#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Prašant malonės
2016 vasario 21 d. III Gavėnios sekmadienis Šiandien, kaip ir beveik kasdien, vėl skaičiau, kad esu pagraužta blogio. „Korumpuota moteriškė, neturiu ko daugiau pridurti…“, — viešai kaltino viena ponia. Kitas ponas drąsiai aiškino, kad nusikalbu. Išsišokėlė, žiopla. Tikros turgaus bobos manieros; jei šios ponios valioje būtų, ji išnaikintų pensininkus (su kokia neapykanta ji apie juos […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu, Maldeikienė
Žiaurus gailestingumas
2016 vasario 21 d. II Gavėnios sekmadienis Gailestingumo dilema graužia mano galvą. Visi mano matyti ir girdėti gailestingiausieji žmonės buvo labai žiaurūs. Jie vertė dirbti, matyti savo įtrūkimus, dvasios klystkelius, neleido savęs gailėtis. Gailestingi gydytojai neverkė šalia atsisėdę ir neglostė rankų. Jie pasiimdavo skalpelius, o patarimai ir skirti vaistai nebuvo saldūs. Skanių vaistų ragavau tik […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Alkti gyvenimo (sekant Hermannu Hesse)
2016 vasario 14 d. I Gavėnios sekmadienis Asmeninės „mažosios“ gavėnios — klajonės savo proto ir širdies dykumose įsisąmoninant klaidas ir paklydimus, atveriant pačiai sau skirtumą tarp to, kokia norisi save matyti, ir to, kokia esi, — aplanko nebūtinai pagal liturginį kalendorių. Vis dėlto iš tų „mažųjų“ gavėnių galiu išeiti švaresnė, tikresnė ir atviresnė tik tada, […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Išvirkščioji melo pusė nėra tiesa
2016 vasario 7 d. V eilinis sekmadienis Ar gali būti atsivėręs Dievui meluodamas sau? Ar gražiosios melo formos yra tiesa, suteikianti gyvenimui prasmę? Kasdien, diena dienon, esu verčiama tuo tikėti. Vaikystėje buvau mokoma būti „gera“, kas reiškia nepykti ir visada klausyti tėvelių. Norėdama būti „gera“ mama, turėjau tikėti, kad negaliu pavargti ir negaliu nuleisti rankų. […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Tiesos meilė
2016 sausio 31 d. IV eilinis sekmadienis Bažnyčia, kurioje vis dažniau klausau Sekmadienio mišių, yra labai sena, laiko nusiaubta, šalta ir neišvaizdi. Istorija, karai ir gaisrai sumezgė į vieną gotiką ir baroką, nugramdė buvusias, sakoma, neįtikimo grožio freskas. Sėdžiu ant medinio suolo, sukalto paskubomis iš senų ir jau iki tol naudotų lentų. Matyt, kad nebūtų […]
#Aktualijos vs Istorija, #Gyvenimo politikoje istorija, #Politikos kritikai, #Politikos virtuvė, #Politikų paveikslai, Kas esu ir kuo tikiu
Je suis Šalaševičiūtė
2016 sausio 31 d. , Lietuvoje stiprėja baisi tendencija, praėjusią savaitę virtusi absurdu. Šioje šalyje sakyti tiesą tapo dalyku, už kurį žmogus gali būti nulinčiuotas ir netekti ministro posto. Jeigu Rimantė Šalaševičiūtė būtų melavusi, — viskas būtų OK. Viskas puiku, normali kasdienybė. Bet tiesa apie paprastą kasdienę visiems žinomą praktiką, su kuria kovoti reikia labai […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Trapumo našta
2016 sausio 24 d. III eilinis sekmadienis Po keturiasdešimties dienų pasninko, Dvasios vedžiotas po dykumą, o velnio gundytas, „Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją“ (Lk 4,14) ir pradėjo viešą veiklą. Taip prasideda šio sekmadienio Evangelija. Kai pasaulis baltas, jis ir trapus, ir klampus. Šerkšno nepaliesi: ištiesi ranką, bandai užčiuopti , o ji tuščia, tik šaltis […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Per mažas kantrybės rūbas
2016 metų sausio 17 diena, II eilinis sekmadienis Susipynę juodos šakos dangsto gatvės žibintus. Baltą sniegą vagoja šalčio sustingdytų medžių kamienų šešėliai. Užgesusios priešais stovinčių balkšvų mūrų akys įtariai žvelgia į mano langus. Šalta ramybė; „… daiktai, kuriems atsiduodu, praturtėję mane išduos“[i]. Geriausia, kas ištinka tokį vakarą, yra vienatvė. Blogiausia, kas ištinka tokį vakarą, yra […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Senėjimo grožis
2016 sausio 10 diena, Kristaus krikštas Kai galvoju apie krikštą, visada galvoju apie gyvenimo pabaigą. Tik pabaigoje gali žinoti, ar sugebėjai priimti dovaną, kurią gavai apšlakstytas ir pateptas, ar panardintas būdamas mažutėlis sugebėjai neiškilti, — likai gilumoje, netapai lengvas. Būtent todėl man taip įdomu ir taip patinka senti: su malonumu laukiu tos dienos, kaip po […]
#Gyvenimo istorijos, #Gyvenimo politikoje istorija, Kas esu ir kuo tikiu
Mano 2015-ųjų Metų Žmonės — Leila Alekberova ir Povilas Poderskis
2016 sausio 4 d. Mada rinktis „metų žmones“ yra gera, jeigu tik nepamirštame sau pasakyti, o kas lemia mūsų pasirinkimą. Jau kelinti metai patenku tarp „Lietuvos ryto“ skelbiamų Lietuvos metų žmonių, šiemet esu šešta. Dėkoju visiems, kurie tokiame reikšmingame sąraše mane prisiminė, vis dėlto negaliu šita dovana pernelyg džiaugtis ir jos giliai apmąstyti tikėdamasi dvasios […]