JAV prezidentų tradicija apima ir kasmet sakomą kalbą apie valstybės padėtį. Tiksliau apie tai, kas įvyko per praėjusius metus bei kokie iššūkiai ir darbai laukia kitąmet. Ši tradicija palaipsniui persikėlė ir į Europą: Lietuvos prezidentai panašią kalbą sako vasaros pradžioje, na o Europos parlamente ją kasmet paskelbia Europos Komisijos vadovas pirmosios rudens sesijos metu. Šį trečiadienį išklausėme jau ketvirtosios ir paskutinės šioje Europos parlamento kadencijoje dabartinės Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos. 

Jei pirmojoje kalboje, kurią girdėjome 2020 metų rugsėjį, buvo plėtojama Europai įprastas ir jos vertybinį pamatą apibrėžiantis žmogaus teisių klausimas, tai jau po metų prabilta apie naują Europos vaidmenį geopolitiniame žemėlapyje. 

Tuomet pirmininkės kalboje buvo aiškiai suformuluota mintis apie besiformuojančią naują pasaulio tvarką, kai naujos kylančios grėsmės aštrina globalias varžybas. Tuomet ir nedviprasmiškai paskelbta, kad nors Europos Sąjunga yra saugumo garantas, kurios veikimas paremtas minkštosiomis galiomis, tačiau kintančiame pasaulyje to nebepakanka. Tapo aišku, kad diplomatines bei civilines pajėgas privalu apjungti su karinėmis, ir iš esmės atnaujinti Sąjungos gynybinę strategiją.

2022-ųjų rudenį kalboje, kuri buvo pasakyta jau karui Ukrainoje siaučiant, saugumo naratyvas dar labiau sustiprėjo.  Tuomet akcentuotas solidarumas: solidarumas su Ukraina ir solidarumas atlaikant visus iššūkius, kuriuos Europai kelia pernelyg ilga jos draugystė su Rusija, galiausiai virtusi energetine priklausomybe. 

Šių metų pranešime šios temos tęstos ir plėtotos toliau. Karas Ukrainoje užaštrino Europos saugumo klausimą, atnešė daug ekonominės įtampos, tad ypač svarbus tapo klausimas, o kas leistų ir toliau palaikyti europiečių gyvenimo lygį bei suteiktų ateities perspektyvą. Atsakymo ieškota naujausių technologijų plėtroje.  

Technologijos – iššūkis ar sprendimas

Prieš ketverius metus, 2019 metų rudenį, startavusį žaliąjį kursą Komisijos pirmininkė pavadino „atsaku į istorijos kvietimą“ ir „galimybe gerovės išsaugojimui“. Dar svarbiau tai, kad buvo pabrėžta, jog žalioji darbotvarkė palaipsniui  apima ne tik išskirtinai ekologinius aplinkos ar klimato klausimus, bet ir visą ekonominio augimo modelį. 

Faktai rodo, kad žaliasis kursas jau duoda rezultatų. Tai ir švarios pramonės pažanga, naujos darbo vietos, augantis konkurencingumas bei inovacijų plėtra. Ir tai įrodo, kad žaliasis kursas nėra tik kalbos apie klimatą ar biologinę įvairovę, kaip dažnai priimta manyti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. 

Vis dėlto šalia pasiekimų, Komisijos pirmininkė gana aiškiai įvardijo ir iššūkius, kurie dažnu atveju kyla net ne pačioje Europos Sąjungoje, bet už jos ribų.  Taip kalbėdama apie iššūkius Europos konkurencingumui, ji pabrėžė, kad labai dažnai Europos kompanijos yra pašalinamos iš užsienio rinkų arba tampa grobuoniškos praktikos aukomis. 

Kinijos keliama grėsmė vis akivaizdesnė 

Vienas iš tokių pavyzdžių yra nesąžininga Kinijos prekybos praktika, labai neigiamai paveikusi Europos Sąjungos saulės energetikos pramonę. Taip atsitiko todėl, kad stipriai subsidijuojamos Kinijos konkurentės daugelį jaunų kompanijų tiesiog išstūmė iš rinkos, dėl ko novatoriškos įmonės turėjo bankrutuoti, o perspektyvūs talentai išvyko į užsienį. 

Paminėtas ir kitas pavyzdys apie pasaulines rinkas užtvindžiusius pigesnius Kinijos elektromobilius, kurių dirbtinai žemą kainą palaiko didžiulės valstybės subsidijos. Akivaizdu, jog tokia praktika iškraipo rinką, kelia dideles problemas ištisoms pramonės šakoms ir bendruomenėms, pakerta tūkstančių gyvenimo lygį. Pagirtina tai, kad Europos Komisija, pasak pirmininkės, jau pradeda tokių kinietiškų elektrinių transporto priemonių subsidijų tyrimą. 

Metiniame pirmininkės pranešime akcentuota, kad Sąjunga turi labai aiškiai vertinti šias ir kitas rizikas, o sprendimų ieškoti švariose technologijose.

Vertinant U. von der Leyen metinį pranešimą, nevalia pamiršti ir pastarojo meto politinio konteksto. 

Per šią kadenciją Europos Sąjunga patyrė net kelis iki šiol neregėto masto sukrėtimus – pandemija, energetikos krizė ir infliacija, kurią inspiravo Rusijos karas prieš Ukrainą bei vis labiau agresyvi Kinijos veikla globaliose rinkose. Tai kelia didelių problemų Sąjungos ekonomikai, o sprendimų paieškas sunkina artėjantys Europos Parlamento rinkimai, kurie visoje eilėje Europos valstybių paskatino gan aršią opoziciją žaliajam kursui.

Kitų metų Europos parlamento rinkimai koncentruosis ties ekonomika?  

Komisijos pirmininkės kalboje buvo galima išgirsti kvietimą nenukrypti nuo pasirinkto kurso, išnaudojant jo pasiekimus ir aiškiai įsivardijant iššūkius ir jų įveikimo strategijas. 

Kalbėdama apie ekonominius iššūkius, savo pranešime U. von der Leyen akcentavo darbo jėgos bei įgūdžių trūkumą, infliaciją ir administracinę naštą, kurią įmonės patiria dėl biurokratijos ir per daug suvaržytos reguliavimo aplinkos.

Tiesa, kalbėdama apie problemas, pirmininkė akcentavo ir tai, kad Europa šiuo metu artėja prie visiško užimtumo – kai vietoje to, kad milijonai žmonių ieškotų darbo, milijonai darbo vietų ieško žmonių. Problema ta, kad darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas Europoje pasiekė rekordinį lygį – net 74 proc. mažų ir vidutinio dydžio įmonių mano, kad joms trūksta pasirengusių darbuotojų, turizmo sezono įkarštyje restoranai ir barai dirba sutrumpintai, nes neranda darbuotojų, ligoninės atideda gydymą, nes trūksta slaugytojų, du trečdaliai Europos įmonių ieško IT specialistų, o milijonai tėvų – daugiausia mamos – sunkiai derina darbą ir šeimą, nes neturi kam palikti savo vaikų.

Darbo jėgos trūkumas jau yra problema pati savaime, tačiau ji be to trukdo naujovių diegimui ir ekonominiam augimui, todėl būtina ieškoti naujų kelių, kaip plėsti darbo rinką, be kita ko reaguojant į sparčius technologijų, visuomenės ir demografijos pokyčius.

Kalbėdama apie antrą ekonomikos iššūkį – aukštą infliaciją, U. von der Leyen akcentavo energijos kainų mažėjimą Europoje, kuris šalia visų kitų iniciatyvų prisideda prie infliacijos mažėjimo.  

Iš tiesų, skirtingai nei per naftos krizę XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, iš šios krizės Europa išėjo gan sparčiai ir gerokai sustiprėjusi (reikia pasakyti, kad tam labai pasitarnavo būtent žaliasis kursas) – jei prieš metus dujų kaina siekė per 300 eurų už MWh, tai šiuo metu ji yra apie 35 eurai. Tokį sėkmės modelį U. von der Leyen savo kalboje pasiūlė pritaikyti ir žaliavų ar švaraus vandenilio srityje, ir šiuo atveju tarp eilučių vėl akcentuodama žaliojo kurso tęstinumą.

Kalbėdama apie iššūkius Europos ekonomikai, ji taip pat akcentavo būtinybę palengvinti sąlygas verslui. Anot jos, dėl įvairių teisinių kliūčių, mažos įmonės šiuo metu negali susidoroti su sudėtingu administravimu, ilgais procesais ir pan., o tai labai dažnai reiškia praleistas galimybes plėstis ir augti. 

Todėl skaitydama pranešimą, U. von der Leyen pažadėjo iki metų pabaigos paskirti tiesiogiai jai atsakingą pasiuntinį mažoms ir vidutinėms įmonėms, o jau kitą mėnesį pateikti pirmuosius teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekiama 25 proc. sumažinti ataskaitų teikimo prievoles europiniu lygmeniu.

Žaliojo kurso stabdyti nevalia 

Be kita ko, savo pranešime Komisijos pirmininkė užsiminė apie „žengimą į kitą Europos žaliojo kurso etapą“, dėl kurio „vienas dalykas niekad nepasikeis“ – Europos Sąjunga ir toliau rems savo pramonę per visą pereinamąjį laikotarpį. Tam ji pasižadėjo surengti vadinamuosius Clean Transition  [„švaraus perėjimo“] dialogus su pramonės atstovais. 

Pagrindinis tokių dialogų tikslas bus paieška tokio verslo modelio, kuris su europine parama dekarbonizuotų pramonę, ir galiausiai tokiu būdu iš esmės padidintų Europos pramonės konkurencingumą. 

Tai irgi dabartinės Komisijos atsakas žaliojo kurso kritikams, kurie reikalauja daryti pauzę, nes verslui ir pramonei užkraunama per daug naujų standartų. 

Labai daug dėmesio U. von der Leyen pranešime buvo skirta ir Europos modernizavimui bei skaitmenizavimui. Kalbant bendriau, abi šios – žalioji ir skaitmeninė – transformacijos traktuojamos kaip naujojo ES ekonominio augimo modelio pagrindas. Tad nenuostabu, kad kalbėdama apie žaliąjį kursą, Ursula von der Leyen pakartojo, kad modernizacija ir dekarbonizacija gali eiti koja kojon, o žaliojo kurso iniciatyvos nuo pat pradžių buvo teikiamos ir įgyvendinamos kartu su skaitmeninėmis. 

Anot Komisijos vadovės, kuomet kalbame apie verslo ir gyvenimo palengvinimą, ypatingai svarbiomis tampa skaitmeninės technologijos. 

Europa šiuo metu pirmauja valdydama skaitmeninio pasaulio keliamas rizikas, tokias, kaip dezinformacija, žalingo turinio skleidimas, pavojus duomenų privatumui ar dirbtinio intelekto keliami iššūkiai.

Ji priminė, kad šimtai pirmaujančių dirbtinio intelekto kūrėjų, akademikų ir ekspertų neseniai įspėjo mus, kad „išnykimo dėl dirbtinio intelekto rizikos mažinimas turėtų būti pasaulinis prioritetas kartu su kitomis visuomeninio masto rizikomis, tokiomis kaip pandemijos ir branduolinis karas“, taigi, anot jos, „Europa kartu su partneriais turėtų rodyti kelią kuriant naują pasaulinę dirbtinio intelekto sistemą“.

Nenutylėta ir tai, kad dirbtinis intelektas vystosi greičiau, nei buvo prognozuojama, todėl būtina ieškoti išeičių ir jau dabar užtikrinti, kad tas dirbtinis intelektas netaptų nauja didele problema. 

Apie modernėjančią Europos pramonę kalba ir tai, kad pastarųjų metų investicijų dėka Europa tapo superkompiuterių lydere. Dabar ji turi 3 iš 5 galingiausių superkompiuterių pasaulyje ir privalo tuo pasinaudoti, pavyzdžiui, atverdama juos dirbtinio intelekto startuoliams.

Tarptautiniam konkurencingumui, šalia įvairiausių ekonominių parametrų, 21-ame amžiuje kaip niekad svarbus yra naujovių diegimas, kūrimas ir gamyba, „nuo ​​mikroelektronikos iki kvantinės kompiuterijos ir dirbtinio intelekto, nuo biotechnologijų iki švarių technologijų“. 

Manyčiau, kad šios ir kitos temos, aptartos valandos trukmės metiniame pranešime, rodo, kad Europos vadovai aiškiai suvokia, jog būtinybė išlaikyti Europos pranašumą svarbiausių ir naujų technologijų srityje yra ne tik ekonominio, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.