2016 metų birželio 19 diena; eilinis sekmadienis Tyla ir spalvos, kurios netikėtai vos keletui trumpų akimirkų tampa skaudžiai ryškios ir be jokių paguodžiančių perėjimų staiga perskelia pasaulį į bauginamai tikslų dangaus mėlį ir medžių žalumą, paruošia sielą audrai. Ji susigūžia laukdama kvaištelėjusios stichijos šuolio; ir jau po keleto sekundžių ta atbilda, šėlioja, melancholiškai patyli, po […]

2016 metų birželio 12 diena; Vienuoliktas eilinis sekmadienis Rytas pasitiko dideliais lašais, kurie krito ir krito paskutinę sekundę staiga atsiverdami terasos lentoms švelniai sprogstančiais bučiniais. Pasaulis — ežeras, vėjyje grojantys medžiai, lietus, išsigandę paukščiai, pradžioje tarsi nenoromis, bet vis sparčiau lapelius šiurenantys krūmai — virto garsų kakofonija, kurioje besiskleidžiančiu crescendo vis geriau girdėjau savo laimės […]

2016 metų gegužės 22 diena; Šv. Trejybės Iškilmė Vasara — šiluma, žaluma, garsai — išskleidžia per žiemą kraujyje sustingusias baimes. Dalis jų pasišalina nežinoma kryptimi ir viliesi, kad niekada nebegrįš. Bent jau iki kitos tamsumos. Kitos suvysta kartu su baltais obelų žiedais, kurie šį savaitgalį kloja žolę jau ne baltu kilimu, o  rusvais kirminėliais, tik […]

2016 metų gegužės 8 diena; VII Velykų sekmadienis; Viešpaties žengimas į dangų Skausmas tūno atplaišėlėse. Nusilupusiuose namo dažuose, senų medžių žievės įtrūkiuose, sekundei sustingusiame lietaus šuore, o kartais — prabėgančio vaiko šypsenoje. Kartais, kai pėstinu namo, kiekvienu žingsniu, kiekvienu atsispyrimu nuo žemės, asfalto, žolės įsprausdama į save dar vieną praėjusią dieną, sustingstu užpulta skausmo. Jis […]

III Velykų sekmadienis, 2016 metų balandžio 10 diena Jėzaus mokiniai žvejojo visą naktį ir nieko nesugavo. Jau rytui auštant prisikėlęs Jėzus, kurio niekas nepažino, liepė mesti tinklus dar kartą. Mokiniai pakluso ir… „nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės“. Tada jie savo Viešpatį pažino. Mesti tinklus ten, kur jau patikrinai nesant laimikio, reikia ne tiek drąsos, kiek pasitikėjimo. […]

VI Velykų (Verbų arba Kančios) sekmadienis, 2016 metų kovo 20 diena Didžiąsias metų šventes lydi vaikystės dienų priegaidė. Miegas sekmadienio rytais buvo visos savaitės svajonės išsipildymas, bet Verbų sekmadienį tėtis jį sutrikdydavo. „Ne aš plaku, verba plaka“, — sakydavo švelniai droždamas per šiltas nuogas kojas. Su broliu jau žinodavome, kad miegai baigėsi. Kelsimės. Plakdavo tėtė […]

IV Velykų sekmadienis, 2016 metų kovo 6 diena Evangelija pilna pasakojimų, kurie prieštarauja bet kokiai viešai deklaruojamai ir puoselėjimai logikai. Tokia ir šios dienos Sūnaus palaidūno istorija. Turėjo tėvas du sūnus. Vyresnysis nuolankiai tarnavo, įsakymų neperžengė. Jaunėlis savo dalies pareikalavo, palaidai gyvendamas tą dalį prašvilpė, ir tik viską praradęs grįžo nusižeminęs pas tėvą. Jį vėl […]

2016 vasario 21 d. III Gavėnios sekmadienis Šiandien, kaip ir beveik kasdien, vėl skaičiau, kad esu pagraužta blogio. „Korumpuota moteriškė, neturiu ko daugiau pridurti…“, — viešai kaltino viena ponia. Kitas ponas drąsiai aiškino, kad nusikalbu. Išsišokėlė, žiopla. Tikros turgaus bobos manieros; jei šios ponios valioje būtų, ji išnaikintų pensininkus (su kokia neapykanta ji apie juos […]

2016 vasario 21 d. II Gavėnios sekmadienis Gailestingumo dilema graužia mano galvą. Visi mano matyti ir girdėti gailestingiausieji žmonės buvo labai žiaurūs. Jie vertė dirbti, matyti savo įtrūkimus, dvasios klystkelius, neleido savęs gailėtis. Gailestingi gydytojai neverkė šalia atsisėdę ir neglostė rankų. Jie pasiimdavo skalpelius, o patarimai ir skirti vaistai nebuvo saldūs. Skanių vaistų ragavau tik […]

2016 vasario 14 d. I Gavėnios sekmadienis Asmeninės „mažosios“ gavėnios — klajonės savo proto ir širdies dykumose įsisąmoninant klaidas ir paklydimus, atveriant pačiai sau skirtumą tarp to, kokia norisi save matyti, ir to, kokia esi, — aplanko nebūtinai pagal liturginį kalendorių. Vis dėlto iš tų „mažųjų“ gavėnių galiu išeiti švaresnė, tikresnė ir atviresnė tik tada, […]