Ar dar vis turime (ne)mokamą gydymą Lietuvoje?
Kviečiu visus dalintis patirtimi, kaip greitai/sėkmingai pavyksta patekti pas reikiamą specialistą nemokamai trečiojo lygio konsultacijai, turint poliklinikos specialisto siuntimą, ir kaip dažnai, nesulaukus nemokamo gydymo, tenka rinktis mokamas medicinos paslaugas.
Galimybė pasinaudoti iš anksto per PSD apmokėtu „nemokamu“ gydymu, kaip rodo laiškai, palaipsniui daugeliui tampa nepasiekiamu gėriu. Ar galime sutikti, kad esama sveikatos apsaugos sistema jau neveiksni, ir tie iš mūsų, kurie metų metus mokame tikrai nemažas PSD įmokas tampame sistemos nepakankamo finansavimo įkaitais, kai pirmenybė patekti pas gydytoją ar net bendrai galimybė pasinaudoti aukščiausio lygio gydytojų konsultacijomis skiriama tiems, kurie pajėgūs susimokėti?
Patirtis rodo, kad norint užsiregistruoti specialisto konsultacijai Santaros klinikose, reikia nieko kito neveikti, kaip tik visą dieną sėdėti internetinėje svetainėje www.sergu.lt ir „gaudyti“ gydytojo įkeliamus laikus nemokamam vizitui ir spėti spustelti mygtuką „rezervuoti“. Įdomu tai, kad užsiregistruoti mokamai konsultacijai didesnių problemų nekyla. Tiesa, mokamo vizito kainą sužinoti galima tik paskambinus, nes prie registracijos kaina nėra nurodoma. Ir ta nemokamo apmokamo vizito kaina (be papildomų, dažnai prievarta peršamų tyrimų) tikrai solidi.
Šią savaitę kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę bei Santaros klinikų generalinį direktorių su prašymu atsakyti į klausimą, koks algoritmas nulemia galimybę ar, priešingai, negalimybę patekti į eilę konsultacijai, kai turi antro lygio specialisto siuntimą iš poliklinikos?
Kodėl primygtinai siūlomos tik mokamos vietos? Kokia dalis Lietuvos žmonių, nesulaukę nemokamų paslaugų, pasinaudojo mokamomis medicinos paslaugomis? Kas lemia, kad PSD įmokas nuolat ir sąžiningai mokantis žmogus, priverstas savo teise gauti medicinos pagalbą tik po to, kai ja pasinaudojo tie, kas gali užmokėti?
Asmeniškai p. A. Širinskienės paklausiau kaip ji mano, ar Lietuvoje vis dar egzistuoja „nemokama“ medicina, nes vieši valdančiosios daugumos pasisakymai leidžia manyti, kad perdėtai rūpinantis alkoholio vartojimo ribojimo priemonėmis, užribyje lieka absoliučiai daugumai sąžiningai dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų aktualūs sveikatos apsaugos klausimai.