Šį kartą plačiau apie konkretų klausimą, kuris dabar aptariamas Europos parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kurio narė esu. 

Bendrais bruožais sužinosite ir apie skaitmeninį eurą, kuris, tikėtina jau gana greit taps jūsų gyvenimo dalimi. 

Tuo pačiu dar kartą aiškinu, ką realiai veikiame Europos parlamente. 

Debatai dėl skaitmeninio euro: pigesnio atsiskaitymo paieškos ir potencialios rizikos

Skaitydama jūsų laiškus, atsakinėdama į klausimus per susitikimus ar stebėdama komentarus socialiniuose tinkluose itin dažnai neatsikratau minties, jog daugybė žmonių akivaizdžiai nežino, ką išties veikia politikai, o ypač, ką veikia politikai Europos Parlamente. 

Maža detalė, kurią nuolat kartoju ir kuri sulaukia didelio pasipiktinimo: vienoje ar kitoje valstybėje narėje išrinkti europarlamentarai neatstovauja savo šaliai, jie atstovauja visiems europiečiams, kurių pažiūros sutampa su tos ar kitos politinės krypties pažiūromis. 

Sieja panašūs įsitikinimai

Kalbant paprasčiau, Europos Parlamento nariai yra pasidaliję į septynias skirtingas politines ideologijas išpažįstančias frakcijas, į kurias jie jungiasi pagal politines pažiūras.

Taigi, pabrėžiu, frakcijos narius sieja ne pilietybė, o panašūs įsitikinimai. Tiesa, jiems paliekama teisė nesijungti į jokią frakciją. Dėl vienų ar kitų priežasčių politinės grupės nepasirinkę europarlamentarai veikia savarankiškai. 

Tokia tvarka europarlamentarams suteikia galimybę kartu su kolegomis iš kitų Sąjungos šalių siekti, kad klausimai, kurie pagal Sąjungos sutartis priskirti ne valstybės, o Sąjungos kompetencijai, būti sprendžiami pagal jiems priimtinus įsitikinimus bei pažiūras. 

Tuo tikslu visi europarlamentarai frakcijos sprendimu paskiriami dirbti viename ar kitame komitete, kuriame balsuoja už to komiteto sričiai priskirtus dokumentus bei dalyvauja įvairiuose klausymuose. 

Skaitmeninio euro vizija

Šiandien, remdamasi vienu iš sausio pabaigoje Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kurio narė esu, vykusiu klausymu, pabandysiu parodyti jums, koks yra Europos Parlamento darbas. 

Klausymai yra tokia veiklos forma, kai europarlamentarai susipažįsta, kaip vykdomoji valdžia sprendžia tą ar kitą klausimą ir ar laikosi parlamento jiems suteiktų įgaliojimų.   

Sausio pabaigoje minėtame komitete eilinį kartą buvo aptariamas daugeliui europiečių ir Europos verslų svarbus skaitmeninio euro klausimas.

Apie tai, kaip vyksta skaitmeninio euro įvedimo darbai, komiteto narius informavo Europos centrinio banko Vykdomojo komiteto narys Fabio Panetta, atsakingas už šio klausimo sprendimą.

Pradėti skaitmeninio euro įvedimą Europos centrinis bankas nutarė dar 2020-ųjų metų sausį. Tų pačių metų spalį buvo parengtas dokumentas, kuriame konkretizuoti tikslai bei būdai, leidžiantys atsirasti skaitmeninei europinių pinigų formai. Tada pradėtos ir diskusijos su piliečiais bei verslais, kuriems svarbus šis klausimas. 

Po gero pusmečio, 2021 metų liepą, nutarta pradėti konkretesnę dvejų metų trukmės skaitmeninio euro įvedimo programą. O šį rudenį jau turėtų būti pateikta išsami vizija su vertinimais, kaip skaitmeninis euras galėtų atrodytų praktiškai, kaip jis būtų naudojamas, platinamas ir kokie technologiniai sprendimai turėtų būti pasitelkti.

Parama naujos kartos valiutai

Žinoma, privaloma įvertinti ir galimą šios naujos pinigų formos poveikį pinigų politikai ir finansiniam eurozonos stabilumui, nuspręsta, kaip turėtų keistis mokėjimų sistema ir kokiu būdu vyktų patys mokėjimai.

Be abejo, taip pat privalu numatyti, kaip garantuoti atsiskaitymų saugumą, užkardyti pinigų plovimą ar mokesčių slėpimą. 

Sausį paramą skaitmeniniam eurui išreiškė ir visi eurozonos finansų ministrai, o artimiausiu metu turėtų būti skelbiami viešų konsultacijų rezultatai. 

Bendrai imant, skaitmenins euras – tai naujos kartos technologijų amžiui skirta valiuta. Kartu su grynaisiais pinigais jis galėtų užtikrinti visuotiną ir saugią prieigą prie pinigų, padėtų gyventojams ir verslams lengviau dalyvauti finansų rinkose bei teiktų papildomą naudą vartotojams. 

Visame pasaulyje diskusijas apie skaitmenines centrinių bankų valiutas paskatino sparti finansinių paslaugų ir technologijų pažanga, taip pat besikeičianti vartotojų elgsena.

Akcentas, kad tai centrinio banko valiuta šiuo atveju nurodo, kad šią skaitmeninę valiutą kuria centrinis bankas. 

Sprendimas dar nepriimtas

Tikėtina, kad jis galėtų būti tinkama priemonė, jei ir toliau mažėtų banknotų naudojimas atsiskaitymams arba rinkoje įsitvirtintų užsienio subjektų išleistos naujos kartos skaitmeninės atsiskaitymo priemonės.

Taip pat jis gali būti naudojamas esant krizinėms situacijoms, pavyzdžiui, kibernetinių atakų, masinių techninių sutrikimų atvejais ir panašiai. 

Tiesa, dauguma centrinių bankų apie skaitmenines valiutas kol kas kalba tik iš teorinės perspektyvos, nors kai kurie, tarp jų ir Europos centrinis bankas, jau pradėjo ir bandymų etapą. 

Vis dėlto eurozonoje sprendimas dėl skaitmeninio euro kol kas nepriimtas, – kol kas siekiama išsiaiškinti visuomenės poreikius ir technines galimybes. 

Asmeninės „piniginės“

Bendrai imant, šiuo metu skaitmeninio euro nauda visų pirma matoma tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose, o didžiausia grėsmė įžvelgiama staigiame didelės apimties  pinigų judėjime.

Toks dalykas galėtų susiklostyti, jeigu, tarkim, iš asmeninių sąskaitų komerciniuose bankuose didelės pinigų sumos būtų perkeltos į asmenines savotiškas „pinigines“ Europos centriniame banke. 

Siekiant sumažinti pavojų, kad skaitmeninis euras tarnautų ne atsiskaitymams, o virstų lėšų laikymo priemone, svarstomi keli grėsmės užkardymo scenarijai.  

Ketinama nustatytos lubas, kiek lėšų būtų galima laikyti skaitmeninio euro sąskaitoje.

Taip pat siūloma įvesti ribą, aukščiau kurios palūkanos už skaitmeniniu pavidalu laikomas lėšas ne tik kad nebūtų mokamos, bet, priešingai, minėta suma apmokestinama.

Tokiu būdu didesnių lėšų laikymas skaitmeniniu pavidalu taptų nepatrauklus ar bet mažiau patrauklus. 

Proceso atpiginimas

Kokia situacija stebima dabar? Šiuo metu paslaugas teikiantis ūkio subjektai, kurie norėtų atsiskaityti virtualiu būdu, priversti veikti per komercinius bankus arba pasitelkti kitus rinkoje esančius išvestinius produktus.

Tai reiškia, kad skirtingose valstybėse susiklosto skirtingos situacijos, atsiranda labai daug įvairių finansinių priemonių, o dėl to ir dėl būtinybės naudotis tarpininkų paslaugomis procesas pabrangsta. 

Kadangi skaitmeninis euras galėtų veikti kaip atsiskaitymo priemonė visoje eurozonoje, tai procesas būtų ir paprastesnis, ir pigesnis. 

Kita vertus, menkstant grynųjų pinigų apyvartai, skaitmeninis euras paskatintų greičiau pereiti prie skaitmeninių paslaugų, Taip pat galėtų būti naudingas tiek paslaugų tiekėjams, tiek jų vartotojams. 

Skaitmeninis euras galėtų padėti ir tiems gyventojams, kuriems dėl nepakankamo finansinio raštingumo ar, tarkim, negalios, sunkiau pasirinkti tinkamas atsiskaitymo priemones. 

Bendrai imant, skaitmeninis euras padėtų Sąjungai geriau kontroliuoti savo atsiskaitymų sistemą, mat jeigu ES įsitvirtintų kitos skaitmeninės valiutos, kurių nebūtų galima kontroliuoti, tai savo ruožtu galėtų pakenkti zonoje vykdomai pinigų politikai, o gailiausiai ir gyventojų perkamajai galiai. 

Daugybė rizikų

Tačiau šalia gražių norų, egzistuoja ir daugybė potencialių rizikų.

Jeigu žmonės masiškai imtų rinktis savo santaupas laikyti Europos centriniame banke, tai valstybių komerciniai bankai galėtų netekti pajamų.

Bankai galėtų pradėti mažiau skolinti, o tai neigiamai paveiktų visą eurozonos ūkį. Kita vertus, paskolų palūkanos gali išaugti, nes bankai bandytų kompensuoti atsiradusius praradimus.

Panaši padėtis ir su atsiskaitymais. Kadangi tai yra vienas iš bankų pajamų šaltinių, tikėtina, kad, jo netekę, bankai ryžtųsi ieškoti alternatyvių šaltinių, tarkim, imtųsi rizikingesnių investicijų su didesne grąža. O tai irgi augintų rizikas ekonomikai. 

Beje, išaugus Europos centrinio banko vaidmeniui, padidėtų ir su šia veika susijusi paties centrinio banko veiklos rizika.  

Tarkime, skaitmeninis euras tampa itin populiarus už eurozonos ribų. Jei centrinio banko balansas dramatiškai išaugtų, reikėtų surasti būdus, kaip padengti skaitmeninio euro kaštus. Tikėtina, kad tokiu atveju centrinis bankas net gali būti priverstas perskolinti skaitmeninio euro pavidalu laikomą turtą komerciniams bankams.

Kita vertus, stipri skaitmeninio euro paklausa, augintų euro vertę, o tai gali neigiamai veikti eurozonos verslo konkurencingumą. 

Naudingesni europiečiams

Kur čia europarlamentarų vaidmuo? Ne kas kitas, o būtent europarlamentarai privalo įvertinti viso šio proceso poveikį Sąjungos piliečiams ir atskiroms jų grupėms – verslui, turtingesniesiems, mažiau pasiturintiems, tiems, kuriems gali būti sudėtinga pasinaudoti visais sistemos privalumais. 

Jie privalo, kiek gali rimčiau, įsigilinti į tikrai sudėtingus, o kartais itin techniškus problemų momentus, ir stengtis, kad priimami dokumentai būtų kiek galima naudingesni europiečiams.