2016 m. sausio 3 d., Kristaus apsireiškimas (Trys Karaliai) Išgirdę gerąją naujieną, piemenėliai nusiskubino ir rado kūdikį paguldytą ėdžiose; tada nebyliai nusilenkė Jėzui. Išvydę Žvaigždę, išminčiai ieškojo gimusio mesijo, radę jį oloje parpuolė ant žemės ir nuščiuvo. Marija dėmėjosi visus tuos dalykus ir svarstė juos širdyje: ji žinojo ir tylėjo. Kai šaltis sukausto pasaulį, o […]

2015 m. gruodžio 27 d., Šventoji šeima: Jėzus, Marija, Juozapas Į mūsų namus atsikraustė pabėgėlių šeima iš Rytų. Mama labai jauna, atrodo kokių trylikos –keturiolikos metų, nors ką ten supaisysi rytiečių amžių, ypač kai galva nuolat apdengta, o akys nuleistos žemyn. Vyras gerokai vyresnis, atrodo, jau tikrai perkopęs ketvirtį amžiaus. Turi ir mažą sūnelį, nors […]

2015 gruodžio 20 d., IV advento sekmadienis Advento pabaiga jau priartėjo, ir baigiasi laikas, kurį be galo mėgstu. Žiūriu pro langą: styro nuogi pašiurpę medžiai ir jau patys nebetiki, kad greit sušils po gražiaisiais baltais savo kailinukais. Pilkas dangus išblukina namų spalvas, ir net blyksinčios girliandos, pašauktos skelbti šventę, primena tik nepadarytus darbus ir trūkstamas […]

2015 metų gruodžio 13 diena; III advento sekmadienis (Gaudete — Džiaukitės) Pasirodė Jo gailestingumas man labai minkštai, švelniai, net komiškai. Buvau kokių dvylikos metų, kai pamiršau įjungtą lygintuvą, ką tik gautuose naujuose tėvų namuose sukėliau nedidelį gaisrą ir taip bijojau bausmės, kad laukdama grįžtant namo tėvų desperatiškai dešimtis kartų šnabždėjau „sveika Marija“… Istorija baigėsi neprasidėjusi: […]

2015 metų gruodžio 6 diena, II advento sekmadienis Tikrų stebuklų Evangelijoje nedaug — prikeltas Lozorius, keliomis žuvimis ar duonos kepalėliais pamaitintos minios, pagydytas paralitikas…. Ir tas pakilusio paralitiko stebuklas ypač keistas. Pasakojimas nesudėtingas. Kažkur Kafarnaume Jėzus susirinkusiems skelbia žodį. Tuo metu keturi vyrai atneša paralyžuotą žmogų, ir, per minias negalėdami prieiti prie kalbančio Jėzaus, atplešia […]

2015 metų lapkričio 29 diena; I advento sekmadienis Atveriu advento duris, užsižiebiu pirmąją žvakę, ir ima namai pildytis laukimo dvasios. Nesutinka mano širdis, kad šluoti prekyviečių lentynų nevalia, o augindamas vartojimo dvasią neva užsiveri Išganytojo laukimui. Artima man ta materiali ir esą tuštybės pilna pirkimo auka, širdyje virstanti meile. Žinau, ne man vienai Kalėdos — […]

2015 lapkričio 8 d. Diena dienon vakarais nuo kalno žygiuoju namo. Suku Trakų gatvės link. Artėju prie koplytėlės. Ir visada vos tik akys atsiremia į  Lukos Osterijos langus jos  pačios pasisuka siauros Pranciškonų gatvelės link. Sūrus vilties ir baimės mišinys sekundei užlieja smegenis, bet ne, ir šį sykį ironiška linksmai šuoliuojanti senutė (o gal tvarkinga […]

Pro mano namų langus visada žiūri medžiai. Kartais jie mane stebi pilkai rudomis šakomis, kartais baltomis nekaltybės pusnimis tyliai kybančiose medžių rankose ar žaliais debesimis visiškai užklojančiais priešais stovinčio namo sienas ir langus. O būna — kaip šiandien — medžiai pasipuošia gelsvai rudomis suknelėmis ir sustingsta it merginos, laukiančios kol jas pakvies šokiui. Bet vėjas […]

2015 spalio 18  d. Trys vakarai, skirti menui, matyt, geriausi vaistai, vėl leidžiantys kvėpuoti ir užglaistantys širdies įbrėžimus. Tiesa, iškentėti Operos ir baleto teatro sukurptą švelnios Leharo „Linksmosios našlės“ ironijos parodiją (ko vertas vien tobulai televizinių „24 valandų“ herojus primenantis Rafailo Karpio herojus) darbas ne iš lengvųjų. Įveikiau du veiksmus.