2016 rugsėjo 5 d. Atsakau į rinkėjo klausimą, kuris man buvo užduotas „Žinau, ką renku“ platformoje Kalbant labai bendrai, neoliberalizmą suprantu kaip tai yra tam tikrą ideologinę ir politinę (dažnai agresyviai libertarinę) poziciją, kylančią iš aštunto dešimtmečio pabaigos- devinto dešimtmečio pradžios „Naujosios dešinės“, kuri apytikriai tuo metu įsitvirtino visoje eilėje valstybių (Britanijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje… […]

2016 rugpjūčio 16 d. Ponia Daiva mano bloge man patarė keisti savo šūkį. Šiaip mano tezė, kad politikų priedermė kalbėti ir klausti, nėra mano šūkis  (koks tas šūkis nė nežinau, neturiu reklamos agentūros, kuri jį sukurtų, o ir šiaip nemanau, kad tai svarbu, kodėl — bus vėliau), nors aš tikrai manau, kad yra būtent taip. […]

2016 rugpjūčio 8 d. Pateikiau jums savo rinkimų programos pagrindines tezes, kurios kartu yra ir atsakymas į man dažnai užduodamą klausimą, kodėl ilgai sakiusi, kad nedalyvausiu jokiuose rinkimuose, dar kart apsisprendžiau kandidatuoti. Patvirtinu, tikrai nesu žmogus, kuriam realus politinis veikimas yra normali gyvenimo būsena. Esu knygų žmogus, geriau jaučiuosi vienumoje analizuodama ir rašydama, nei viešai […]

2016 metų liepos 31 diena; eilinis sekmadienis, Lk 12, 13-21 Viut, viut… Tyla. Ir vėl ta paukštelio „viut, viut“, šįkart nuslopinama po artėjančio-tolstančio automobilio ratais spaudžiamo žvyro aimanos. Lapų, šiaušiamų švelnaus vėjelio, šiurenimas. Aštriai vienas kitą kalbinančių meldų šiugždėjimas. Staiga nušvitusios saulės bučinio paliestų vandens lelijų išsiplečiančios akys ir tylus „ach“.  Ir vėl viut, viut… […]

2016 metų liepos 24 diena; eilinis sekmadienis Lipnus karštis sustabdo pasaulį: ežeras paskęsta pilkšvoje migloje, medžiai geria drėgmę, vandens kvapas smelkiasi į smegenis, ir tie ima neramiai klajoti atsiminimų brūzgynuose. Lėtėjanti gyvenimo melodija nutraukiama nuolatinio staccato, kuris užsimezga širdyje ir formuoja sinkopišką savasties ritmą. Kai bandai stabdyti šį chaotišką minčių ir jausmų melodiją, galvon visada […]

2016 metų liepos 17 diena; eilinis sekmadienis Karštį, lietus, vėją ir audras pakeitė nuobodi ramybė: pro langą žvelgia nejudrios liepos, jau praradusios pavasarinę savo žalių atspalvių rūbų žaismę; statiška šventoriaus erdvė, suskaidyta į taisyklingus takelių-gėlynų stačiakampius, nesugriebia žvilgsnio, o pravažiuojantys automobiliai monotoniškai darda per gatvės akmenis. Kūnas, o pavymui su juo ir mintys, susitraukia, sumenksta, […]

2016 metų liepos 10 diena; eilinis sekmadienis Lėktuvas it gyvenimas kilo vis aukščiau ir aukščiau. Durys tai atsidarydavo, tai užsidarydavo: parašiutais padabinti susikaupę vyrai vienas po kito palikdavo lėktuvą ir atsiduodavo kryčiui. Stipriai susaistyta diržais su instruktoriumi sulaukiau ir savo eilės. Priėjusi prie durų pamačiau pilką tamsių debesų jūrą, užsimerkiau ir nėrėme. Po sekundės pajutau […]

2016 metų liepos 3 diena; eilinis sekmadienis Audrą pranašauja griaustinio aidas tolumoje, nustoję kvėpuoti medžiai, vis aštriau mėlynuojantis dangus, vėjo šuorai, suveliantys po nakties dar nešukuotus plaukus. Galiausiai pasirodžiusi audra  pasileidžia tankiai trepsėti lietaus kojelėmis po stogą, persimeta į tvenkinį, nusėdama jį trankios polkos žingsneliu vandens paviršiumi slystančiais purslais, ir pajuntu, kaip kompiuterio klavišai, rankos […]

2016 metų birželio 26 diena; eilinis sekmadienis Mieste karštis lipnus ir kvepia — dulkėmis, vystančių lapų nuovargiu, katės, visą dieną ieškančios, kur vėsiau prisiglausti, neviltimi. Atveri langus, troški šiluma išstumia paskutines mintis, kurias ilgai  bandei sulaikyti galvoje, ir tada pradedi laukti žadėto lietaus. Kaip senos svajonės apie tolimą kelionę laivu į nežinomą šalį išsipildymo.