakote, kad tame režime žmonės negali šnekėti tiesos, bet ar tai nereiškia abejonės, kad  sprendimas atimti pilietybę pamatuotas?] 

Mindaugas Jackevičius: Ir pabaigai. Artėja Tarptautinė Žmogaus teisių diena, kaip jūs, prezidente, vertinate situaciją, kai Lietuva lieka vienintele iš Baltijos valstybių, kuri niekaip neįteisina, nepripažįsta vienos lyties asmenų santykių, kalbu apie partnerystės įstatymą ir ką sako specialistai, kad liekame vis dėlto su valstybėmis, kurios arčiau Rytų: kalbu tiek apie Vengriją, tiek Rusiją ar Baltarusiją.

Gitanas Nausėda: Aš pasisakau už tų santykių reglamentavimą, tačiau klausimas kaip mes norime juos reglamentuoti. 

Na, man ne visiškai suprantama kodėl vienu metu startavę tuo pat metu du projektai tai Civilinės sąjungos ar Artimos partnerystės ar artimojo ryšio institutai, vienas iš jų buvo numarintas, o kitas atsidūrė štai dabar tokioje situacijoje, kai artėjant rinkimams, na, žinote, gal analogija nelabai tinkama, bet kažkas panašaus kaip ir mokesčių reformos klausimu. 

Buvo atidėliojama, buvo braižomos kažkokios tai raudonos linijos, o dabar atėjo tas metas, kai nebeįmanoma susitarti pačiame Seime. Tai aš, na, ir toliau pasisakau už tai, kad visi žmonės turi tam tikras teises, tik tai turime tai daryti ir įteisinti laikydamiesi Konstitucijos nuostatų ir Konstitucijos 38-ojo straipsnio turinio.

Galimi klausimai: 

1. Primenate apie Seime braižomas raudonas linijas, kurios dabar trukdo susitarti ar LGBT bendruomenės teisių Lietuvoje. Kurioje tų linijų pusėje stovite jūs ir kokia šiuo klausimui jūsų konkreti poziciją?
2. Kuri konkrečiai jūsų minimo Konstitucijos 38 str. idėja svarbi vertinant LGBT partnerystės įteisinimą?
3. Ar sutinkate, kad minėto 38 str. pagrindinė idėja, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas suponuotų, kad bent jau apribota partnerystės forma teisę gyventi šeimoje turi ir LGBT bendruomenės žmonės?      
4. Minite Konstituciją, tad žinant, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad santuoka yra neutrali lyčiai, galima įtarti, kad jūs palaikote vienos lyties santuokas, ar ne?  

Mindaugas Jackevičius: Ačiū jums, Jūsų Ekselencija, taip pat dėkoju žiūrovams ir mes toliau keliamės į Panoramą.

[Mano išvada. O aš, savo ruožtu, negaliu padėkoti p. M. Jackevičiui. Klausyti buvo nuobodu, švelniai sakant. Analizuojant buvo gėda už žurnalistą. 

Žiūrint tokius ir panašius interviu, nenorom esi verčiamas sutikti su socialiniuose tinkluose paplitusia nuomone, kad LRT dirba savotišku propagandos ruporu. 

Tiesa, mano galva – ir tai prielaida, kuria bus remiamasi ateityje nagrinėjant tokius ir panašius politinius fenomenus, kaip nuobodūs beprasmiai  interviu, yra ta, kad jaunai Lietuvos žurnalistų kartai trūksta trijų dalykų: (1) išsilavinimo, kuris leistų jiems suprasti, kad jie turi kasdien mokytis ir nekalbėti, ko neišmano; (2) ambicijų dirbti sąžiningai ir tiek gerai, kiek sugebi, taigi, mokytis; (3)tarnystės savo auditorijai dovanos, kuri irgi — nenuostabu — ateina, kai kasdien mokaisi suprasti, ką ir kodėl darau pats, ir tik po to vertini kitą.

Ir tikrai nesutinku, kad jie yra valdančiosios daugumos ar prezidento, etc. propagandos ruporai. Deja, panašu, bet juos jaudina vienintelis dalykas — kiek jie gražūs patys sau, o save jie linkę vertinti per užimamą kėdę. 

Prisiminus M. Jackevičiaus patarimus man kalbėti mandagiai, įtariu, kad mandagiai jam pačiam reiškia be turinio, banaliai, negerbiant pašnekovo (nėra didesnės nepagarbos tam, su kuriuo kalbi, kaip negirdėti, ką jis sako ir nereaguoti) ir nuobodžiaujant. Konkrečiau atveju tikrai galiu nuraminti M. Jackevičių — barzda buvo pakirpta be priekaištų ]  

Tikiuosi, kol būsiu gyva, viešojoje erdvėje būsiu nemandagi: mąstysiu, kasdien skaitysiu ir mokysiuosi, gerbsiu pašnekovus, tad išgirdus nesąmonę apie tai pasakysiu garsiai. Seksiu Lietuvos intelektualų disidentų pėdomis.]

^[i] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000306903/dienos-tema-nauseda-nesiima-vertinti-nuosprendzio-mg-baltic-politines-korupcijos-byloje-kitaip-sukelciau-gresme-sprendimo-igyvendinimui

^[ii] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/17648/deficitui-artejant-prie-3-proc-bvp-be-tvariu-pajamu-saltiniu-tolesnis-islaidu-didinimas-keltu-rizika-ateityje-nesilaiky