2016 birželio 6 d. Įžanga. Čia toks naujas ciklas, dar niekur nebuvęs ir nematytas, kurį padovanoju sau gimimo dienos proga: „Laimė senėjimo“ (prisimenant Žemaitės „Laimę nutekėjimo“, tik gerokai linksmiau). 

Tai mano paskutinis pokalbis su teta, mamos dvyne sesute, kuri vakar atgulė poilsio kapinėse šalia savo vyro ir išėjo pas Dievą. Mirtis yra atsakas gyvenimui ir gimimo pabaiga. Mirdamas atsiveri galutinei savo gimimo prasmei. Ta mirtis labai rimtas dalykas: kaip knygos pabaiga.  Ji retai pakeičia pasakojimo esmę, bet gali jam suteikti naujų atspalvių. Mano pusbrolis […]