#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Tylos kalbėjimas
2016 m. sausio 3 d., Kristaus apsireiškimas (Trys Karaliai) Išgirdę gerąją naujieną, piemenėliai nusiskubino ir rado kūdikį paguldytą ėdžiose; tada nebyliai nusilenkė Jėzui. Išvydę Žvaigždę, išminčiai ieškojo gimusio mesijo, radę jį oloje parpuolė ant žemės ir nuščiuvo. Marija dėmėjosi visus tuos dalykus ir svarstė juos širdyje: ji žinojo ir tylėjo. Kai šaltis sukausto pasaulį, o […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Tikrovė yra neregima
2015 m. gruodžio 27 d., Šventoji šeima: Jėzus, Marija, Juozapas Į mūsų namus atsikraustė pabėgėlių šeima iš Rytų. Mama labai jauna, atrodo kokių trylikos –keturiolikos metų, nors ką ten supaisysi rytiečių amžių, ypač kai galva nuolat apdengta, o akys nuleistos žemyn. Vyras gerokai vyresnis, atrodo, jau tikrai perkopęs ketvirtį amžiaus. Turi ir mažą sūnelį, nors […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Gailestingumo dovana
2015 gruodžio 20 d., IV advento sekmadienis Advento pabaiga jau priartėjo, ir baigiasi laikas, kurį be galo mėgstu. Žiūriu pro langą: styro nuogi pašiurpę medžiai ir jau patys nebetiki, kad greit sušils po gražiaisiais baltais savo kailinukais. Pilkas dangus išblukina namų spalvas, ir net blyksinčios girliandos, pašauktos skelbti šventę, primena tik nepadarytus darbus ir trūkstamas […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Gailestingumo slėpinys
2015 metų gruodžio 13 diena; III advento sekmadienis (Gaudete — Džiaukitės) Pasirodė Jo gailestingumas man labai minkštai, švelniai, net komiškai. Buvau kokių dvylikos metų, kai pamiršau įjungtą lygintuvą, ką tik gautuose naujuose tėvų namuose sukėliau nedidelį gaisrą ir taip bijojau bausmės, kad laukdama grįžtant namo tėvų desperatiškai dešimtis kartų šnabždėjau „sveika Marija“… Istorija baigėsi neprasidėjusi: […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Kelionė su neštuvais
2015 metų gruodžio 6 diena, II advento sekmadienis Tikrų stebuklų Evangelijoje nedaug — prikeltas Lozorius, keliomis žuvimis ar duonos kepalėliais pamaitintos minios, pagydytas paralitikas…. Ir tas pakilusio paralitiko stebuklas ypač keistas. Pasakojimas nesudėtingas. Kažkur Kafarnaume Jėzus susirinkusiems skelbia žodį. Tuo metu keturi vyrai atneša paralyžuotą žmogų, ir, per minias negalėdami prieiti prie kalbančio Jėzaus, atplešia […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Pildykime brangenybių dėžutes
2015 metų lapkričio 29 diena; I advento sekmadienis Atveriu advento duris, užsižiebiu pirmąją žvakę, ir ima namai pildytis laukimo dvasios. Nesutinka mano širdis, kad šluoti prekyviečių lentynų nevalia, o augindamas vartojimo dvasią neva užsiveri Išganytojo laukimui. Artima man ta materiali ir esą tuštybės pilna pirkimo auka, širdyje virstanti meile. Žinau, ne man vienai Kalėdos — […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Gyvenimas mirtyje
2015 lapkričio 8 d. Diena dienon vakarais nuo kalno žygiuoju namo. Suku Trakų gatvės link. Artėju prie koplytėlės. Ir visada vos tik akys atsiremia į Lukos Osterijos langus jos pačios pasisuka siauros Pranciškonų gatvelės link. Sūrus vilties ir baimės mišinys sekundei užlieja smegenis, bet ne, ir šį sykį ironiška linksmai šuoliuojanti senutė (o gal tvarkinga […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Kas esu ir kuo tikiu
Klajonės savęs link/Stalkeris/Tarkovskis
2015 lapkričio 1 diena, Visų Šventųjų iškilmė (Nesklandumai peržiūrint vaizdą? Tiesioginė nuoroda į vaizdo įrašą >>> ) Вот и лето прошло, Словно и не бывало. На пригреве тепло. Только этого мало. Все, что сбыться могло, Мне, как лист пятипалый, Прямо в руки легло, Только этого мало. Понапрасну ни зло, Ни добро не пропало, Все горело […]
#Gyvenimo istorijos, #Sekmadienis Bažnyčioje, Atsakau į rinkėjų klausimus, Kas esu ir kuo tikiu
Dievą atrandame Kito veide
Pro mano namų langus visada žiūri medžiai. Kartais jie mane stebi pilkai rudomis šakomis, kartais baltomis nekaltybės pusnimis tyliai kybančiose medžių rankose ar žaliais debesimis visiškai užklojančiais priešais stovinčio namo sienas ir langus. O būna — kaip šiandien — medžiai pasipuošia gelsvai rudomis suknelėmis ir sustingsta it merginos, laukiančios kol jas pakvies šokiui. Bet vėjas […]
#Gyvenimo istorijos, #Knygos | Muzika | Filmai, Kas esu ir kuo tikiu
Tragedijos lengvumas ir operetės kančia/ Mamytė
2015 spalio 18 d. Trys vakarai, skirti menui, matyt, geriausi vaistai, vėl leidžiantys kvėpuoti ir užglaistantys širdies įbrėžimus. Tiesa, iškentėti Operos ir baleto teatro sukurptą švelnios Leharo „Linksmosios našlės“ ironijos parodiją (ko vertas vien tobulai televizinių „24 valandų“ herojus primenantis Rafailo Karpio herojus) darbas ne iš lengvųjų. Įveikiau du veiksmus.