Pavojai dirbtinio intelekto šešėliuose
Puikiai suprantu, jog kasdien galvojate apie karą. Jo baisumus, grėsmes, galimus scenarijus. Tikitės, kad Ukraina greit įveiks priešą. Svarstote, ar pakankamos sankcijos Rusijai, ir diskutuojate, kas lėmė, kad didelė tauta prarado protą ir garbę. Tai sekina.
Ir nors tikrai labai svarbu, kiek galima padėti kovojančiai Ukrainai, negalime mesti ir kitų savo darbų. Tad šįkart jūsų mintis bandysiu pasukti šiek tiek kita linkme.
Pasibeldė į kiekvienus namus
Kitą savaitę Strasbūre Europos parlamentas balsuos dėl ilgalaikio dirbtinio intelekto vystymo gairių. Daugiau kaip pusantrų metų veikęs specialus Europos Parlamento komitetas dirbtinio intelekto skaitmeniniame amžiuje klausimais pateikė pranešimą, kuriame plėtojamos dabartinės teisėkūros iniciatyvos ir numatomas tolesnių veiksmų šioje srityje planas.
Esu tikra, kad daugelis jūsų, ypač tie, kurie daugiau naudojatės socialiniais tinklais, girdėjote apie dirbtinį intelektą ir matėte populiarią anglišką dviejų raidžių AI santrauką. Jeigu mėgstate žiūrėti Netfliksą ar klausote Spotify, irgi kasdien susiduriate su dirbtiniu intelektu, – būtent jis pagal jūsų pasirinkimus siūlo jums naujus filmus ar parenką mėgstamą muziką.
Vertinant labai bendrai, dirbtinis intelektas pasirodo kaip mašinos gebėjimas demonstruoti galimybes, kurios pasiekiamos tik žmogui. Dirbtinis intelektas leidžia techninėms sistemoms suvokti savo aplinką, susitvarkyti su tuo, ką suvokia, ir išspręsti problemas siekiant konkretaus tikslo.
Kadangi kompiuterių pajėgumo ir jų kainos santykis pastaraisiais metais nuolat gerėjo, dirbtinis intelektas palaipsniui pasibeldė į kiekvienus namus, kurie tik pajėgūs įsigyti modernesnį kompiuterį.
Dirbtinio intelekto galimybės toli gražu neišsemtos, bet jo inspiruota skaitmeninė revoliucija jau kuria nemažai problemų.
Skaitmeninės revoliucijos smegenys
Vertinat retrospektyviai, dirbtinis intelektas kartu su savo palydovais – didžiaisiais duomenimis, robotika, 3D spausdintuvais ir kitomis modernybėmis – atvėrė duris ketvirtajai pramonės revoliucijai.
Jei pirmieji atradimai suteikė žmonėms galimybes keliauti vis greičiau, susisiekti per didelius atstumus ar sukurti milžiniškus megapolius, kurie nemiega nei dieną, nei naktį, tai šis pastarasis pramonės pertvarkos etapas toliau keičia visuomenės ir žmogaus santykius.
Kur mes dažniausiai naudojamės dirbtinio intelekto paslaugomis, net jeigu to neatpažįstame?
Pasiremdamas ankstesnėmis jūsų paieškomis, pirkimais ar kitokiu elgesiu internete dirbtinis intelektas padeda rinktis ir kuria dideles globalias rinkas.
Paieškos sistemos mokosi iš daugybės naudotojų pateiktų duomenų, kad pateiktų pritaikytus paieškos rezultatus. Mūsų išmanieji telefonai naudoja dirbtinį intelektą, kad pateiktų kuo tinkamesnį ir labiau pritaikytą produktą.
Padėjo kovoti su kovido pandemija
Virtualūs asistentai, atsakinėjantys į klausimus, teikiantys rekomendacijas irgi tapo kasdienybės dalimi. Čia galime paminėti ir vertimo programinę įrangą, kuri tobulėja irgi pasiremdama dirbtiniu intelektu. Dirbtinio intelekto sistemos gali padėti atpažinti kibernetines atakas ir kitas kibernetines grėsmes.
Beje, dirbtinis intelektas padėjo mums kovoti ir su kovido pandemija, nes jis puikiai tarnavo terminio vaizdo įrangose oro uostuose ir kitur. Medicinoje jis gali padėti atpažinti infekciją iš kompiuterinės tomografijos plaučių tyrimų.
Analizuodamos socialinės žiniasklaidos duomenis, ieškodamos sensacingų ar bauginančių žodžių ir nustatydamos, kurie internetiniai šaltiniai laikomi autoritetingais, kai kurios dirbtinį intelektą naudojančios programos gali aptikti netikras naujienas ir nustatyti klaidingą informaciją.
Dirbtinis intelektas keičia sveikatos paslaugų teikimo protokolus. Jis padeda pramonei ir ūkininkams. Galima tęsti ir tęsti, bet… kaip visada anapus gerų dalykų būtina matyti ir tykančius pavojus.
Dirbtinio intelekto pavojai
Visi girdėjome apie dirbtinio intelekto grėsmę pagrindinėms teisėms ir demokratijai. Jo dizainas ir duomenys gali būti šališki, tad ir gauti rezultatai nebūtinai patikimi.
Be to, naudojant skaičius, vaizduojančius socialinę tikrovę, dirbtinis intelektas gali atrodyti faktinis ir tikslus, net jei taip ir nėra. Jei nebus padaryta tinkamai, samdant ar atleidžiant darbuotojus, teikiant paskolas ar netgi arešto orderiuose dirbtinis intelektas gali priimti sprendimus, grįstus etniškumu, lytimi ar amžiumi.
Tad ir dirbtinio intelekto reglamentavimas, kurį palaipsniui diegia ir Europos Sąjunga, visų pirma yra mėginimas apsaugoti žmones nuo to, kas yra nematoma, neapčiuopiama ir daugeliui net nesuvokiama, bet tuo pačiu visus gali paveikti labai reikšmingai.
Keletas konkrečių pavyzdžių. Jau kuris laikas, tarkime, bankai, spręsdami, ar išduoti paskolą klientui, pasitelkia dirbtinį intelektą.
Tai atveria eilę etinių klausimų. Su atskiro banko tarnautojo motyvais ar sprendimu galima ginčytis. Bet kaip ginčytis su algoritmu? Į ką būtina atsižvelgti sprendžiant ar esate verti paskolos? Tarkime, ar reikia vertinti Jūsų socialinių tinklų anketas? Yra manančių, kad tai informacija, svarbi ir jūsų kreditingumui nustatyti.
Atsakomybė ir atskaitomybė
Feisbuko draugų skaičius, žinoma, yra socialinis kapitalas. Socialinis kapitalas turi vertę. Įmanoma, kad dirbtinis intelektas padidintų kreditingumo reitingą to, kurio socialinis kapitalas, išmatuotas kaip socialinių tinklų draugų skaičius, didesnis.
Bet ar tai tikrai būtų teisinga? Net jeigu vertinant iš banko perspektyvos tas, kuris turi daugiau draugų socialiniuose tinkluose, yra labiau patikimas, ar tai reiškia, kad tai būtų logiška ir teisinga vertinant iš vartotojų teisių perspektyvos?
Labai rimtus iššūkius kelia ir atsakomybės klausimas.
Įsivaizduokime, kad pradedama taikyti pirminė sveikatos apsaugos diagnostika, kuri remiasi dideliais duomenimis ir dirbtiniu intelektu. Panašių bandymų diagnozuojant kai kurias ligas jau esama ir tikrovėje.
Vis dėlto iškyla klausimas, kas turėtų prisiimti atsakomybę, jei kompiuteris suklystų? Ar reikėtų atsisakyti dirbtinio intelekto pagalbos, net jeigu žinotume, kad statistiškai jis klysta rečiau nei žmogus?
Svarbi ne tik atsakomybė, bet ir atskaitomybė. Nereguliuojamas dirbtinis intelektas gali kelti grėsmę demokratijai. Jau plačiai aiškinta, kad dirbtinis intelektas yra kaltinamas dėl to, kad kuria savotiškus uždarus aido kambarius, kai žmogui rodomas jau iš anksto pagal jo elgesį skaitmeninėje erdvėje parinktas turinys.
Gyvenimas tarp dviejų rizikų
Tokiu būdu žmonės gali patekti į pinkles, taip manipuliuojant jų nuomone, kuri gali lemti net rinkimų rezultatus. Dirbtinis intelektas gali pažeisti ir žmonių teisę protestuoti, sekdamas ir susiedamas individualius asmenis su jų veiksmais ir įsitikinimais.
Norėdama būti tikra, kad dirbtinis intelektas tikslingai nepažeidinėja žmonių interesų, valstybė privalo turėti galimybę aiškiai matyti dirbtinio intelekto kūrėjų intencijas, tikslus, tirti jo poveikį.
Kita vertus, klaidas daro ne tik kompiuteriai. Jas daro ir žmonės. Tad dar viena labai sudėtinga problema, kaip atskirti, kada klaida buvo tyčinė, o kada – ne. Teisinėje valstybėje tai irgi labai svarbu.
Kaip matome, nors dirbtinis intelektas tikrai padidina našumą, kuria daugybę naujų galimybių, jo poveikis žmogui, vartotojui, visuomenei plačiąja prasme ganėtinai neapibrėžtas.
Kaip subalansuoti naudą ir rizikas?
Technologijų plėtra visada yra gyvenimas tarp dviejų rizikų. Vienoje pusėje – rizika atsilikti technologiškai, pralaimėti ekonomiškai ar politiškai, kitoje – rizika pažeisti žmogaus ar visos visuomenės interesus. Bandymas apibrėžti sveiką balansą tikrai didelis iššūkis įstatymų leidėjams.
Technologinis gynybos pranašumas
Beje, dabartinė padėtis labai aiškiai rodo, kaip svarbu išlaikyti technologinį krašto gynybos pranašumą.
Hipotetinis pavyzdys. Raketinės sistemos, kurios modernesnio dirbtinio intelekto dėka sugebėtų išvengti priešraketinių sistemų, tuo pat metu reikštų, kad pažangesnės priešo technologijos akimirksniu nuvertina konvencinę oro gynybą.
„Protingiems“ ginklams įveikti ar bent jau prieš juos atsilaikyti, būtini bent jau tiek pat „protingi“, o geriau – „protingesni“ ginklai. Rizika riboti dirbtinį intelektą karo pramonėje pernelyg didelė.
Panašios ir rizikos sietinos su vidaus saugumu. Dirbtinis intelektas, gebantis atpažinti žmonių veidus, yra nepamainomas pagalbininkas ieškant dingusių žmonių ar gaudant nusikaltėlius.
Tačiau tos pačios sistemos galėtų būti naudojamos ir privatiems interesams, suteiktų galimybę pažeisti žmogaus privatumą. Todėl dirbtinio intelekto aktas griežtai apibrėžia poreikį dirbtinį intelektą naudoti tik būtiniausiems saugumo atvejams.
Aukštos rizikos sričių sąrašas ilgės
Balansavimas tarp rizikos ir naudos, kai vertinamas poveikis vartotojams, dar sudėtingesnis. Kadangi kiekviena dirbtinio intelekto sistema turi savo paskirtį, kuri savo ruožtu kelia tas ar kitas grėsmes, tai valstybės nori nenori šias sistemas privalo vertinti ir sertifikuoti.
Savo ruožtu dirbtinio intelekto algoritmų kūrėjai privalo kruopščiai dokumentuoti savo veiklos apimtis, tikslus, pateikti rizikos vertinimus, užtikrinti galimybę institucijoms tirti jau priimtus sprendimus bei identifikuoti problemas.
Kitaip sakant, turi būti padaryta visa, kas įmanoma, kad gyventojų ir vartotojų interesai būtų kuo geriau apsaugoti.
Dirbtinio intelekto aktas išskiria sritis, kur galima rizika didžiausia. Tai – žmonių įdarbinimas, teisėsauga, švietimas, svarbi transporto infrastruktūra ir panašiai. Jau aptartas kreditingumo vertinimo pavyzdys taip pat priskirtinas didelės rizikos grupei.
Akivaizdu, kad ilgainiui aukštos rizikos sričių sąrašas ilgės, ir reguliavimas apims papildomas erdves.
Aršesni mūšiai
Kadangi reguliavimas brangina dirbtinio intelekto panaudojimą, jau dabar ganėtinai intensyvūs mūšiai tarp politikų ir lobistų bus dar aršesni.
Dirbtinio intelekto aktas, kuris bus svarstomas kitą savaitę, ir yra konservatyvus ir labai atsargus bandymas nubrėžti gaires, kurios leistų toliau ieškoti sveiko balanso tarp dirbtinio intelekto generuojamos naudos ir jos keliamų grėsmių.
