Mano pirmoji kalba Jums, kurie manimi pasitikėjote
Tiems, kurie manimi pasitikėjote
Šiandien, 2016 metų lapkričio 14 dieną prisieksiu Seime ir ketveriems metams tapsiu viena iš 141 savo Tautos atstovių. Netapsiu valdžia, kaip dažnai vadinate; Seimo narys nėra valdžia. Jis tėra (arba yra, ir tai labai daug) savo Tautos atstovas (55 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis).
Jo darbas – mąstyti, tartis, kalbėti ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų visiems mums gyventi laisviems ir gyventi teisingesniame pasaulyje. Laisvė ir teisingumas – tai dvi pamatinės vertybės, kurių turinio ir pasireiškimo formų paieška ir sudaro Tautos atstovų darbo esmę.
Pažadu jums, kiek leis mano protas, širdis ir sveikata visada pirmiau kelti jūsų nesavanaudiškus interesus. Tačiau dar ir dar kartą sakau, mums pasiseks tik tada, kai iš pradžių pagalvosime apie kitą ir padėsime vienas kitam.
Dėkui, kad pasitikėjote. Būkite man griežti, bet būkite ir teisingi. Mes stiprūs tik visi kartu.
O dabar papasakosiu istoriją, kuri, deja, vyksta šiandien mano valstybėje. Prisiekiu jums, kad darysiu viską, ką galiu, kad tokių istorijų Lietuvoje nebūtų.
2016 metų spalio 14 dieną sostinės Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ išsiuntė griežtą laišką daugiavaikei šeimai. Raštas, kuris net pasirašytas „Vilniaus miesto būstas“ (gal kad nė žinoti nežinotum, kas tas širdies netekęs biurokratas) vadinasi „Dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo“. Šeimai, kurioje auga 17, 14 ir 5 metų vaikai, o mamytė jau 5 mėnesiai laukiasi ketvirtojo griežta kanceliarine kalba nurodoma iki 2016 metų lapkričio 30 dienos „geranoriškai“ atlaisvinti patalpas. Tos patalpos – dviejų kambarių 44 kv. m. socialinis būstas. Visa šeimos kaltė – pernai jos pajamos 58 eurais viršijo įstatymų nustatytas metines pajamas.
Aiškumo dėlei patikslinu: 2015 metais šios šeimos pajamos buvo 13 522 Eur, kai kažkieno (???) įteisinta maksimali suma 13464 eurų. Padaliname: pernai šeimos mėnesio pajamos buvo 1126 eurai. Dviejų kambarių būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai Vilniuje pačiais kukliausiais skaičiavimais sieks apie 650 – 700 eurų. Kas tie žmonės, kurie mano, kad 6 asmenų šeima su kūdikiu gali išsinuomoti būstą ir išgyventi už likusius apytikriai 600 eurų?
Dar baisiau tai, kad tėtis – KASP Vilniaus m. Didžiosios Kovos apygardos karys savanoris. Pagal įstatymą karys savanoris per metus turi atitarnauti 30 dienų, vidutiniškai už vieną dieną gaudamas 30 eurų. Už tarnavimą tėvynei gauti 900 eurų šią šeimą galutinai išstums iš remiamų šeimų rato. Kur eis penki žmonės (ir pavasarį gimsiantis jau šeštas šeimos narys – mažas kūdikėlis) žiemai žvelgiant į akis, neturėdami pinigų būstui išsinuomoti, tad pripažinkime – ir palikti likimo valiai.
Kartoju – net negaliu patikėti, kad tai įmanoma! – tvarkingai visus mokesčius mokėjusi, tautai tarnaujanti, atsakinga šeima varoma į gatvę, nes jos pajamos 58 Eur per metus viršija įstatymo numatytą ribą. Dėl šio „perviršio“ (kanceliarine kalba) daugiavaikė šeima su besilaukiančia mama verčiama „geranoriškai“ atlaisvinti 44 kv.m. socialinį būstą.
Nežinau, ar įmanomas didesnis cinizmas. Tiesa, pradėjus aiškintis, kas vyksta, Vilniaus savivaldybės biurokrato buvau gan grubiai paprašyta netrukdyti jam dirbti (tuo metu dar buvau miesto Tarybos narė) ir sužinojau, kad tai TIPIŠKA istorija.
Prisiekiu, darysiu viską, kad tokios istorijos nebegriautų mūsų Tėvynės. Labai tikiuosi, kad padėsite.