Europos Sąjunga itin dažnai kaltinama prarandanti savo ekonominę galią bei konkurencingumą. Apie tai su piktdžiuga kalba mūsų priešai, o Sąjungos viduje vis dažniau galima išgirsti ir nevilties gaidelių. Ar tikrai viskas taip blogai? 

Labai abejoju. Pirma, toks vertinimas gimsta iš smarkiai pervertinto Kinijos ekonominio potencialo, ir tai labai panašu į apytikriai prieš 40 metų pasaulį apėmusios joponomanijos, kai jau buvo skaičiuojamos net ne dienos, o valandos, kada Japonija taps didžiausia pasaulio ekonomika.  Kalbos baigėsi, kai 1990 metais šalį ištiko finansų ir nekilnojamojo turto krizės, iš kurių Japonija lėtai kapanojasi jau beveik 35 metus. Panašiai ir Kinijos ekonomika jau porą metų patiria didelius išbandymus, o nematoma jos rinkos ranka vis dažniau ištiesta prašant valstybės paramos.

Pasaulis vis geriau suvokia, kad Kinija nėra vien draugiška prekybos partnerė, tad ir Europos Sąjunga pradeda jungtis prie Jungtinių Valstijų, kurios su Kinijos nesąžiningomis mainų praktikomis atvirai kaunasi jau beveik dešimtmetį.  

Lošimo be taisyklių pavojai 

Atsakydama į nuogąstavimus dėl esą prarandamos galios metiniame pranešime Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen daug kalbėjo apie švarios pramonės vystymą, darbo vietų kūrimą, augantį konkurencingumą ir inovacijų plėtrą. Svarbu ir tai, kad taip pat buvo aiškiai įvardintos nesąžiningos Kinijos prekybos praktikos bei paskelbta apie priemones, kurių bus imamasi, kad Kinija nebegalėtų lošti nesilaikydama taisyklių. 

Kita vertus, pasaulinių žaidėjų galią ir svorį tarptautinėje arenoje išties formuoja jų ekonominė galia, konkurencingumas ir kiti sunkiau apčiuopiami dalykai. 

Nors ginklais žvanginančioms Rusijai ar Šiaurės Korėjai, tikėtina, rodos, kad viską lemia ginklų gausa, tačiau globalios galios varžybos vyksta ne tiek karinės, kiek ekonominės galios laukuose.  Būtent ekonominis potencialas galiausiai nulemia ir karinį valstybės ar šalių sąjungos potencialą.

Globalizacija suaktyvino tarptautinę prekybą, o per ją — ir pasaulio valstybių tarpusavio priklausomybę. Tai labai aiškiai pamatėme per pandemiją, kai pradėjo trūkinėti globalios tiekimo grandinės. Bijodamos panašių kataklizmų valstybės dabar gan nervingai atsisuka į savo vietinę gamybą. Kiek produktyvus toks kelias?  

Kaip ir viskas šioje Žemėje, globali tarpusavio priklausomybė nėra vien gėris.  

Globalizacijos privalumų nesuskaičiuojama daugybė: tai ir galimybė prekiauti praktiškai su visu pasauliu, ir milžiniškas klientų skaičius, stulbinanti prekių pasiūla bei jų įvairovė, ir augančios  valstybių ir gyventojų pajamos, ir prekybos rizikos valdymas pasitelkus rinkų diversifikavimą. Privalumų sąrašas nesibaigia tik ekonomika: tankesni prekybiniai ryšiai didina tarptautinę galią bei prestižą, o vertinant istoriškai lemia ir geresnius tarpusavyje prekiaujančių šalių santykius.

Už visus šiuos puikius dalykus tenka mokėti. Ekonomistai šią kainą vadina alternatyviaisiais kaštais, o kadangi globalizacijos nauda milžiniška, tai ir vis geriau jaučiama. kokia didelė ta kaina. 

Nesąžiningos prekybos ginklai

Daugėja prekybos karų, pernelyg dažnai didžiosios ekonominės galios dominuoja ne itin sąžiningais būdais, varžovai iš konkurencinės kovos stumiami dempinguojant prekes ir (arba) iki beprotybės subsidijuojant jų gamybą ir panašiai.

Anksčiau ar vėliau net didžiausi rinkos optimistai pradeda suprasti, kad lauke, kur įsigali nesąžiningas partneris, normali prekyba negalima. Ir tada ateina laikas imtis atsakomųjų veiksmų. 

Niekam ne paslaptis, kad šiuo metu geriausiai nešvarias praktikas yra įvaldžiusi Kinija. Po to, kai 2001 metais jį įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją šalies ekonomika augo labai sparčiai, ir  per maždaug keturis dešimtmečius iš vienos skurdžiausių pasaulio valstybių Kinija tapo antrąja pagal savo BVP apimtis pasaulio ekonomika. Tame kelyje jai padėjo šalys, kurios pirko Kinijos prekes ir teikė jai technologijas bei įrangą.

Integracija į pasaulio ekonomiką lėmė ne tik spartų ekonominį augimą. Palaipsniui Kinija įgavo galių savo didžiulę rinką išnaudoti geopolitiniams interesams, o ekonominė prievarta greitai tapo kone mėgstamiausiu Kinijos komunistų partijos užsienio politikos ginklu.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kinijos prekybos praktika praktiškai sužlugdė Europos Sąjungos saulės energetikos pramonę. Stipriai subsidijuojamos kiniškos konkurentės iš rinkos pašalino daugelį jaunų kompanijų. Novatoriškos įmonės buvo priverstos bankrutuoti, o perspektyvūs talentai išvyko į užsienį. 

Naujausias pavyzdys — pasaulines rinkas dabar užtvindantys pigesni Kinijos elektromobiliai, kurių dirbtinai žemą kainą palaiko didžiulės valstybinės subsidijos. Akivaizdu, kad tokios praktikos iškraipo bendrąją rinką. 

Europos atsakas

Kinijos elektromobilių gamintojai savo rinkos dalį Europoje didina itin sparčiai ir, manoma, kad vos per trejetą metų ji išaugs nuo apytikriai 8 iki 15 proc. Kinijos elektromobilių kainos nuo 2015 metų  sumažėjo beveik perpus nuo ​​67  iki 32 tūkst. eurų, tuo tarpu Europos elektromobilių kainos per tą patį laikotarpį, priešingai, padidėjo 17 proc. nuo apytikriai 49 tūkst. iki daugiau nei 55 tūkst. eurų.

Esminis klausimas, kas lėmė tokias tendencijas. 

Kinijos elektromobilių kainas Europos Komisijos pirmininkė pavadino dirbtinai žemomis dėl didžiulių valstybės subsidijų, o tokios subsidijos, dėl kurių eksportas dirbtinai atpinga, yra uždraustos pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. 

Skaitydama savo metinį pranešimą, ji paskelbė, kad Komisija pradės tyrimą dėl Kinijos elektromobilių subsidijų, o jau spalio pradžioje oficialiai paskelbta apie antisubsidijų tyrimo pradžią.

Pažymėtina, kad Komisija šį tyrimą pradėjo savo iniciatyva po to, kai surinko pakankamai įrodymų, kad pastaruoju metu padidėjęs pigių subisidijuojamų elektrinių transporto priemonių importas iš Kinijos kelia ekonominę grėsmę Sąjungos elektromobilių pramonei.

Atliekant tyrimą pirmiausia bus nustatyta, ar elektrinių transporto priemonių su baterijomis  vertės grandinės Kinijoje gauna naudos iš neteisėto subsidijavimo ir ar dėl šio subsidijavimo analogiškų automobilių gamintojams Europoje daroma arba gali būti padaryta ekonominė žala.

Jei abu šie teiginiai pasitvirtintų, atliekant tyrimą bus išnagrinėtos galimos priemonių pasekmės ir poveikis elektrinių transporto priemonių importuotojams, naudotojams ir vartotojams Europos Sąjungoje. Remdamasi tyrimo išvadomis Komisija nustatys, ar šiuo atveju verta taikyti antisubsidinius muitus. 

Tyrimas turi būti užbaigtas per ne daugiau kaip 13 mėnesių, per 9 mėnesius nuo tyrimo pradžios gali būti nustatyti laikinieji antisubsidiniai muitai, o dar po 4 mėnesių bus priimti galutiniai sprendimai. 

Tikėtina, kad tyrimas pasibaigs kompensaciniais tarifais, apskaičiuojamais pagal žalą, kurią, kaip manoma, Europos Sąjungos  kompanijos patyrė dėl Kinijos subsidijų. 

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos ir Europos elektromobilių kainų skirtumas yra apie 20 proc., tai panašiai toks ir būtų orientacinis kompensacinio tarifo rodiklis. Beje, panašūs baudžiamieji tarifai jau buvo taikyti subsidijuojamoms Kinijos saulės baterijų plokštėms.

Be šio Komisijos pradėto tyrimo neseniai taip pat paskelbta, kad nuo 2024 metų Prancūzija pradės taikyti pinigines paskatas, vadinamąsias žaliasias premijas ekologiškiausių   elektromobilių įsigijimui. Bendra būsimo paketo suma sieks 1 mlrd. eurų.  

Anksčiau 5 tūkst. eurų vertės premijos buvo skiriamos visiems elektromobiliams, dabar parama tikslinė — bus atsižvelgiama ir  į automobilio gyvavimo ciklą, sudedamąsias dalis bei žaliavas, iš kurių jos pagamintos. Naujosios žaliosios premijos galės viršyti ir 5 tūkst. eurų už elektromobilį, o skurdesniems namų ūkiams sieks net iki ir 7 tūkst. eurų. 

Kova su ekonomine prievarta įsibėgėja 

Prekybinės kovos neapsiriboja elektromobiliais. Spalio 3 dieną Europos Parlamentas galutinai pritarė vadinamajam Sąjungos kovos su ekonomine prievarta instrumentui. Ši priemonė suteiktų galimybę imtis atsakomųjų priemonių prieš trečiąsias šalis, kurios naudoja ekonominį šantažą prieš Europos Sąjungą ar atskirą jos valstybę narę. 

Taip pat pradedamos nagrinėti rizikos, kurios kyla kritinių technologijų tiekimo grandinėms.  Keturiose iš šių sričių — pažangių puslaidininkių, dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų ir biotechnologijų —  Komisija pradės kolektyvinį rizikos vertinimą, kuris turėtų būti baigtas dar šiemet.  

Prekybinis karas, panašu, įgauna pagreitį, mat kyla pavojus, kad Kinija ims keršyti Sąjungai. Galimi Kinijos prekybos apribojimai daugiausiai paveiktų Vokietijos pramonę, tikėtinas ir neigiamas poveikis Žaliojo kurso įsipareigojimams.