2016 vasario 7 d. V eilinis sekmadienis Ar gali būti atsivėręs Dievui meluodamas sau? Ar gražiosios melo formos yra tiesa, suteikianti gyvenimui prasmę? Kasdien, diena dienon, esu verčiama tuo tikėti. Vaikystėje buvau mokoma būti „gera“, kas reiškia nepykti ir visada klausyti tėvelių. Norėdama būti „gera“ mama, turėjau tikėti, kad negaliu pavargti ir negaliu nuleisti rankų. […]

2016 sausio 31 d. IV eilinis sekmadienis Bažnyčia, kurioje vis dažniau klausau Sekmadienio mišių, yra labai sena, laiko nusiaubta, šalta ir neišvaizdi. Istorija, karai ir gaisrai sumezgė į vieną gotiką ir baroką, nugramdė buvusias, sakoma, neįtikimo grožio freskas. Sėdžiu ant medinio suolo, sukalto paskubomis iš senų ir jau iki tol naudotų lentų. Matyt, kad nebūtų […]

2016 metų sausio 17 diena, II eilinis sekmadienis Susipynę juodos šakos dangsto gatvės žibintus. Baltą sniegą vagoja šalčio sustingdytų medžių kamienų šešėliai. Užgesusios priešais stovinčių balkšvų mūrų akys įtariai žvelgia į mano langus. Šalta ramybė; „… daiktai, kuriems atsiduodu, praturtėję mane išduos“[i]. Geriausia, kas ištinka tokį vakarą, yra vienatvė. Blogiausia, kas ištinka tokį vakarą, yra […]

2016 sausio 10 diena, Kristaus krikštas Kai galvoju apie krikštą, visada galvoju apie gyvenimo pabaigą. Tik pabaigoje gali žinoti, ar sugebėjai priimti dovaną, kurią gavai apšlakstytas ir pateptas, ar panardintas būdamas mažutėlis sugebėjai neiškilti, — likai gilumoje, netapai lengvas. Būtent todėl man taip įdomu ir taip patinka senti: su malonumu laukiu tos dienos, kaip po […]

2016 m. sausio 3 d., Kristaus apsireiškimas (Trys Karaliai) Išgirdę gerąją naujieną, piemenėliai nusiskubino ir rado kūdikį paguldytą ėdžiose; tada nebyliai nusilenkė Jėzui. Išvydę Žvaigždę, išminčiai ieškojo gimusio mesijo, radę jį oloje parpuolė ant žemės ir nuščiuvo. Marija dėmėjosi visus tuos dalykus ir svarstė juos širdyje: ji žinojo ir tylėjo. Kai šaltis sukausto pasaulį, o […]

2015 m. gruodžio 27 d., Šventoji šeima: Jėzus, Marija, Juozapas Į mūsų namus atsikraustė pabėgėlių šeima iš Rytų. Mama labai jauna, atrodo kokių trylikos –keturiolikos metų, nors ką ten supaisysi rytiečių amžių, ypač kai galva nuolat apdengta, o akys nuleistos žemyn. Vyras gerokai vyresnis, atrodo, jau tikrai perkopęs ketvirtį amžiaus. Turi ir mažą sūnelį, nors […]

2015 gruodžio 20 d., IV advento sekmadienis Advento pabaiga jau priartėjo, ir baigiasi laikas, kurį be galo mėgstu. Žiūriu pro langą: styro nuogi pašiurpę medžiai ir jau patys nebetiki, kad greit sušils po gražiaisiais baltais savo kailinukais. Pilkas dangus išblukina namų spalvas, ir net blyksinčios girliandos, pašauktos skelbti šventę, primena tik nepadarytus darbus ir trūkstamas […]

2015 metų gruodžio 13 diena; III advento sekmadienis (Gaudete — Džiaukitės) Pasirodė Jo gailestingumas man labai minkštai, švelniai, net komiškai. Buvau kokių dvylikos metų, kai pamiršau įjungtą lygintuvą, ką tik gautuose naujuose tėvų namuose sukėliau nedidelį gaisrą ir taip bijojau bausmės, kad laukdama grįžtant namo tėvų desperatiškai dešimtis kartų šnabždėjau „sveika Marija“… Istorija baigėsi neprasidėjusi: […]

2015 metų gruodžio 6 diena, II advento sekmadienis Tikrų stebuklų Evangelijoje nedaug — prikeltas Lozorius, keliomis žuvimis ar duonos kepalėliais pamaitintos minios, pagydytas paralitikas…. Ir tas pakilusio paralitiko stebuklas ypač keistas. Pasakojimas nesudėtingas. Kažkur Kafarnaume Jėzus susirinkusiems skelbia žodį. Tuo metu keturi vyrai atneša paralyžuotą žmogų, ir, per minias negalėdami prieiti prie kalbančio Jėzaus, atplešia […]