Tai mano paskutinis pokalbis su teta, mamos dvyne sesute, kuri vakar atgulė poilsio kapinėse šalia savo vyro ir išėjo pas Dievą. Mirtis yra atsakas gyvenimui ir gimimo pabaiga. Mirdamas atsiveri galutinei savo gimimo prasmei. Ta mirtis labai rimtas dalykas: kaip knygos pabaiga.  Ji retai pakeičia pasakojimo esmę, bet gali jam suteikti naujų atspalvių. Mano pusbrolis […]

Penktadienis, 2015 m. balandžio 17 d.  Arba  apie tai, ką reiškia būti viešu žmogumi. Vakar vienas apyjaunis vyras pamatęs mane Trakų gatvėje ironiškai nužvelgė , vos paėjo pirmyn, po to atsigręžė ir tarė: „O jūs patinkate senajai nomenklatūrai…“.  Suprask..

2015 balandžio 12 d. Operą myliu (žodis mėgstu būtų per silpnas) jau 46 metus. Kai dešimtmetę mane senelis (ilgus metus dirbęs Utenos vargonininku)  pirmą kart nusivedė į Operos ir baleto teatrą Basanavičiaus gatvėje, supratau, kad va ten yra tai, dėl ko verta gyventi. Tai meilė operai taip niekada ir nebeužgeso.

2015 kovo 11 d. Žmogus gimsta asmenybe,  kai kalba su savimi, kai gerbia save ir save analizuoja. Kai pažįsta dvasią savyje. Ketvirtis amžiaus, prabėgęs nuo tos dienos, kai mano Tėvynė tapo laisva, buvo laikas, kai kiekvienas labiau kalbėjome apie save ir sau. Kai kas net patikėjo, jog žmogus iš prigimties individualistas, o visų pirštai lenkti […]

Dangiros Simonavičiūtės nuotr. (2015 metų Kalėdos Lalibeloje, Etiopijoje) 2015 vasario 17 d. Šventumas – esminio poreikio įprasminti savo egzistenciją įsikūnijimas. Ir teologija, ir geriausi meno kūriniai rodo, kad toks įsikūnijimas galimas tik susitikime su savimi ir Anapusybe kažkur sielos gelmėse, peržengus savo asmeninio „aš“ rėmus, tapus dovana. Toks kelias reikalauja gyvos ir budrios sąmonės, – […]

2015 vasario 16 d. Laisvė pradžioje būna mintis, vėliau žodis ir veiksmas. Kai laisvė tampa įstatymu, taigi ir savo priešybe, ji gali įgauti laisvos visuomenės veidą. Sugebėjusi suvokti, kad ji yra kompromisas ir derybų rezultatas, laisvė gali priimti dar vieną pavidalą – ji gali tapti veiksminga demokratija ir efektyvia ekonomika. Tik ar gali rastis demokratija […]

Pokalbis su Ona Nasevičiene žurnale „Kelionės ir pramogos“, 2012 metų vasara  Jūs labai užsiėmusi. Dėstytojaujate, rašote ir verčiate knygas, dalyvaujate televizijos laidose. Kada ilsitės? Tai, ką aš darau, man patinka, o mėgstamas darbas kartu yra ir poilsis, tačiau į laisvalaikį žiūriu labai atsakingai, manau, kad jis svarbesnis nei darbas. Juk žmonės gimsta gyventi, atsiverti ir […]

“Moteris”  2012 metų birželis, Veidai. Prie puodelio arbatos. Taip atrodytų pokalbis, kuris vyko aną 2012 metų pavasarį… Pašėlusi, talentinga, kovotojos dvasią išlaikiusi moteris. Ji nepaiso diplomatiškumo, nevynioja minčių į vatą, neieško žodžių kišenėje, žiebia žaibiškai, taikliai ir tiesiai, tad kartais atrodo keista, ekscentriška, skandalinga. Ar ji dažnai gauna per galvą už tai, kad drumsčia  pelkėjančius […]

Visų mūsų vaikystės turi savo iliuzinę erdvę: manoji slypi anoje, jau išėjusioje Palangoje. Mano Palanga labiau tokia, kaip viršutinėje nuotraukoje: tada man buvo treji. Užaugau aš ant Ronžės (nežinau kodėl tą vardą panaikino…) kranto. Tais laikais  Palanga buvo ideali vieta vaikui augti — nedidelė, jauki, o pakėlus akis visada matydavai galybę žvaigždžių. Prisimenu pirmąsias pamokas (mėgau ir mėgstu […]

Pokalbis su Edgaru Savicku, spausdintas “Verslo žiniose” Kai tarėmės dėl susitikimo minėjote, kad šiandien Vilniaus universiteto Žurnalistikos magistrantams vesite paskaitą, bet vėliau jos Jūsų dienotvarkėje nebeliko, kodėl? Iš ryto ji buvo, bet aš tiesiog nuvažiavau ir pasakiau toms dviem mergaitėms, kurios buvo pasirinkusios mano dalyką, kad, iš tikro, truputį per brangu gaišti mano laiką žmonių, […]