2015 metų kovo 22 diena. Antroji nuoseklesnio darbo savaitė buvo skirta (1) esminių savo, kaip būsimos Vilniaus miesto Tarybos narės, pareigų ir teisių aiškinimuisi ir bandymui jas suvokti; (2) pastangoms atgaivinti teorines žinias apie bendrąjį gėrį bei privataus ir bendrojo gėrio takoskyros gilesniam apmąstymui. Žinoma, apie savo būsimą darbą kalbėjau su keletu žmonių, kurie ta […]

2015 kovo 17 d. Prieš kurį laiką įkišome savo smalsią nosį į laidų vedėjos Daivos Žeimytės miegamąjį ir — koks netikėtumas! — sužinojome, kad šį kambarėlį žurnalistė dalijasi „su antklode“. Na visai kaip mes, mirtingieji. Tiesa, skirtingai nuo ponios laidų vedėjos, bent jau aš miegamajame mėgstu žiūrėti TV laidas. Taigi, vakar turėjau galimybę apsidairyti ne […]

2015 kovo 16 d. Jūs kada nors domėjotės, kas per daiktas šalies centrinio banko atsargos? O mokėtumėte sudaryti Lietuvos banko balansą? Ir gal vienas du sudėliotumėte, kokia suma turi būti dengta šalies valiuta, kad pavyktų išvengti netikėtų finansinių šalies ūkio sukrėtimų? Jei nustebote ir sakote, kad visokių tokių dalykų reikia specialiai ilgokai mokytis, tai priklausote […]

2015 kovo 15 diena. Šiandien vakare dalyvavau „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje. Jeigu tai žurnalistika, ką bandė daryti Daiva Žeimytė ir Marius Jančius, tai man tikrai gaila žiūrovų. Kažkodėl juos stebino net tai, kad esu skaičiusi Penkiasdešimt pilkų atspalvių, kas esą turėtų įrodyti mano liberalias pažiūras. Kaip, dėl Dievo? Aš bendrai daug skaitau, ir man yra […]

2015 kovo 11 d. Žmogus gimsta asmenybe,  kai kalba su savimi, kai gerbia save ir save analizuoja. Kai pažįsta dvasią savyje. Ketvirtis amžiaus, prabėgęs nuo tos dienos, kai mano Tėvynė tapo laisva, buvo laikas, kai kiekvienas labiau kalbėjome apie save ir sau. Kai kas net patikėjo, jog žmogus iš prigimties individualistas, o visų pirštai lenkti […]

2015 kovo 1 d. Haroldo Mackevičiaus dėka mano idėjos važiuoja ir Dviračio šou ratais.

Dangiros Simonavičiūtės nuotr. (2015 metų Kalėdos Lalibeloje, Etiopijoje) 2015 vasario 17 d. Šventumas – esminio poreikio įprasminti savo egzistenciją įsikūnijimas. Ir teologija, ir geriausi meno kūriniai rodo, kad toks įsikūnijimas galimas tik susitikime su savimi ir Anapusybe kažkur sielos gelmėse, peržengus savo asmeninio „aš“ rėmus, tapus dovana. Toks kelias reikalauja gyvos ir budrios sąmonės, – […]