Rusijos įsiveržimas į Ukrainą visoje Europoje drastiškai padidino energijos kainas. Siekiant apsaugoti elektros vartotojus pernai rudenį Europos Sąjungoje buvo atlikta iki tol neregėta rinkos intervencija – nustatyta viršutinė riba pajamoms, gaunamoms už parduotą elektrą.

Tokiu būdu buvo apribotas pigiausiai elektrą generuojančių kompanijų – visų pirma vėjo ir saulės energetikos verslo įmonių – smarkiai išaugęs netikėtas pelnas (windfall profit). 

Poreikis pertvarkyti elektros rinką

Šias pajamų „lubas“ viršijančią sumą – vadinamuosius viršpelnius – nuspręsta perskirstyti, siekiant padėti vartotojams sumažinti sąskaitas už elektrą.

Nauja padėtis vėl aktualizavo europinės elektros rinkos pertvarkos klausimą, tad neatsitikinai sausio pabaigoje ir vasario pradžioje Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas dėl būsimų reformų. 

Planuojama, kad jos turėtų atsispindėti naujajame Komisijos teisės akto dėl elektros rinkos pertvarkos pasiūlyme, kurio pristatymo laukiama ateinančią Strasbūro savaitę.  

Konsultacijų metu aptartos labai įvairios temos. Kaip sumažinti sąskaitų už elektros energiją priklausomybę nuo trumpalaikių iškastinio kuro kainų svyravimų? Kaip paskatinti plačiau diegti modernias atsinaujinančiųjų išteklių technologijas. Kaip garantuoti elektros tiekimo saugumą? 

Be deramo dėmesio nepalikti ir vartotojų apsaugos bei didesnės jų galios būsimoje rinkos valdysenoje klausimai, rinkos skaidrumo bei jos priežiūros problemos. 

Status quo ar reformos

Vis dėlto nors visos Europos Sąjungos valstybės narės sutinka, kad nuo to, kaip bus organizuota elektros rinka, priklauso daugybės esminių europinių projektų sėkmė, nuomonės dėl to, ką reikia daryti, skiriasi. Skirtumai ganėtinai rimti, ką parodė ir antradienį Stokholme įvykęs Europos Sąjungos valstybių energetikos ministrų susitikimas. 

Esminis klausimas: ar Europos Sąjungos elektros rinka turėtų būti pertvarkyta iš esmės ar užtektų vien dalinių pokyčių?  

Niderlandų ir galingiausios Sąjungos ekonomikos —  Vokietijos vedamos septynios Europos Sąjungos valstybės radikalesnių reformų nepalaiko ir siekia išlaikyti status quo.

Tuo tarpu kita grupė, kur lyderiauja Ispanija ir Prancūzija, priešingai, kritikuoja dabartinį ribinės kainodaros modelį ir agituoja už radikalesnes struktūrines elektros rinkos reformas. Šiai grupei tikėtina priklauso ir Lietuva, kuri nors viešai prie šio bloko neprisijungė, bet palaiko esminę elektros rinkos peržvalgą. 

Status quo šalininkės – Danija, Estija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Suomija ir Vokietija vasario 13 dieną laišku kreipėsi į Europos Komisiją ragindamos išlaikyti jau egzistuojančius rinkos privalumus. 

Argumentuojama tuo, kad, nepaisant energetikos krizės, Europos Sąjungos elektros rinkos integracija per pastarąjį dešimtmetį blokui atnešė milžiniškos naudos – žemesnes didmenines elektros kainas, saugų elektros tiekimą, leido plėtotis atsinaujinančių išteklių energetikai. 

Elektros rinkos integracijos privalumai

Akcentuojama, kad prieš imantis bet kokių reformų, būtina įvertinti, ar pertvarka nesutrikdytų rinkos funkcionavimo. 

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pokyčiai negali kirstis su būtinybe dekarbonizuoti Sąjungos ekonomiką, kitaip sakant, reforma negali stabdyti procesų, kurie leidžia mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Laiške taip pat pabrėžiama būtinybė išlaikyti Europos Sąjungos elektros rinkos integracijos teikiamus privalumus. Tarkime, stiprėjantys infrastruktūriniai valstybių narių ryšiai padėjo palaikyti energetinį saugumą tuose regionuose, kurie praėjusiais metais patyrė elektros tiekimo sutrikimų. 

Šio status quo šalininkės taip pat ragina Europos Komisiją didinti elektros rinkos atsparumą kainų šokams, visų pirma geriau integruojant rinkas, tobulinant jų veikimo mechanizmus ir stiprinant tam tikrus specifinius instrumentus, tokius kaip elektros pirkimo susitarimai (power purchasing agreements).

Stabilizuojanti žalioji energetika

Išskirtinis dėmesys laiške skiriamas jau minėtam dekarbonizacijos procesui. Net krizės metu atsinaujinantys ištekliai generavo elektrą už mažiausią kainą ir taip įrodė savo naudą vartotojams. Ateityje atsinaujinanti energija dar geriau stabilizuos rinką ir apsaugos vartotojus nuo elektros kainų svyravimų.

Septynios valstybės narės skeptiškai vertina ir europiniu lygmeniu taikytas laikinąsias energetikos krizės stabdymo priemones, kurios pradėtos taikyti Ispanijoje, o vėliau perkeltos į kitas valstybes nares.

Manoma, kad panašūs žingsniai didina elektros rinkos neapibrėžtumą, mažina investuotojų pasitikėjimą ir taip riboja žaliosios energetikos plėtrą. 

Tarkime, galingiausia bloko valstybė narė Vokietija laikosi pozicijos, kad pastarojo meto elektros kainų šuolį lėmė ne rinka, o tam tikros force majeure aplinkybės, susijusios su sumažėjusiu gamtinių dujų tiekimu iš Rusijos. 

Elektros gamintojų pelno ribojimas

Šalies vicekancleris ir ekonomikos bei klimato ministras Robertas Habeckas įsitikinęs, kad Europa turi vieną geriausiai veikiančių elektros rinkų pasaulyje. Jo nuomone, privalu išsaugoti laimėjimus, o ateityje užtikrinti investicijų į atsinaujinančių išteklių energetiką paskatas. 

Vasario 20 dieną Berlynas netgi paragino Europos Komisiją pristabdyti elektros rinkos reformų procesą, pertvarką „pilnu tempu“ pradedant po kitais metais vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Su panašiosiomis mintimis nesutinka kita valstybių narių stovykla, kuriai priklauso Europos Sąjungos pietinės šalys, ypač Ispanija ir Prancūzija. 

Pastaroji grupė pasisako už radikalesnes struktūrines elektros rinkos reformas ir kritikuoja dabartinį ribinės kainodaros modelį.

Šiuo metu elektros kaina nustatoma atsižvelgiant į gamintojų sąnaudas naudojant pigiausius atsinaujinančius išteklius, o kai jų nebeužtenka – brangesnius (pavyzdžiui, iškastinį kurą), kurie galiausiai ir apsprendžia elektros kainą. 

Jau minėta Ispanija pirmoji nusprendė apriboti netikėtą elektros gamintojų pelną, o gautas lėšas skirti išaugusioms vartotojų sąskaitoms kompensuoti.

Dar ankstyvą praeitų metų pavasarį drauge su kitomis Pietų šalimis Ispanija įspėjo apie neigiamą gamtinių dujų kainų poveikį elektros rinkoms. Dabar Ispanija ragina Europos Komisiją jau europiniu lygiu atsieti gamtinių dujų ir elektros kainas. 

Viršpelnių dalybos 

Šios vadinamosios pertvarkos grupės šalys taip pat labai aktyviai ragino Europos Komisiją imtis drastiškų rinkos intervencijų rekordinėms elektros kainoms pažaboti.

Elektros rinkos reformavimo stovyklų priešpriešoje Lietuva palaiko Pietų šalis ir siekia radikalesnės pertvarkos. 

Lietuvos status quo netenkina, visų pirma, dėl to, kad ji neturi pakankamai atsinaujinančios energijos subjektų, gaminančių pigią elektrą. Tai reiškia, jog Lietuva neturi šaltinio, kuris leistų kompensuoti išaugusias vartotojų sąskaitas. 

Manoma, kad su tomis šalimis, kurioms nepakanka pigią elektrą generuojančių pajėgumų, viršpelniais privalo dalytis elektrą eksportuojančios šalys. Lietuvos atveju – Švedija. 

Deja, ligšiolinė europinė praktika rodo, kad valstybių narių derybos dėl viršpelnių pasidalijimo visada buvo itin komplikuotos. Lietuvai ir Švedijai irgi iki numatyto 2022 metų gruodžio 1 dienos termino susitarti nepavyko.  

Dar daugiau, ekspertų teigimu, net ir pavykus susitarti, bent jau Lietuvos atveju, iš Švedijos gauta suma nebūtų didelė.

Taip pat minima, kad dabartinis europinės elektros rinkos modelis neatsparus vadinamiesiems šokams, kitaip sakant, iš anksto sunkiai numatomiems įvykiams.  

Kainų svyravimai

Pernai spalį energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad tokioms mažoms rinkoms kaip, pavyzdžiui, Lietuva trukdo ir tai, kad esama situacija neleidžia išvystyti įvairių išvestinių finansinių instrumentų, kurie panašiose rinkose gali būti labai naudingi.

Anot jo, dabartinis elektros rinkos dizainas žiemą galėjo lemti pasiūlos problemas, paprasčiau sakant, elektros trūkumą. 

Lietuva laikosi pozicijos, kad pertvarkant europinę elektros rinką privalu sutarti, kaip elektros kainas apsaugoti nuo tokių didelių svyravimų, kurie stebimi gamtinių dujų rinkoje. 

Pastaroji mintis visiškai sutampa su Pietų šalių grupės įsitikinimu, kad privalu spręsti neigiamo gamtinių dujų kainų poveikio elektros rinkoms problemą.

Dujų ir elektros kainų atsiejimas

Vienas iš šios problemos sprendimų ir galėtų būtų Ispanijos anksčiau pateiktas pasiūlymas europiniu lygiu atsieti gamtinių dujų ir elektros kainas.

Vienokie ar kitokie pasiūlymai, kaip spręsti čia paminėtas problemas, bus aiškūs jau kovo 16 dieną. Tada ir pamatysime, kokią poziciją yra linkusi paremti Europos Sąjungos vykdomoji valdžia – Komisija.